- Pradžia
- Vartotojų blogai
- a.brazaitis
A.Brazaitis. Mokesčių didinimas gali sustiprinti piliečių vienybę
Sekmadienis, 2012-01-08 20:28 Be temos, Politika, Finansai, Ekonomika | 0 komentarų
Politikų,ekonominstų bei sociologų diskusijose didelis dėmesys skiriamas mokesčiams.Ypatingai ginčai suaktyvėjo, kai konsevatoriai, pajutę, kad nesugebės suderinti biudžeto pajamas su išlaidomis nedidindami deficito už 3 procentų ribos, puolė vėl reformuoti mokesčius. Sutinku su Vyteniu Paulausku,(OPOZICIJA Nr.39), kuris teigia, jog norint išsaugoti esamą leisgyvę socialinę struktūrą, sulėtinti valstybės slinkimą prie labai rizikingos privačių pensijų sistemos, mokamos sveikatos apsaugos bei mokamo mokslo universitetuose ir kolegijose - be mokesčių didinimo apsieiti nebeįmanoma.
Klausimas tik, kaip tuos mokesčius didinti.
Bet kuri, dešinioji, centristinė ar kairioji valdžia labiausiai džiaugtūsi, jeigu pavyktų bent kiek sustiprinti piliečių vienybę šiuo esminiu valstybės gyvavimo klausimu. Juk valstybė su savo prievartos institucijomis egzistuoja pirmiausiai tam, kad iš visų dirbančiųjų dalį jų sukuriamos vertės mokesčių pavidalu pasisavintų ir po to racionaliai paskirstytų bendrosioms tautos reikmėms .
Vadinasi pirmasis klausimas – tos vertės nustatymas ir suvalstybinimas. Pridėtinę vertę sukuria darbo žmonės, kaip teigė Marksas, savo darbu apvaisindami kapitalą. Liberalai į kapitalą žiūri kaip į dievybę, kuriančią vertę ir be apvaisinimo. Iš šio supratimo ir kilo nuomonė, kad pinigai gali gaminti pinigus.Nusikalstamais ar kitais būdais – nesvarbu. Pinigai juk nekvepia.
Per visą išnaudotojiškų visuomenių istoriją vyko arši kova tarp darbo ir kapitalo, kiek kuris privalo skirti ne tik sau, bet ir bendriesiems genties, tautos, valstybės reikalams.Aštrioje kovoje prieš išnaudotojus darbo žmonėms pavykdavo iškovoti tam tikrų laimėjimų, ypač kai teoriškai ir praktiškai gimė socializmo idėjos. Žlugus socializmui , prasidėjo kapitalo revanšas , kurio įkvėpėjais tapo Čikagos bankininkai, mūsų laikų liberalai. Jie ir Lietuvoje, ne tik tempdami simbolinį mokesčių akmenį Gedimino prospektu, stengiasi didžiausią mokesčių naštos dalį užridentii ant dirbančiųjų pečių, nesiskaitydami su tuo, kad darbo sąnaudų mokestinė našta mūsų šalyje viršyja ES vidurkį net 40.3 procento. Įspūdingiausiu tokios mokesčių sistemos ydingumo įrodymu buvo Andriaus Kubiliaus disputas su milijonieriumi Viktoru Uspaskichu . Paaiškėjo, kad Uspaskichas, gaudamas 50 kartų daugiau deklaruojamų pajamų už premjerą, mokesčių sumoka vos du kartus daugiau . O ką kalbėti apie turtingesnius už Uspaskichą oligarchus, bankininkus ir kitus kapitalo banginius. ”Snoro” bankrotas, “Kakadų” ir kita opoziciška žiniasklaida daug kam atvėrė akis. Tik ne liberalams, kurie iš visų jėgų blokuoja progresinių mokesčių įvedimą, saugo kapitalistus nuo jų didesnio apmokestinimo. Užsispyrę kaip ožiai vis dar tiki savo ideologijos credo, kad turtėjant turtingiesiems turtėja ir skursatantieji. Deja…nuolat kylančios krizės, revoliucijos valstybėse, kur ypač išauga atskirtis tarp privilegijuotų turtuolių ir liaudies daugumos, įrodo seną kapitalo kaupimo dėsnį, kad kuo kapitalistai labiau turtėja, tuo labiau kita tautos dalis nuskurdinama. Ir kad šiam prieštaravimui išspręsti yra tik du keliai –taikus socialdemokratinis per atitinkamą mokesčių sistemą, arba revoliucinis, nebūtinai komunistinis, bet ir radikaliai nacionalistinis,net religinis , iš esmės keičiantis santvarką ir pridedamosios vertės kūrimo bei dalybų tvarką.
