Neslėpsiu, kad mane, kaip armėnų tautybės žmogų, profesoriaus Leonido Donskio straipsnis pavadinimu "Ar įvyks istorinis lūžis Armėnijos ir Turkijos santykiuose?" [http://blog.delfi.lt/donskis/5633/#comments] užgavo. Tačiau ne todėl, kad mano proseneliai žuvo patyrę genocido "nebuvimo" džiaugsmus, o senelis "šiaip sau" paėmė ir sugalvojo 14 metų būdamas paklajoti po pasaulį ir patirti nuotykių. Priežastis kita.
        Minėtame straipsnyje daromi įvairūs apibendrinimai ir išsakomi teiginiai, kaip kad "Turkijos priartėjimas prie Kaukazo tautų, kurios daug amžių kentėjo nuo jos ir tik iš baimės būti Turkijos prarytomis tapo prorusiškos, šiandien padėtų tas pačias Kaukazo tautas ir šalis priartinti prie Vakarų". Ši mintis ir dar vienas straipsnyje išsakomas teiginys, kad "Turkijos didesnis artimumas Vakarams, … skaityti toliau >>

Šį ganėtinai nuvalkiotą, tačiau vis dėlto neišsemiamą klausimą, o tiksliau atsakymą į jį, galima būtų sugretinti su kadaise Friedricho Nietzsche’s išsakyta formule - amor fati: nenorėti nieko, kad būtų kitaip, nei ateity, nei praeity, nei per amžių amžius. Būtinybę ne tik iškęsti… Bet ją mylėti.

Pabandykite įsivaizduoti situaciją, kai du žmonės vienas kito klausia: „Jei tau tektų viską pakartoti iš naujo, ar tu ir vėl su manimi susituoktum? Ar tu nieko nenorėtum pakeisti?“ Jei sutuoktinių atsakymas, tarkime, būtų – „nenorėčiau nieko keisti, su tavimi sujungčiau savo gyvenimą net ir tuomet, jei man tektų dar 1000 kartų gyventi“ - tuomet jų santykius galima būtų apibūdinti žodžiu Meilė.

skaityti toliau >>