- Pradžia
- Vartotojų blogai
- asirfoto
- Kategorijos "MEKSIKA || Martynas" archyvas
Iš Meksikos į San Franciską. Kaip kelionėje gali išgelbėti BLOGas
Penktadienis, 2009-04-10 07:29 MEKSIKA || Martynas, JAV || Martynas | 1 komentarų
Vilijos ir Aurio išvykimo Lietuvon. Rytas. Mano skrydis į San Franciską per Atlantą, bet prieš tai terorizuojame padavėjus pusryčių metu, reikalaudami kuo daugiau, kuo „mandresnio“ maisto, kad dalinai atpirkti brangesnį viešbutį 
(nebūtume lietuviai ).
Reklaminė nuotrauka: viešbutis BEL AIR Collection Meksikos Cancune mieste.
Reklaminė nuotrauka: viešbutis BEL AIR Collection Meksikos Cancune mieste.
Reklaminė nuotrauka: viešbutis BEL AIR Collection Meksikos Cancune mieste.
Pažadėjau administratorei, kad parašysiu apie viešbutį ir taip iškaulijau 80 dolerių nuolaidą dviem kambariams. Taigi reklamuoju: BEL AIR Collection visai neblogas viešbutis, tik kambariuose internetas netraukia, bet turi žavų barą lauke, kur gali sėdėti vandenyje ir gurkšnoti gėrimus. O šiaip Cancune viešbučius reiktų „bookintis“ internetu ir iš anksto. Taip bene dvigubai pigiau. Kitur tokio skirtumo nepastebėjome.
Po pusryčių mašinos grąžinimas oro uoste, kuris trunka bene valandą, atrodo kad mašiną jie iš manęs pirkti žada, kiekvieną centimetrą apžiūrinėjo, tikrino net ar valytuvai veikia, matyt labai nepatikimai atrodžiau .
Į lėktuvą „bukvaliai“ pavėlavau… Šiaip ne taip išsikaulijau pas šaunų meksikoną, kad dar mane užregistruotų, jis siūlė pakeisti skrydį vėlesniu, bet išverkiau… Skrydis kvailas, nes vos ne valandą lėktuvas suka ratus ir nesileidžia, sako kad „trafikas“. Gal… Imigracijos pareigūnas nenori įsileisti į JAV (važiuoju ne su viza, o internete užpildęs naujausios formos formą). Klausinėja, kur gyvensiu. Prašo duoti viešbučio rezervacijos blanką ir adresą. Vėl gelbsti blog’as (tipo aš žurnalistas ) ir dviejų savaičių senumo atvykimo į Meksiką antspaudas. Pradžioj nepatiki, kad pervažiavau beveik visą Meksiką ir likau gyvas (sakiau kad meksikiečiai galvojo, kad esu velnias, žiūrėdami į mane, meldėsi Gvadelupės mergelei ir bijojo , mat, turiu užsiauginęs tokią dviejų kasyčių barzdelę ), po pajuokavimo nusišypso ir pas save ant imigracinio lapelio užrašo, kad gyvensiu San Francisko Hiltone. Įleidžia .
Jau JAV!
Sekantis skrydis vėluoja vėl . Taip pat dėl mistinio „traffico“ stovime valandą. Skrisdamas rašau ir tikiuosi, kad amerikiečių auto nuomos kompanijos patikimesnės ir mašina manęs lauks .
Pagiriamasis žodis amerikiečių lėktuvams: juose įmontuoti TV su lietimu valdomais ekranais bei ausinėmis, nori gali stebėti lėktuvo poziciją žemėlapyje ir skrydžio duomenis, nori - klausytis muzikos (pirmajam perklausiau paskutinius Metallicos ir Gun’s’ų albubus), galima žiūrėti apie dešimt TV kanalų arba pirkti filmų rodymą. Penkių valandų skrydis neprailgo…
Po „turbulencinių atrakcionų“ virš kalnų, nusileidžiame San Franciske. Išlipęs pasijuntu labai vienišas, nes mano kuprinė nusprendė dar kurį laiką pasižvalgyti Atlantoje. Galėčiau būti išdidus ir nutraukti su ja visus santykius, tačiau lauke tik 7 laipsniai o aš su šortais ir marškiniais, taigi, nesimaivau ir pašau avialinijų įkalbėti ją atskristi pas mane. Jie sako, įtarę , kad aš nenorėsiu vienatvės ir išsiuntę ją kitu reisu. Taigi turiu laiko išsinuomoti mašiną, kur esu nuskausminamas: į kainą neįskaičiuotu draudimu, kuris kainuoja daugiau nei pati nuoma. Greičiausiai norėdamas pralinksminti auto nuomos vyrukas man „suteikia“ padidintą mašiną vietoj to kad sumažintų kainą. Na kaip nors, pagalvoju, bet teks pasispausti…
Beveik po trijų valandų atskrenda ilgai lauktoji kuprinė ir ją pasitikęs įsitempiu mašinon ir keliaujam ieškoti nakvynės.