Antras klausimas – mokesčių protingas paskirstymas ir panaudojimas.Kadangi gyvenu Vilniaus centre matau, kaip buvę Valstybinio plano komiteto rūmai šviečia visais langais.Vadinasi visi kabinetai užimti.Čia dabar Ūkio ir Energetikos ministerijos. Žemės ūkio ministerija taip pat nesutelpa sovietmečiu pastatytuose rūmuose ir ūgtelėjo vienu aukštu . O užsienio reikalų ministerija pasidarė panaši į JAV Pentagoną, jau netelpa LTSR Ministrų taybos rūmuose ir užima beveik visą kvartalą. Vilniaus savivaldybei prireikė dangoraižio. Panaši situacija ir kitose žinybose bei savivaldybėse.Norom nenorom kyla klausimas, ką tuose blizgančiuose rūmuose veikia biurokratai? Valstybė sumažėjo nuo 3,7 milijonų 1990 metais iki nepilnų 3 milijonų 2011 metais. Sovietmečiu,esant centralizuotam valdymui ir planinei ekonomikai, valdžios įstaigos privalėjo skaičiuoti, projektuoti, matuoti ,dalinti resursus ir prižiūrėti, kad jie būtų tikslingai naudojami. Nežiūrint į tai “Sąjūdis” reikalavo sumažinti biurokratų skaičių 30 procentų. Užmiršome dėl ko triukšmauta ir mitinguota. Dabar biurokratų padidėjo ne 30 procentų, bet per 30 kartų. Be to jie, kad patiems nedirbti ir būtų ant ko atsakomybę suversti, apsistatė gausybe įvairiausių viešųjų įstaigu, atsitvėrė apsaugininkais, “vieno langelio” durimis ir tapo beveik neprieinami žmonėms. Valstybė siaubingai suklypo,subiurakratėjo tuomet, kai , regis, valdymo rūpesčių turėjo sumažėti , nes svarbiausius ūkio reikalus laisvojoje rinkoje juk tvarko ne biurokrtai, bet patys verslininkai, prižiūrimi konkurencijos.
Nors liežuvis neapsiverčia, bet negaliu nepaminėti prokuratūros ir teismų. Čia išvis nepalyginami su sovietmečiu dalykai. Bet jų nekritikuočiau, nes darbo “demokratiškos” Lietuvos tesėsaugininkai tikrai turi daugiau už anų laikų prokurorus ir teisėjus. Juk laisvė tapo laisve ne tik kapitalui, bet ir nusikaltėliams.
Štai ir priėjome prie atsakymo į klausimą – kaip mokesčiai panaudojami. Konservatorių ir liberalų ministrai mėgsta išlaidas biurokratijai lyginti su išlaidomis mokslui ir kultūrai.Taip gauna neblogą santykį. Bet pamirštama , kad šie skaičiai nelygintini, nes mokslininkai ir kultūros darbštuoliai turtina Lietuvą, o biurokratija tuos turtus švaisto. Štai kodėl opozicijai, jeigu ji tikrai siekia ne savanaudiškų tikslų, reikėtų dėmesį sutelkti ne tik į teisingo apmokestinimo problemas, bet ypač į mokesčių racionalų panaudojimą , į tai, kad jie nebūtų naudojami įvairioms privilegijoms, netaptų tik turtuolių tuštybes tenkinančiu lobiu, nedidintų atskirtį tarp socialinių klasių , bet šį skaudų reiškinįį mažintų ir verstų biurokratiją dirbti intensyviau visų gerovės labui. Tuomet ir atkakliai liberalų blokuojami prabangos bei progresiniai mokesčiai vaidintų visuomenę konsoliduojantį vaidmenį .Gal būt atsirastų viltis, kad mūsų Himno žodžiai apie vienybę gali tapt ne tik gražia Tautos giesmės fraze, bet ir šiek tiek piliečius vienijančia idėja.
