
Šiandien važiuodamas užsuku į Monterėjų. Gražus miestelis… Su sena prieplauka, paversta turistų atrakcija su gausybe barų ir parduotuvėlių. Stovėjimas mokamas, bet keistai. Mašina sustoji prie automato, tada meti gausybę monetų ir tau rašo laiką, kiek gali stiovėti. Bet išvažiuodamas gražos nepasiimsi. Taigi, jei matai
išvažiuojančią mašiną iš aikštelės, greit pažiūri ar liko daug laiko ir štai jums nemokamas sūris
.


Niekur neskubu ir toliau, važiuoju gerėdamasis ir džiaugdamasis pakrante, planuodamas vakare pasiekti San Franciską. Vėl užsuku prie balandžių kyšulio … skaityti toliau >>
Atsibundu Apelsinijoje… Lyg vakar nieko tokio nevartojau, ir saldainių iš dėdžių neėmiau, bet aplinkui viskas kvepia apelsinais. Paskui suprantu kodėl. Aplink - apelsinų plantacijos. Dalis jau skinama, o
dalis medžių dar aplipę vaisiais, bet ruošiasi žydėti. Kaži kaip čia su metų laikais?



Šiandien niekur neskubu. Sustoju meksikiečių turgelyje, savotiški mini gariūnai, tik muzika kitokia ir ją galima užsakyti pas muzikantus, einančius tarp prekystali … skaityti toliau >>
Įvažiuodamas į Mirties slėnio nacionalinį parką pažiūriu, ar amerikiečiai sąžiningai moka automatui už įvažiavimą. Pasirodo, kad ne visi. Taigi ir aš nepastebiu ne prie pat kelio stovinčio automato, taip susitaupo dvidešimtinė. Aš labai negeras ir savim nesididžiuoju, bet, sunkmetis…
.
Nuotraukoje baltuoja nesniegas, o druska, gal dėl jos man pasivaideno lengvas jūros kvapas…
Mirties slėnis daro įspūdį, manau jame praleisti reikėtų ne dieną, kaip aš padariau, bet bent jau kelias, ir neskubėti, daugiau pavaikščioti. O žiūrėti yra ką. Jo ilgis beveik kaip Lietuvos, tik siauresnis kur kas
. Mama, kai buvau mažas, man sakydavo, neimk saldainių iš nepažįstamų dedžių, negerai bus. Lyg ir neėmiau, ir nerūkiau keistų cigarečių, tačiau, rodosi, kad patekau … skaityti toliau >>
Šiandien atsibundu prieš 6 ir tiesiu taikymu ant DidŽiojo kanjono krašto saulės pasitikti. Tokių kaip aš - dar koks 50. Panašu, kad diena praeis būryje draugų
. Nukeliauju takeliu žemyn apie nepilną kilometrą ir nusprendžiu, kad pakaks, nes nesu priešas savo kojoms. Pilnas kelias aukštyn žemyn sudarytų apie 19 km, visur kabo skelbimai, kad labai nerekomenduojama nulipti ir užlipti per dieną.


Nors žinau, kad vieni lietuvaičiai taip darė, liko gyvi, tik labai prasikeikė. Kalno aukštis virš 2 km, kanjono gylis apie 1200 metrų, matuojant nuo viršaus iki Kolorado upės lygio. Naktis buvo nekaršta, takas kai kur apledėjęs, o keli … skaityti toliau >>
Diena prasideda antru pramiegojimu iš eilės. Labai bloga tendencija, bet žadintuvo nebegirdžiu… O ir toliau viskas vyksta pagal senos geros lietuviškos patarlės - "Neskubėk ir nesuspėsi" scenarijų. Bandau apsipirkti. Kelias valandas ieškau miegmaišio ir kitų gerų daiktų, po to mano kalbanti Birutė nukreipia ilgesniu keliu Didžiojo Kanjono link. Kai suprantu kad važiuoju per aplinkui, nebeapsimoka sukti atgal ir važiuoti tiesiau, taigi, matau, kad kanjono šviesoje nepasieksiu, todėl visai nebeskubu. Išsuku iš autostrados ir važiuoju mažais keliukais norėdamas pasimėgauti vairavimu ir išvengti "fūrų" draugystės.

Vėl pasitaiko gabaliukas Route 66, papuoštas iš faneros pagamintais vigvamais (gal "tipi" būtu teisingesnis pavadinimas) bei kitais grožiais. Mąsta … skaityti toliau >>
Rytą pramiegojau! Pramiegojau galingai, net pusryčiai pasibaigę, mane pažadina valytojos beldimas, ko gero reikia poilsio nuo atostogų
… Neskubėdamas judu Las Vego link, bevažiuodamas pamačiau nuorodą: „Route 66“, metu kelią dėl takelio ir nesigailiu. Visas senasis kelias nuo Čikagos iki Los Angeles neišlikęs, likusios tik atkarpos.

Pirmas stabtelėjimas prie pakelės antikvariato, kitas - pas meniškos sielos buvusį kalnakasį, iš butelių ir kitų rastų senienų konstruojantį skulptūras…
Kalnakasys, su "priklausančia" nykštukui barzda
skaityti toliau >>
Po nekokių pusryčių senjorų kompanijoje keliauju džiaugtis Amerika. O tai, ką matau, išties džiugina!!! Negalvojau, kad esu tOOOOOOOOOOOks romantikas. Kelias driekiasi šalia vandenyno palei uolėtą pakrantę, o širdis dainuoja. Mieli miesteliai su gražiais namukais, siunčiu mamai žinutę, kad jai nuotraukų nerodysiu, bo ji tikrai emigruos iš Lietuvos
. Švyturyje pakrantėje bandau tartis dėl nakvynės grįžtant. Sakė, kad jau užbukinti tai dienai, o paklausus ar priims nakvoti mašinoje pas juos, sako "Tšššššš, tai nelegalu, na bet supratai…" Žinoma supratau
.
Kelias Nr.1 driekiasi palei pat Ramųjį vandenyną.
skaityti toliau >>
Vilijos ir Aurio išvykimo Lietuvon. Rytas. Mano skrydis į San Franciską per Atlantą, bet prieš tai terorizuojame padavėjus pusryčių metu, reikalaudami kuo daugiau, kuo „mandresnio“ maisto, kad dalinai atpirkti brangesnį viešbutį
(nebūtume lietuviai ).
Reklaminė nuotrauka: viešbutis BEL AIR Collection Meksikos Cancune mieste.
Reklaminė nuotrauka: viešbutis BEL AIR Collection Meksikos Cancune mieste.
skaityti toliau >>
"Kelių erelių" ar "asilų", žinoma, pasitaiko visur. Meksika - ne išimtis. Tačiau tikėjausi daug daug blogiau nei buvo… Vairuojama pakankamai kultūringai ir gudručių, labiau skubančių ir pan. kiekis tikrai minimalus, mažesnis nei Lietuvoj.
Tik ne visi pasitraukia arčiau kelkraščio juos lenkiant, tas labiau galioja sunkvežimiams ir autobusams, lengvųjų vairuotojai draugiškesni. Rodomas kairysis posūkio signalas važiuojant iš galo reiškia, kad gali jį lenkti , Europoje reikškia atvirkščiai. Neapsigaukit kas vairuosit. Kelio dangos kokybė gera, jei ne baisiausias mūsų kelionės keiksmažodis - "Topes". Tai gulintys policininkai, jų būna nuo beveik nejaučiamų gulinčių kursantų iki nemažų leitanantų ar majorų, o kartais kai pasitaiko koks gulintis generalini … skaityti toliau >>