(Prie oro uosto nakvoti neromantiška, taigi nuvažiuoju iki pajūrio miestelio Half Moon Bay, kur gražiai paprašęs pas Holidėjaus draugę Inn’ą gaunu nuolaidą nuo šimto dešimt iki penkiasdešimt nelietuviškų pinigų:) ).
Daugiau nuotraukų iš 14/15 dienos rasite šiame mano albume.
Labanakt. Martynas.
Fotografuota su OLYMPUS E-3 fotoaparatu.
Meksika. Vairavimo ypatumai ir "tipo" "kelių ereliai"
Ketvirtadienis, 2009-04-09 10:21 MEKSIKA || Martynas | 16 komentarų
"Kelių erelių" ar "asilų", žinoma, pasitaiko visur. Meksika - ne išimtis. Tačiau tikėjausi daug daug blogiau nei buvo… Vairuojama pakankamai kultūringai ir gudručių, labiau skubančių ir pan. kiekis tikrai minimalus, mažesnis nei Lietuvoj.
Tik ne visi pasitraukia arčiau kelkraščio juos lenkiant, tas labiau galioja sunkvežimiams ir autobusams, lengvųjų vairuotojai draugiškesni. Rodomas kairysis posūkio signalas važiuojant iš galo reiškia, kad gali jį lenkti , Europoje reikškia atvirkščiai. Neapsigaukit kas vairuosit. Kelio dangos kokybė gera, jei ne baisiausias mūsų kelionės keiksmažodis - "Topes". Tai gulintys policininkai, jų būna nuo beveik nejaučiamų gulinčių kursantų iki nemažų leitanantų ar majorų, o kartais kai pasitaiko koks gulintis generalinis policijos komisaras, tai maža nepasirodo.
Mūsų nuomota mašina buvo gerokai sulankstytais slenksčiais, net abejonių nekilo kodėl. Topes, arba kitur vadintos "reductor" dažniausiai žymimos ženklu, užrašu "Topes" , kartais nudažomos, o kartais nežymimos niekaip, taigi krintant medžių šešėliams ar prieblandoje galima palikti visus ratus. Jos dažniausiai būna gyvenvietėse, vietiniai tuo naudojasi, kadangi per topę važiuoji vos poros km/h greičiu, jie bando ką nors įsiūlyti nusipirkti per langą.
Įtariam, kad dalį policininkų paguldė patys vietiniai, kad geriau prekyba eitųsi . Policijos automobilis su įjungtais švyturėliais nebūtinai skuba į įvykio vietą, jiems tiesiog gražu kai mašina pasipuošusi ir mirksi, jei kur nors skuba, naudoja sireną.
Martynas
Pasideginimas paplūdimy su iguanomis ir legendinė korona su laimu
Trečiadienis, 2009-04-08 17:03 MEKSIKA || Martynas | 5 komentarų
Palikę Joną degintis (pro debesis) ir maudytis bei medituoti prieš laukiančią kelionę namo, važiuojame į Tolumą, kuo toliau nuo Cancuno . Tolume majų miesto liekanos dailiai sutvarkytoje teritorijoje, gal ir nebūtų labai ypatingos jei ne jūros kaimynystė.
Miestelio griuvėsiai stovi ant kokių 10 metrų aukščio skardžio, o apačioje mėlynuoja jūra. Neatsilaikėme pagundai ir "pliažinomės" kelias valandas. Kartu su žmonėmis deginosi ir iguanos, kažkaip buvo neįprasta matyti tokius nebaikščius driežus.
