a198 DELFI BLOGAS - a.brazaitis »
REKLAMA

Josifas Stalinas mėgo didžiuotis, kad jis prievartinės kolektyvizacijos būdu pastūmėjo Rusijos kaimo evoliuciją 100 metų į priekį. Kolektyvizacijos projektuotojai manė, kad tiek metų  būtų prireikę, jeigu kaimas būtų vystęsis natūralios kapitalistinės konkurencijos keliu stambių,    tinkamų mechanizuotam  ūkininkavimui ūkių link.

Kokias nelaimes kaimo žmonėms  atnešė prievartinis jų gyvenimo būdo keitimas, dabar visiems aišku. Galima tuo piktintis,  bet  kas įvyko jau  nepakeisi.  Be to, tenka pripažinti, kad ir dabartiniai ūkių stambinimo, urbanizacijos bei globalizacijos procesai taip pat labai  negailestingai keičia kaimo gyvenimą.

Garsus mūsų rašytojas Jonas Avyžius anų laikų kaimo gyvenimo pertvarkas pavaizdavo keturių dalių romane „Sodybų tuštėjimo metas“. Už šį romaną jis buvo premijuotas LTSR valstybine premija, Lenino premija ir net Čekoslovak … skaityti toliau >>

Iki šių metų Kovo 11-ąją, pasipuošę tautine atributika, prakaukšėdavo Vilniaus Gedimino prospektu   grupė jaunuolių, įsivaizduojančių, kad jie patys patriotiškiausi iš visų patriotų. Šių „tautininkų“ pagrindinis lozungas būdavo „Lietuva lietuviams“.  Vilniaus meras Artūras Zuokas šiemet patriotiškiausiems patriotams pasiūlė demonstruoti savo pažiūras ne Gedimino prospekte, bet Neries paupyje. Kaip, beje, ir homoseksualams. Abi šios grupės pasijuto diskriminuojamos. Kuo baigsis mero konfliktas su „patriotais“, dar neaišku. Mat jie grasina teismu ir nesankcionuotomis eitynėmis būtent ten, kur neleidžiama.

Man šie tautiniai patriotai norom nenorom primena pačiais patriotiškiausiais save vadinusius hitlerjugendus, kurie praėjusiame amžiuje irgi triukšmavo, kad ne tik Vokietija, bet ir visa Europa privalo priklausyti vokiečiams. Jie, nešdami svastikas ir deglus  Vokietijos miestų gatvėmis,  dain … skaityti toliau >>

Nuo 3,7 milijonų 1989 m. Lietuva sumažėjo iki 2,9 milijonų 2013 metais. Tai pats tragiškiausias reiškinys mūsų tautos gyvenime.

Istorikai bando surasti lietuvių emigracijos požymių dar viduramžiais, siedami dažniausiai šį reiškinį su religine priešprieša, reformacija, didikų rietenomis, vis dėlto tai nebuvo visuotinas reiškinys. Lietuvius pradėta vadinti emigrantų tauta tik XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, kai prasidėjo ekonominė emigracija, nuspalvinta 1963 m. sukilimo ir 1905 m. revoliucijos. Tai buvo  pirmoji emigracijos banga, kuri nuplukdė lietuvius ne tik už Atlanto , bet ir į labiau industrializuotas Rusijos gubernijas.

Amžių sandūroje Rusijoje gyveno apie 300 tūkstančių lietuvių. Iki 1914 m. ten jų padaugėjo net 74 tūkstančiais. Kai kurių tyrinėtojų duomenimis, 1880-1914 m. į JAV atvykusiųjų lietuvių buvo apie 400 tūkstančių. Per pirmąją masinės emigracijos bangą šiek tiek lietuvių atsirad … skaityti toliau >>

Gruodžio mėnesį OPOZICIJA paskelbė straipsnį „Streikų statistika“, atkreipdama dėmesį į 2012 metais Lietuvoje vykusius streikus arba bandymus juos surengti. Teisingai pasielgta, nes streikai yra beveik aukščiausia opozicijos pasireiškimo forma. Aukščiau už juos yra tik sukilimai ir revoliucijos. Kadangi ši opozicijos pakopa nesiderina su buržuazinės, t.y. dabartinės demokratijos supratimu, todėl apie ją nerašysiu. Galiu būt priskirtas prie kurstytojų ir valstybės priešų.

