Lietuvoje turbūt nerastume išsilavinusio žmogaus, kuris būtų nieko negirdėjęs apie garsųjį valiutų ir vertybinių popierių spekuliantą, kultūringiau vadinamą investicinės  bankininkystės žinovu, Džordžą Sorosą. Nedetalizuodamas jo biografijos vingių, iš anksto skubu pabrėžti, kad jo įkurti ir finansuojami atviros visuomenės institutai bei fondai pasaulyje turi didelę įtaką formuojant viešąją nuomonę net moderniose valstybėse. O ką bekalbėti apie pusiau civilizuotas,  arba tokias kaip mūsų Lietuva, kuri per 20 metų vis dar, anot Vytauto Landsbergio, nesėkmingai kovoja su komunizmu?!

Soroso turtų sukaupimo ir jų panaudojimo paslaptys domina viso pasaulio tiriamąją žurnalistiką ir net detektyvinių romanų rašytojus. Sprendžiant iš užsienio žiniasklaidoje skelbtų publikacijų, galima susidaryti vaizdą, jog šis labai nuovokus finansinių machinacijų žinovas sugebėjo ne tik pasinaudoti laisvojo pasaulio krizinėmis situacijomis, bet net jas sukelti, kad  išpeštų maksimalią naudą savo virtualinei imperijai.

1988 metais jis labai naudingai sau padirbėjo pirkdamas ir parduodamas Prancūzijos banko „Société Générale“ akcijas. Prancūzijos teismas pripažino, kad buvo gautas spekuliacinis pelnas, už ką G. Sorosui buvo paskirta piniginė bauda. Žinoma, žymiai mažesnė už sumą, kurią uždirbo spekuliuodamas šio banko vertybiniais popieriais.

1992 metais Sorosas atakavo jau ne atskirą banką, bet Britanijos valiutą – svarą sterlingą. Dideliais kiekiais ją supirko, po to keitė į Vokietijos markes bei Prancūzijos frankus, sukėlė paniką Anglijos finansų rinkoje ir dėl to svaras devalvuojamas. Anglija nepatenka į Europos valiutos sistemą. Kai kurie analitikai mano, kad iš tos akcijos Sorosas uždirbo apie vieną milijardą JAV dolerių.

1993 metais jis atakavo vokiečių markę ir pradėjo įtikinėti pasaulį, jog kils aukso kainos. Iš tikrųjų, neužilgo aukso atsargų pirkimo banga subangavo kaip reikiant, Sorosas skubiai pardavė savo aukso atsargas ir vėl uždirbo didžiulius pelnus.

Daug kas mano, kad ir garsioji 1997 metų Azijos finansų krizė kilo ne be Soroso įtakos.

Kiek Sorosas uždirbs iš dabartinės pasaulio finansų krizės dar niekas nežino. Bet  neabejojama, kad ji bus Sorosui naudinga. Jis pats tai viešai pripažino.

Sorosas savo įstaigas bei organizacijas turi maždaug 50-yje pasaulio valstybių. Kai kurių valstybių vyriausybės, pajutusios, kad šis filantropas gali sukelti krizes net turtingose valstybėse ir iš to uždirbti, pabūgo tokios „labdaros“ ir uždraudė arba labai apribojo Soroso veiklą savo šalyse.

Lietuvoje Sorosas pasirodė 1990 metais, įsteigdamas Atviros Lietuvos fondą (ALF), kuris iškėlė sau uždavinį skleisti demokratijos idealus, neleisti įsigalėti valdžios ir tiesos monopoliui. Tuomet, kai siautėjo „megztosios beretės“ ir konservatoriai „triuškino“ sovietizmą ir komunizmą,  pamindami Sąjūdžio propaguotas pliuralizmo idėjas, šis fondas atrodė gan pažangiai.  Net kairysis savaitraštis „Opozicija“ nekritikavo fondo veiklos, nors puikiai žinojo, kad sorosininkai niekada netaps kairiaisiais, jeigu iš to neturės naudos.

Vis tik vien neigiamai vertinti ALF veiklos negalima. Į meną, leidybą, mokslą  ir informaciją investuota per 200 milijonų litų. Išleista nemažai vertingų knygų, kai kurį naudingą darbą atliko šio fondo įkurtos tokios institucijos kaip Žmogaus teisių stebėjimo institutas, „Transparency international“ Lietuvos skyrius, Pažeidžiamų grupių atstovavimo koalicija „Galiu gyventi“ ir kitos. Žinomiausiu tarp jų yra Pilietinės visuomenės institutas, kurio vadovas Darius Kuolys, turi pozicijas elektroninėje žiniasklaidoje ir gana aštriai kritikuoja valdžią. Žinoma, nenutoldamas nuo Soroso ideologijos ir nepažeisdamas jo finansinių interesų.

Neįrodyta, kad sorosininkai ką nors blogo būtų padarę ir Lietuvos finansams. Nors per tą laiką buvo komercinių bankų ir investicinių kompanijų griūčių, buvo problemų finansuose, kilo  ne viena valiutų keitimo banga ir t. t. Ar prisidėjo prie to Sorosas ir ar išlošė iš to ką nors – nežinia. Ko gero, tokio pobūdžio biznis Lietuvoje jam per mažas.

Rimtas, tikrai sorosinio masto biznis šviečiasi, kai reikalas liečia visą Europa, jos finansus.

Didžiausia šių dienų sensacija tapo Dž. Soroso samprotavimai apie dabartinę krizę ir Eurosąjungos valiutą eurą. Austrijos dienraštyje „Der Standard“ jis įrodinėja, kad Europos bankai pritvinkę blogais amerikiečių vertybiniais popieriais, kurie sukels jų griūtį ir nusmukdys eurą. Valiuta, kuria iki šiol didžiavosi europiečiai, gali nesulaukti pasaulinės krizės pabaigos – pranašauja Sorosas. JAV nuo tokios tragedijos gelbstisi steigdamos valstybinį „blogų aktyvų“ banką. Tuo tarpu ES delsia ir tokiu būdu neva kasa duobę savo valiutai.

Sunku pasakyti, ar tokia ES kritika nuoširdi, ar tėra sąmoningai sugalvota akcija sumaiščiai Europoje sukelti, iš ko būtų galima labai stipriai uždirbti. Panašios akcijos Soroso veikloje juk ne naujiena. Jeigu ne kasmet, tai kas penkmetis – tikrai. Šiek tiek panašu į stambių prekybos centrų akcijas, kai bandoma pelningai parduoti senstelėjusias prekes. Todėl sunerimti yra dėl ko. Kol kas Soroso institutai nekviečia gelbėti euro, nors jo kursas dolerio atžvilgiu pradėjo smukti. Gal atsitiktinai, o gal ir ne?

Ar  Europą  nugasdins   Soroso pranašystės?  Pamatysime netolimoje ateityje. Juk ir kitas, panašus į Sorosą „investuotojas“, J.Rogersas prognozuoja euro žlugimą.Gal susitarė kartu atakuoti Europos valiutą?

Internetinis laikraštis OPOZICIJA, 2010 kovo 10 d.