Laikraštis OPOZICIJA, 2012.01.05 Nr.1
Klausimas tik, kaip tuos mokesčius didinti.
Bet kuri, dešinioji, centristinė ar kairioji valdžia labiausiai džiaugtūsi, jeigu pavyktų bent kiek sustiprinti piliečių vienybę šiuo esminiu valstybės gyvavimo klausimu. Juk valstybė su savo prievartos institucijomis egzistuoja pirmiausiai tam, kad iš visų dirbančiųjų dalį jų sukuriamos vertės mokesčių pavidalu pasisavintų ir po to racionaliai paskirstytų bendrosioms tautos reikmėms .
Vadinasi pirmasis klausimas – tos vertės nustatymas ir suvalstybinimas. Pridėtinę vertę sukuria darbo žmonės, kaip teigė Marksas, savo darbu apvaisindami kapitalą. Liberalai į kapitalą žiūri kaip į dievybę, kuriančią vertę ir be apvaisinimo. Iš šio supratimo ir kilo nuomonė, kad pinigai gali gaminti pinigus.Nusikalstamais ar kitais būdais – nesvarbu. Pinigai juk nekvepia.
Per visą išnaudotojiškų visuomenių istoriją vyko arši kova tarp darbo ir kapitalo, kiek kuris privalo skirti ne tik sau, bet ir bendriesiems genties, tautos, valstybės reikalams.Aštrioje kovoje prieš išnaudotojus darbo žmonėms pavykdavo iškovoti tam tikrų laimėjimų, ypač kai teoriškai ir praktiškai gimė socializmo idėjos. Žlugus socializmui , prasidėjo kapitalo revanšas , kurio įkvėpėjais tapo Čikagos bankininkai, mūsų laikų liberalai. Jie ir Lietuvoje, ne tik tempdami simbolinį mokesčių akmenį Gedimino prospektu, stengiasi didžiausią mokesčių naštos dalį užridentii ant dirbančiųjų pečių, nesiskaitydami su tuo, kad darbo sąnaudų mokestinė našta mūsų šalyje viršyja ES vidurkį net 40.3 procento. Įspūdingiausiu tokios mokesčių sistemos ydingumo įrodymu buvo Andriaus Kubiliaus disputas su milijonieriumi Viktoru Uspaskichu . Paaiškėjo, kad Uspaskichas, gaudamas 50 kartų daugiau deklaruojamų pajamų už premjerą, mokesčių sumoka vos du kartus daugiau . O ką kalbėti apie turtingesnius už Uspaskichą oligarchus, bankininkus ir kitus kapitalo banginius. ”Snoro” bankrotas, “Kakadų” ir kita opoziciška žiniasklaida daug kam atvėrė akis. Tik ne liberalams, kurie iš visų jėgų blokuoja progresinių mokesčių įvedimą, saugo kapitalistus nuo jų didesnio apmokestinimo. Užsispyrę kaip ožiai vis dar tiki savo ideologijos credo, kad turtėjant turtingiesiems turtėja ir skursatantieji. Deja…nuolat kylančios krizės, revoliucijos valstybėse, kur ypač išauga atskirtis tarp privilegijuotų turtuolių ir liaudies daugumos, įrodo seną kapitalo kaupimo dėsnį, kad kuo kapitalistai labiau turtėja, tuo labiau kita tautos dalis nuskurdinama. Ir kad šiam prieštaravimui išspręsti yra tik du keliai –taikus socialdemokratinis per atitinkamą mokesčių sistemą, arba revoliucinis, nebūtinai komunistinis, bet ir radikaliai nacionalistinis,net religinis , iš esmės keičiantis santvarką ir pridedamosios vertės kūrimo bei dalybų tvarką.