Remdamasis savo publikacijomis šia tema ir prisimindamas istoriją, rašysiu tik apie streikus ir jų vaidmenį socialiniame progrese.

Streikai – tai darbininkų ir tarnautojų atsisakymas dirbti, kol įmonių savininkai nepatenkins jų keliamų sąlygų darbo rinkoje. Tai kraštutinis, bet pats veiksmingiausias savo interesų gynimo būdas. Skirtingai nuo kapitalistų, darbininkai neturi galimybės samdyti lobistų parlamentuose, duoti didelius kyšius val … skaityti toliau >>

Kremavimas – mirusiojo kūno sudeginimas – yra daug humaniškiau, negu supūdyti žemėje.  Baltų gentyse palaikų deginimas su atitinkamomis pagoniško tikėjimo ceremonijomis  buvo praktikuojamas nuo gilios senovės.Net priėmus krikščionybę ši tradicija laikėsi  ilgai ir buvo sunaikinta tik tada, kai Katalikų bažnyčia uždraudė kremaciją,  kaip prieštaraujančią religinei dogmai apie pomirtinį gyvenimą ir mirusiųjų prisikėlimą.  1964 m. šis absurdiškas draudimas buvo panaikintas.

Maždaug apie 1968 metus tuometis LTSR Ministrų tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Ksaveras Kairys pasikvietė mane, dirbusį Ministrų tarybos Kultūros skyriuje,  ir pavedė ištyrinėti, kokia kapų priežiūros tvarka yra kaimyninėse respublikose,  kaip ten diegiamos pilietinės laidojimo tradicijos, saugojama atmintis apie  mirusiuosius. K. Kairio kompetencijos sričiai priklausė respublikos komunalinis ūkis, jis … skaityti toliau >>

2008-ųjų pasaulinė finansų krizė šiek tiek silpniau negu Europą vis tik palietė ir Rusiją. 2009 m. Rusijoje sumažėjo gyventojų realiosios pajamos, atitinkamai ir jų perkamoji galia. Remiantis tarptautinės  strateginių rinkos tyrimų kompanijos  „Euromonitor International“ duomenimis, 2009 m. 42 % Rusijos gyventojų sumažino išlaidas rūbams ir avalynei, 30 % - elektronikos prekėms. Namų apyvokos, buitinės chemijos, kosmetikos ir higienos prekių vartotojai pradėjo pirkti pigesnes šios kategorijos prekes, rinktis produktus su privačiais prekių ženklais. Apskritai gyventojų išlaidos 2009 m. sumažėjo 6 %, atitinkamai keitėsi ir vidaus rinkos potencija. Nors energetinių resursų ir žaliavų eksportas buvo ženklus,  vidaus rinkos susilpnėjimas darė neigiamą įtaką Rusijos bendrajam vidaus produktui (BVP) - jis 2009 m. sumažėjo 7,8 %. Išaugo ir nedarbas ,nors mažiau negu Europoje bei kaimyninėse valstybėse. Tokia,  labai … skaityti toliau >>

Sugriuvus Tarybų Sąjungai ir visiškai žlugus Gorbačiovo planams pertvarkyti šalį, 1991 m. liepos 29 d. Borisas Jelcinas ir Vytautas Landsbergis pasirašė sutartį, kuria buvo padėti pamatai dalykiškam naujų nepriklausomų valstybių Rusijos ir Lietuvos bendradarbiavimui. Sunkus buvo laikotarpis. Nors kilo daug klausimų, kaip šį bendradarbiavimą plėtoti, vis tik visuomenė sutartį sveikino ir tikėjosi, kad būtent geri santykiai su Rusija padės atgaivinti griūvančią ekonomiką, bent šiek tiek įvykdyti tuos gerovės pažadus, kuriuos tautai žadėjo „Sąjūdis“ ir jį pasisavinę konservatoriai. Deja, Landsbergio - Vagnoriaus reformos ir tautos supriešinimo politika šias viltis visiškai pražudė.

