Yra sakoma, kad Rusijos protu nesuvoksi. Tai pabandė padaryti JAV ir pasaulyje pripažintas savaitraštis Forbes. Jis paskelbė vienuolika galimų didžiausių  pavojų, kurie 2012 metais gali stipriai paveikti  Rusijos ekonominę bei socialinę raidą.

Forbes kuria tokius galimus variantus:

Rublio devalvacija, kurią gali sukelti didėjantis kapitalo pasitraukimas iš Rusijos ir mažėjantys jos aukso bei valiutiniai rezervai;

Mokesčių fiziniams asmenims didinimas, ką daryti verčia biudžeto ir pensijų fondo problemos. Toks mokesčių didinimas pavojingai padidintų skurstančiųjų skaičių;

Technogeninės katastrofos  dėl susidėvėjusių didžiųjų energetikos, pramonės ir kitų ūkio strateginių objektų. Padarinių likvidavimas privestų prie gamybos apimčių ir BVP sumažėjimo;

Euro problemos. Jeigu euras žlugtų arba  patirtų katastrofišką nuosmukį, tai sukeltų pasaulinę e … skaityti toliau >>

Kovo mėnesį  Lietuvą krėtė trys stambūs įvykiai: dėl konservatorių konlikto su liberalcentristais tebesitęsianti Vyriausybės krizė, Garliavos pasiutpolkė, visu grožiu pademonstravusi valdžios bejėgiškumą, ir LITEXPO rūmuose surengtas kosmopolitinis  tarptautinis kabalistų kongresas. Pirmiesiems dviems įvykiams mūsų žiniasklaida skyrė išimtinį dėmesį: svarstė, diskutavo, savo tiesą įrodinėjo visose televizijose, radijuje ir laikraščiuose. Šiame triukšme kažkaip tyliai prasmuko kabalistų kongresas. O manau be reikalo, juk tai spalvingesnis įvykis net už tarptautinius gėjų renginius.

Kad skaitytojai suprastų apie ką kalbama, pateiksiu šiek tiek informacijos apie šią organizaciją. Nors enciklopediškai ją charakterizuoti sunkoka, bet vistik įmanoma. Vieni tyrinėtojai ją vadina pasauliniu sąjūdžiu, besiremiančiu mistine žydų tradicija, apipinta pusiau tikrų ir netikrų istorijų, kiti teigia, jog kad tai švi … skaityti toliau >>

Aleksandras Lukašenka kovo pradžioje, reaguodamas į Baltarusijos santykių su ES  paaštėjimą, neformalioje spaudos konferencijoje sporto šventės „Minskaja lyžnia“ metu, komentuodamas ES planus bausti Baltarusiją už diktatūrišką santvarką, labai griežtai, net įžeidžiančiai prabilo apie Lenkijos bei Vokietijos užsienio reikalų ministrus Rodoslavą Sikorskį bei Gida Vestervelle. Pirmajam kliuvo už nesibaigiančias Lenkijos pastangas kištis į Baltarusijos vidaus reikalus, ją skaldyti neva siekiant žemes iki Minsko prijungti prie Lenkijos, o likusią dalį prie Rusijos, o antrajam buvo priminta, kad jis „neva ružavas, neva žydras“, užmirštantis Antrąjį pasaulinį karą ir vokiečių okupacijos metais padarytus nuostolius dėl tikrai baisios „rudojo maro diktatūros“.

Atsakydamas į ES sprendimą išplėsti „nepageidaujamų Baltarusijos valstybės veikėjų sąrašą“, Lukašenka nediplomatiškais žodžiais išreiškė savo … skaityti toliau >>

“Žinių radijuje“ Kovo 11-osios šventės išvakarėse nuskambėjo tokie žodžiai:
„Skaudu ir gaila, kad ši šventė vis dar tampa „neapykantos kažkam diena“, o juk turėtų būti tiesiog meilės Lietuvai švente“.Tai pasakė Andrius Kubilius. Panašiai „Lietuvos ryto“ televizijoje kalbėjo ir žinomas antikomunistas Algirdas Patackas.