Antras klausimas – mokesčių protingas paskirstymas ir panaudojimas.Kadangi gyvenu Vilniaus centre matau, kaip buvę Valstybinio plano komiteto rūmai šviečia visais langais.Vadinasi visi kabinetai užimti.Čia dabar Ūkio ir Energetikos ministerijos. Žemės ūkio ministerija taip pat nesutelpa sovietmečiu pastatytuose rūmuose ir ūgtelėjo vienu aukštu . O užsienio reikalų ministerija pasidarė panaši į JAV Pentagoną, jau netelpa LTSR Ministrų taybos rūmuose ir užima beveik visą kvartalą. Vilniaus savivaldybei prireikė dangoraižio. Panaši situacija ir kitose žinybose bei savivaldybėse.Norom nenorom kyla klausimas, ką tuose blizgančiuose rūmuose veikia biurokratai? Valstybė sumažėjo nuo 3,7 milijonų 1990 metais iki nepilnų 3 milijonų 2011 metais. Sovietmečiu,esant centralizuotam valdymui ir planinei ekonomikai, valdžios įstaigos privalėjo skaičiuoti, projektuoti, matuoti ,dalinti resursus ir prižiūrėti, kad jie būtų tikslingai naudojami. Nežiūrint į tai “Sąjūdis” reikalavo sumažinti biurokratų skaičių 30 procentų. Užmiršome dėl ko triukšmauta ir mitinguota. Dabar biurokratų padidėjo ne 30 procentų, bet per 30 kartų. Be to jie, kad patiems nedirbti ir būtų ant ko atsakomybę suversti, apsistatė gausybe įvairiausių viešųjų įstaigu, atsitvėrė apsaugininkais, “vieno langelio” durimis ir tapo beveik neprieinami žmonėms. Valstybė siaubingai suklypo,subiurakratėjo tuomet, kai , regis, valdymo rūpesčių turėjo sumažėti , nes svarbiausius ūkio reikalus laisvojoje rinkoje juk tvarko ne biurokrtai, bet patys verslininkai, prižiūrimi konkurencijos.
Nors liežuvis neapsiverčia, bet negaliu nepaminėti prokuratūros ir teismų. Čia išvis nepalyginami su sovietmečiu dalykai. Bet jų nekritikuočiau, nes darbo “demokratiškos” Lietuvos tesėsaugininkai tikrai turi daugiau už anų laikų prokurorus ir teisėjus. Juk laisvė tapo laisve ne tik kapitalui, bet ir nusikaltėliams.
Štai ir priėjome prie atsakymo į klausimą – kaip mokesčiai panaudojami. Konservatorių ir liberalų ministrai mėgsta išlaidas biurokratijai lyginti su išlaidomis mokslui ir kultūrai.Taip gauna neblogą santykį. Bet pamirštama , kad šie skaičiai nelygintini, nes mokslininkai ir kultūros darbštuoliai turtina Lietuvą, o biurokratija tuos turtus švaisto. Štai kodėl opozicijai, jeigu ji tikrai siekia ne savanaudiškų tikslų, reikėtų dėmesį sutelkti ne tik į teisingo apmokestinimo problemas, bet ypač į mokesčių racionalų panaudojimą , į tai, kad jie nebūtų naudojami įvairioms privilegijoms, netaptų tik turtuolių tuštybes tenkinančiu lobiu, nedidintų atskirtį tarp socialinių klasių , bet šį skaudų reiškinįį mažintų ir verstų biurokratiją dirbti intensyviau visų gerovės labui. Tuomet ir atkakliai liberalų blokuojami prabangos bei progresiniai mokesčiai vaidintų visuomenę konsoliduojantį vaidmenį .Gal būt atsirastų viltis, kad mūsų Himno žodžiai apie vienybę gali tapt ne tik gražia Tautos giesmės fraze, bet ir šiek tiek piliečius vienijančia idėja.
Laikraštis OPOZICIJA, 2012.01.05 Nr.1
Įrašas neturi komentarų.
 Gegužė 2013 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