Kylanti nepasitenkinimo audra nieko gero valdantiesiems nežadėjo. Aiškiai matėsi, kad artėjančiuose Seimo rinkimuose jie pralaimės. Štai tuomet konservatoriai, siekdami nesuteikti galimybių Brazausko šalininkams naudotis tikrai geros su … skaityti toliau >>

Dabartinėje politinėje leksikoje vienas pačių populiariausių žodžių – PROVERŽIS. Lietuvių kalbos žodyne, išleistame 1972 metais tokio žodžio neradau. Jeigu būtų įrašytas, jis atsidurtų tarp žodžių proverksmas ir provėža. Artimi jam žodžiai – užveržimas, suveržimas, priveržimas ir t.t. Tokio žodžio nėra ir dabartiniame žodyne. Jame radau nuorodą į žodį prasiveržimas.

Tiek to dėl neaiškumų žodynuose, geriau pripažinkime, kad vis tik to mistinio proveržio šiandien ieško visi, pradedant politikais, ekonomistais ir baigiant filosofais, dvasininkais bei sekso paslaugų pardavėjais. Juk pasaulio finansinių galiūnų sukelta krizė sužadino net nuojautą apie kapitalizmo senatvę ir eretiškas mintis apie galimybę jam nusilpus išsiveržti iš jo glėbio.

Karščiausiai dėl politinio bei ekonominio proveržio ginčijamasi Rusijoje. Neastsitiktinai, juk ji yra šalia Kinijos, kuri atliko didžiausią Naujausiųjų la … skaityti toliau >>

a.brazaitis

A.Brazaitis. Apie Vilnių iš kaimynų lūpų


2012-11-10 20:46:26         Be temos, Užsienis    |    0 komentarųkomentarai

Baltarusiškame nevyriausybiniame žinių portale TUT.BY pasirodė kolegos Vadimo Bylino
provokacinė publikacija apie baltarusių pamėgtą Vilnių. Ji pavadinta „Tamsioji Vilniaus pusė – keletas
šokiruojančių faktų apie Lietuvos sostinę“.

O tie faktai tokie:

Kiekvieną sekmadienį, kai 22 val. į Minską atvyksta traukinys Vilnius–Minskas, iš jo pasipila šimtai
gerai nusiteikusių keleivių su pilnais įvairių prekybos centrų krepšiais. Keleiviai pavargę, bet pavargę
maloniai, juk sutaupė 50, o gal ir 100 dolerių, nusipirkdami aulinius batus, kurie Minske du kartus
brangesni, kai kas ir pigesnio alkoholio parsivežė, kurį nesenai lietuviai veždavo iš Minsko. O kai
kurie prisikrovė krepšius dėvėtų prekių iš parduotuvių HUMANA ir dabar galės puikuotis prieš savo
rajono „madinguosius“.

Tai tokia šviesioji Vilniaus pusė.

O kokia tamsioji?

Mums primen … skaityti toliau >>

a.brazaitis

A.Brazaitis. Pamatėme valdžios bevaldiškumą


2012-11-10 20:41:56         Be temos, Politika    |    0 komentarųkomentarai

OPOZICIJOJE (2012 m. Nr.4) rašiau, kad visuomenėje bręsta tvirtos valdžios ilgesys. Remdamasis
socialdemokratų ideologu prof. D.Kirveliu, (GAIRĖS 2012 m. Nr.1) priminiau, kad greta
demokratinio visuomenės valdymo būdo yra plutokratinis , kur padėtį nulemia turtas, kleptokratiškai
valdžios elitas atsiranda iš nusikaltėlių ir biurokratų sueities, ir meriokratiškai nusivylus
visais kitais valdymo būdais , tautoje kyla idėja valdžią atiduoti su nusikaltėliais nesusijusiems
talentingiausiems ūkio ir visuomenės veikėjams, bei jų grupėms. Profesorius ,turbūt įsitikinęs
kad Lietuvos valdymo du pirmieji būdai jau išbandyti ir atsiskleidė visu grožiu , kviečia
socialdemokratus atkreipti dėmesį į dar neišbandytą tvirtos valdžios būdą ir ruošti savo lyderius
meriokratinei politikai.Primena, kad tvirtos valdžios modelį su socialistiniais planinės ir mišrios
ekonomikos bruožais sekmingai rodo visam … skaityti toliau >>

PERŽIŪRĖTI ARCHYVĄ
Gegužė 2013
P A T K P Š S
   12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  
DRAUGŲ BLOGAI
0