6453
Kovo mėnesį Lietuvą krėtė trys stambūs įvykiai: dėl konservatorių konlikto su liberalcentristais tebesitęsianti Vyriausybės krizė, Garliavos pasiutpolkė, visu grožiu pademonstravusi valdžios bejėgiškumą, ir LITEXPO rūmuose surengtas kosmopolitinis tarptautinis kabalistų kongresas. Pirmiesiems dviems įvykiams mūsų žiniasklaida skyrė išimtinį dėmesį: svarstė, diskutavo, savo tiesą įrodinėjo visose televizijose, radijuje ir laikraščiuose. Šiame triukšme kažkaip tyliai prasmuko kabalistų kongresas. O manau be reikalo, juk tai spalvingesnis įvykis net už tarptautinius gėjų renginius.
Kad skaitytojai suprastų apie ką kalbama, pateiksiu šiek tiek informacijos apie šią organizaciją. Nors enciklopediškai ją charakterizuoti sunkoka, bet vistik įmanoma. Vieni tyrinėtojai ją vadina pasauliniu sąjūdžiu, besiremiančiu mistine žydų tradicija, apipinta pusiau tikrų ir netikrų istorijų, kiti teigia, jog kad tai švietėjiška, beveik religinė organizacija, bandanti išaiškinti realaus pasaulio, žmogaus ir žmonijos būties santykį su tariamuoju kitu, anapiliniu dvasių pasauliu, treti tikina, jog tai gerai finansuojama ir stipriai palaikoma kosmopolitizmo rūšis, realios kovos su šiuolaikiniu kapitalizmu ir globalizmu kryptį bandanti pasukti utopinio švietimo ir auklėjimo link. Ketvirti sako, jog tai viena iš globalizatorių priedangos organizacijų, panaši į Georgo Soroso finansuojamą „Atviros visuomenės fondą“, Laisvosios rinkos institutą ir eilę kitų. Galima sutikti ir daugiau kabalistų charakteristikų, iš kurių matyti, kaip sunku būnant ne žydu suprasti kas tai yra ištikrųjų.
Kabalos sąjūdžiui idėjinį pagrindą suteikė senovės žydų knygos (talmudai) „ZOHAR“, kuriose aptarinėjamos dievo ir dieviškojo pasaulio paslaptys, Visatos kilmė, jos struktūra ir Žemės vieta joje, žmogus, dvasia, gėris ir blogis ir daug kitų temų. XX amžiaus rabinas Jehuda Ašlagas (1885-1955) sugebėjo šias legendas prakomentuoti Naujųjų amžių požiūriu ir padarė jas artimesnėmis šių dienų mistinės teologijos, kosmogonijos, net fiziologijos gerbėjams. O dar arčiau link mūsų laikų problemų šį „mokslą“ pastūmėjo savo rašiniais ir darbais žinomas baltarusių kilmės žydas Michaelis Laitmanas, save tituluojantis filosofijos mokslų daktaru, biokibernetiku, pažininmo teorijos profesoriumi ir dabartinio kabalistų sąjūdžio organizatoriumi. Primintina, kad jis tam tikrą laiką gyveno Lietuvoje, Pabradėje. Baigęs mokslus Leningrado Elekrotechnikos institute emigravo į Izraelį, ten užsiėmė kabalos studijomis, įkūrė Pasaulinę kabalos akademiją, Ašlago kabalos tyrimo institutą, kažkokiu būdu sugebėjo šių institucijų filialus suorganizuoti daugelyje pasaulio valstybių, reguliariai rengti kabalistų kongresus, seminarus, įvairiomis kalbomis leisti knygas, kurti filmus ir televizijos programas. Lietuvoje taip pat veikia net 3 Laitmano organizacijų filialai: Vilniuje, Kaune bei Šiauliuose. Ypač sekasi Šiauliuose, kur pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su univeristetu.
Kabalistų kongreso proga Laitmanas davė intervjų „Delfi“ portalui, kuriame išdėstė žmonijos vienijimo idėjas, pranašavo sparčią evoliucijos raidą į pražūtį, kurią sustabdyti, jo manymu, galima tik perauklėjant visuomenę ir ją sutelkiant, bendriems siekiams kuriant lygybės, žmonių bendrumo ir teisingos visuomenės modelį pasauliniu mastu. Įrodinėjo, kad jeigu žmonės solidariai dalintųsi dabar sukuriamais turtais, tausotų gamtą, užtektų dirbti tik 2 dienas per savaitę. Jeigu nebus sutramdytas turtingųjų gobšumas, savanaudiškumas, tai žmonijos laukia baisi ateitis, net naujas pasaulinis karas su branduolinių ginklų panaudojimu ir visuotina žūtimi. Tik šviesdamasi ir studijuodama pasaulio įvykius lemiančius dėsnius, žmonija galinti sustabdyti nesibaigiančia globalią krizę.
Tai tik keletas akcentų iš plačios kobalistų programos, kuriuos po vienijimosi skraiste propagavo ir tarptautinis Vilniaus kabalistų kongresas.
Šis renginys Lietuvos visuomenėje buvo sutiktas ne tik pasyviai, bet ir priešiškai. Vieni Laitmaną pravardžiavo talentingu sukčiumi, pastačiusiu pasaulinio lygio modernią okultistų finansinę pirmamidę, kiti – ateinančių laikų pranašu, treti – sektantu, ezoteristu, manipuliojančiu viešaja nuomone, meistriškai išnaudojant kapitalizmo krizės situaciją. Panašias nuotaikas iliustruoja daugybę komentarų, rašytų atsiliepiant į Laitmano intervjų „Delfiui“.
Nemažai komentatorių Laitmano siūlomoje pasaulio vieningoje visuomenėje įžvelgia modernizuotą, mistiškojo, utopinio komunizmo modelį, spekuliacijas žmonių viltimis gyventi geriau ir teisingesnėje santvarkoje. Yra įtarimų, kad tai žydų masoninę organizacija, po kalbomis apie globalizmo pavojų slepianti dabartinės kapitalizmo santvarkos išsaugojimo tikslus.
Ypatingai daug karčių zodžių pasakyta Šiaulių universiteto adresu, kuris pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Laitmano organizacija. Ironiškai pabrėžiama, kad dabar, sekdami šiauliečių pavyzdžiu, ir kiti universitetai turėtų pradėt pasirašinėti „mokslinio bendradarbiavimo“ sutartis su pseudomokslinėmis astrologų, telepatų ir okultistų draugijomis.
Vaizdingai „gerus šiauliečių norus“ sukritikavo filosofas, profesorius Arvydas Šliogeris, nurodydamas, kad kabala – tai kliedesių rinkinys, kuriuos, žinoma, gali tyrinėti psichoanalitikai, pasiguldę damą ant lovos ir spėliodami, ką ji sapnuoja, ir kaip interpretuoja savo sapnus.
Po tokio vertinimo tikrai reikėtų pagalvoti, kur rieda mūsų mažųjų universitetų mokslas, ir pasidžiaugti, kad šis tarptautinis kongresas net mistiką toleruojančioje mūsų žiniasklaioje sulaukė mažiau dėmesio už Garliavos pasiutpolkę.
Internetinis “laikrastisopozicija.lt”, 2012.03.27
Įrašas neturi komentarų.