Išgirdęs nepatikėjau savo ausimis. Juk tikrą teisybę pasakė tvirti konservatoriai, net jų lyderis.  Nežinau ar šiuos žodžius girdėjo didieji „patriotai“, vadinę tautą šunauja, runkeliais, kagebynu, kolaborantynu ir panašiais žodžiais, ar Kubilius padarė įtaką jų galvosenai, bet aš tikrai nustebau. Nustebau, nes per visą savo aktyvios publicistikos laikotarpį, kai iš „Baltijos kelio“ pradėjome skirstytis kas kur, nenuilsdamas kritikavau nesantaikos  kurstytojus, kviečiau valdžioje esančius santarvei ir tolerancijai kitaminčiams. Atidžiai stebėjau, kurioje politin� … skaityti toliau >>

Vasario 25 d. Vilniuje viešbutyje „Europa“ buvo pristatyta knyga apie garsų baltarusį, nusipelniusį Lietuvos meno veikėją, Kipro Petrausko mokinį, populiarų dainininką ir Lietuvos baltarusių bendruomenės lyderį Leonidą Muršką. Knygą „Aš negaliu Taves nemylėti…“ parašė jo našlė Viktorija Muraškienė, o išleido Baltarusijos enciklopedijų leidykla. 

Tai labai subtili knyga, parodanti, kaip klostėsi stačiatikių dvasininko sūnaus Leonido ir komjaunuolės bei partinės darbuotojos Viktorijos asmeniniai santykiai ir meilė, kokią vietą Lietuvos muzikinėje kultūroje, stačiatikių dvasiniuose ir baltarusių bei lietuvių pilietiniuose choruose užėmė šis talentingas ir tolerantiškas įvairių tautų ir pažiūrų žmonėms menininkas. Knygoje daug faktų apie tai, koks populiarus buvo dainininkas tarp savo amžininkų, kokį vaidmenį jis tur� … skaityti toliau >>

Triukšmas, kurį po Dūmos rinkimų Rusijoje sukėlė opoziciškai nusiteikusios partijos, visuomeninės organizacijos ir žiniasklaida, paliko pėdsakus šios šalies  gyvenime. Labai sustiprėjo antipatijos „Vieningajai Rusijai“ ir jos vadovui Vladimirui Putinui, pradėjo pavojingai slinkti žemyn šio „Rusijos vienytojo“ reitingai. Teko skubiai priimti sprendimus dėl būsimų rinkimų stebėtojų galių sustiprinimo, nustot demontruoti „dvejeto“ draugystę ir kalbėti apie postų dalybas. Valdžia nepajėgė sulaikyti protestų ir buvo priversta suteikti galimybę visuomenei masinėse demonstracijose remti vieną ar kitą kandidatą į prezidentus bei griežtai kritikuoti konkurentus. 

Visi kandidatai į prezidentus ir jų rėmėjai aštriausias strėles paleido į Putiną.

Rinkimų kampanijos pradžioje neabejojęs savo pergale jau pirmajame ture Putinas prabilo ir apie galimą antrąjį turą. Dingo išdidumas ir Putino šalininkų gr … skaityti toliau >>

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-ąją iškilmingai įteikė  nacionalines premijas mokslo ir kultūros veikėjams. Už viso gyvenimo kūrybą pagerbtas ir vienas įdomiausių  bei iškiliausių lietuviško kino kūrėjų – režisierius ir scenaristas Arūnas Žebriūnas. 

