Šiandien atsibundu prieš 6 ir tiesiu taikymu ant DidŽiojo kanjono krašto saulės pasitikti. Tokių kaip aš - dar koks 50. Panašu, kad diena praeis būryje draugų . Nukeliauju takeliu žemyn apie nepilną kilometrą ir nusprendžiu, kad pakaks, nes nesu priešas savo kojoms. Pilnas kelias aukštyn žemyn sudarytų apie 19 km, visur kabo skelbimai, kad labai nerekomenduojama nulipti ir užlipti per dieną.
  

  

  
Nors žinau, kad vieni lietuvaičiai taip darė, liko gyvi, tik labai prasikeikė. Kalno aukštis virš 2 km, kanjono gylis apie 1200 metrų, matuojant nuo viršaus iki Kolorado upės lygio. Naktis buvo nekaršta, takas kai kur apledėjęs, o keliaujančių apačion gan gausu, sutinku ir mulų vilkstinę, gabenančią kažkokius nešulius apačion.
  

   
Vietoje aktyvaus poilsio aš pasirenku kavos gėrimą saulei pakilus, atsisėdus ant atbrailos, o vėliau trainiojimąsi pakraščiais. Iš viso užtrunku apie 7 valandas, prifotkinu daug, per daug, o tada su mašina kai kur sustodamas judu Monument Valley link. Beje, po parką nemokamai vežioja vietiniai nacionalinio parko autobusiuokai (trimis maršrutais, sustodami vaizdingesnėse vietose, taigi parke geriau savo automobilį palikti aikštelėje, bus paprasčiau).
  

  
Pakeliui iki monumentų indėnai Navahai pardavinėja suvenyrus, daug dailios keramikos. Brangi, bet graži, tačiau ne kuprinėje vežti Lietuvon. Apie indėnus vietinius: panašu kad jie širdyje liko klajokliai, tik sumodernėjo, nes vietoj vigvamų gyvena didesnėse ar mažesnėse priekabose. Na kai kurie šiaip lūšnelėse, padoresnių namų labai nedaug. Kaip klajokliai anksčiau jie išlaikė meilę žirgams, tiesa, dabar jie ratuoti, dažniausiai aplink kiekvieną "vigvamą" stovi po kelis, įvairaus amžiaus, nuo jaunų eiklių, iki leisgyvių ar rudyjančių iškamšų . Keista, kad jie beveik neaugina gyvulių, suprantu kad žemės nederlingos, tačiau avims ar ožkoms maisto turėtų pakakti. O dabar pasitaiko tik ženklai apie karves, tačiau sutiktų galvijų tankumas buvo apie vieną karvę šimtui kilometrų pakelės. Ir iš ko jie gyvena (tie kurie nepardavinėja suvenyrų ir nedirba degalinėse), gal pašalpas gauna?
  

   
Pavakare pasiekiu paminklų slėnį, gražu, labai gerai, vėl daug foto iki saulei nusileidžiant, o tada į Page, kur rytoj kitas kanjonas. Ale šaunuolis aš šiandien , 500 km nuvažiuota, tiek pravaikščiota, vach, nusipelniau ko nors skanaus…
   
P.S. Panašių, erozijos suformuotų uolų, kaip monumentų slėnyje, teko matyti ir kitur, jos ten nėra unikalios, tik kad uolų koncentracija žymiai didesnė. Įdomus faktas, kad beveik visos pakelės (ne tik saugomose teritorijose) aptvertos spygliuota viela, net dykumose. Nemanau, kad saugo smėlį nuo pavogimo, ar automobilius nuo gyvulių, nes pastarųjų irgi nematyti. Gal šiaip, profilaktiškai, kad laisvės per daug nebūtų .  Taigi arčiau , prie pačių monumentų nelindau, dar pažeisiu kokį federalinį įstatymą, o vietos policijai aštuonių litų, kaip Meksikoje , nepasiūlysi, geriau net nebandyti siūlyti .
    
Visas šios dienos nuotraukas GALITE PAMATYTI ŠIAME ALBUME.  

Martynas
   
Fotografuota su OLYMPUS E-3 fotoaparatu.