Tarybiniais metais kino menu besidominti visuomenė pagrįstai manė, jog originaliausius ir arčiausius žmogaus jausmams filmus kūrė tik dvi kino studijos – Gruzijos ir Lietuvos. Buvo kalbama net apie jų nacionalinio kino mokyklų susidarymą. Kyla klausimas – kas tokią mokyklą sukūrė, kas padėjo jai pamatus ir tuos pamatus tvirtai laikė? Kadangi žymi dalis mano gyvenimo ir darbo prabėgo kinematografijoje arba ją kuruojant vyriausybinėse institucijose, drįsčiau atsakyti į šį klausimą. Teneužsigauna kiti kinematografininkai, bet vistik išskirčiau  garsųjį kino režisierių penketą, kartais vadinamą Lietuvos kino ATLANTAIS … skaityti toliau >>

Nemažą tikinčiųjų ir laisvamanių dėmesį patraukia retkarčiais žiniasklaidoje skelbiamos publikacijos religine tematika. Pavyzdžiui, vasario 5 d. „Delfyje“ pasirodė prof. Jono Grigo straipsnis „Mokslas ir religija: ar jie suderinami?“. Tema intriguojanti, todėl netenka stebėtis, kad pagal komentarų skaičių tapo beveik rekordininke: vos parą pabuvusi pirmajame puslapyje sulaukė apie 1000 atsiliepimų. Bandžiau suskaičiuoti kurių – tikinčiųjų  ar laisvamanių – daugiau. Bet nepavyko. Apytikriai pasakyčiau, kad vienam laisvamaniui oponavo 2-3 tikintieji. 

Nors straipsnyje primenama, kad mokslas, siekdamas suprasti Gamtos ir Visatos  mechanizmus, o religija – jų prasmę, negali būti atskirti, vistik autorius sąžiningai  pripažino, kad paskelbus Č. Darvino knygą „Rūšių kilmė“, mokslas ir religija stojo į priešiškas pozicijas, pirmauti ėmė tai viena, tai kita pusė, tuomet daugelis mokslininkų tapo n … skaityti toliau >>

Krizė visu grožiu atskleidė liberalios politikos pasekmes. Tai kapitalo susikoncentravimas tarptautinėse monopolijose ir nesibaigiančios spekuliacijos  finansų srityje, išpūsti kreditiniai burbulai, neišsprendžiama bedarbystės problema,  nereikalingais paverčianti milijonus piliečių, sparčiai didėjantis skurdas, siaubinga atskirtis tarp turtingųjų ir biednuomenės, teismų problemos, dorovinė degradacija, įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios bevaldiškumas. Tokios politikos pasekmės vis labiau gimdo nusivylimo Vakarų demokratija jausmus. Euforiniai pergalės prieš „komunizmą“ laikai baigiasi. Juk būtent tais laikais įvairiais būdais kurstant  neapykantą sovietiniam palikimui, apskritai bet kokioms kairiosioms idėjoms, buvo galima pridengti Vakarų ydas. O dabar, prabėgus daugiau kaip 20 metų, kaltinti tarybinę praeitį darosi banalu ir nerimta.

XXI amžius prasidėjo ne karu su komunizmu, bet kruvinais krikščionišk … skaityti toliau >>

Labai dažnai atsitinka, kad partijos, per rinkimus gavę nedaug mandatų, vėliau prisijungia prie koalicijų ir tampa valdančiosios daugumos dalimi. Tiesiog auksine dalimi, nes nuo jų pasirinkimo ne vienu atveju priklauso tos daugumos likimas. Tokius auksinius balsus turi Seime esantys dviejų liberalų partijų atstovai – prieš naujus metus labai gerai matėme, ką tai reiškia. Liberalai tiesiog diktavo savo valią konservatoriams. Kur ta liberalų valia ir ideologija nuveda, rodo nekontroliuojamos rinkos, neprižiūrimos bankinės sistemos sukelta krizė.

Mūsų liberalai alpsta iš džiaugsmo, kad tvirtinant 2012 metų biudžetą,  pavyko  užblokuoti savo partnerių konservatorių- krikščionių sumanymą šiek tiek socialiau ir teisingiau paskirstyti mokesčių naštą tarp darbo ir kapitalo.O vienas  Liberalų sąjūdžio  lyderių A. Kašėta net tą pergalę pavadino dešimčia gerų žinių sutinkant 2012 metus. Jis  paskelbė savo … skaityti toliau >>