Užtrukę paplūdimyje, vos spėjame nuvežti Joną į oro uostą, kur "nubraukę ašarą" 
išgrūdame praleisti nakties Meksiko oro uoste belaukiant rytinio skrydžio. Like tryse toliau lepinamės: pradžioje ant įlankos kranto esančiame restoranėlyje jūros gėrybėmis ir tragiškomis dainomis, atliekamomis gyvai (manau kad dainininkė išbaido klientus nuo dar vieno apsilankymo, bet įtariame, kad ji savininko giminaitė ir jis negali jai uždrausti dainuoti), o vėliau, laikinai nukniaukę gultus iš viešbučio, keliaujam prie jūros gerti Coronos su laimu.
Ten sutinkame paskutinės originalios profesijos atstovą - smėlio lygintoją. Vaikšto po paplūdimį bičas pasidaręs įrankį, primenantį grėblį, tik vietoje spyglių lygi lenta ir lygina pripėduotą smėlį … Taip turbūt prisideda penkta žvaigždutė netoliese esančiam viešbučiui . Niekur tokio beprasmio užsiėmimo dar nemačiau.
O priešpaskutinė profesija buvo "Kvietėjas į diskoteką". Šios "garbingos" profesijos atstovai pasakoja, kokie šaunūs pas juos šokiai peraugantys į diskoteką ir kiek daug žavių priešingos lyties atstovų laikia . Vienas kvietėjų pasirodė besąs italas, mes šaipydamiesi klausėme ar jis čia atvažiavo uždarbiauti, nes Italijoje algos per mažos, tai sakė kad ne, atvažiavo kur šilčiau, nes Italija per šalta šalis gyventi. Įdomu ką jis darytų Lietvuvoje… .
Martynas
Fotografuota su OLYMPUS E-3 fotoaparatu.
Keletas meksikietiškų kiaulaičių… (tik nuotraukos)
Antradienis, 2009-04-07 13:28 MEKSIKA || Martynas | 0 komentarų
Čičen Itsa: 5728 turistų ir 6433 prekiautojai (Hello, my friend, I’II give you good price).
Pirmadienis, 2009-04-06 16:36 MEKSIKA || Martynas | 7 komentarų
Keliaujame link Cancuno pro "Čiken-pica".
Planai keičiasi, kadangi juos sudarant nežinojome, kad mus Jonas paliks diena anksčiau: jo skrydis iš Meksiko miesto link Europos labai anksti ryte ir iš Cancuno ankstyvų skrydžių nebuvo. Taigi jis išskrenda paskutiniu reisu ir praleis naktį oro uoste. Ir jis labai norėjo pamatyti naktinį meksikietiškos Palangos gyvenimą bei iki skrydžio pasivolioti pliaže.
Ties Merida į kurią nebeužsukame, pabendraujame su policija, "apsibilietavimas" atsiėjo 80 Lt, nors prašė 100. Iš pažiūros nedaug už 50 km/h viršyjimą… Neviršyti buvo sunku, nes dviejų juostų autostrada važiuoti 80 km/h pasirodė kvaila.
Čičen Itsa pasitinka 5728 turistų būriu ir 6433 prekiautojais apsėdusiais visą teritoriją. Pagrindinė piramidė graži, dailūs ir kiti griuvėsiai, tačiau karštis, būriai turistų ir labai "sąmojingi" prekiautojai, siūlantys viską pirkti už vieną dolerį, majų dolerį, vėliau pasakantys, kad tas doleris keičiamas pačiais įvariausiais kursais į pesus ar USD. Mes su Jonu sprunkame po valandos į pavėsį, Vilija su Auriu sąžiningai atvaikšto tris valandas.
Jiems patiko, mums - ne. Nežinau, ar rekomenduočiau kitiems. Man Palenque padarė didesnį įspūdį, ten aplink džiunglės, o ir turistų bei prekiautojų gerokai mažiau ir prekeiviai ne tokie įkyrūs. Čičen itsos prekybininkai jau priminė azijinius, su savo "Hello my friend (arba Amigo), tell me Your price, I"ll give you good price ir t.t.)".
Aš dar kartą tikrai ten nevažiuočiau, juo labiau kad visas Jukatano pusiasalis pilnas piramidžių, tik mažiau "išpromoutintų".. O dar geresni vaizdai , kiek girdėjau, šalia esančioje Gvatemaloje, tik jai mes nebeturime laiko…
Vakare, nepataikę į mokamą autostradą, kaimo keliais pasiekiame Cancuną, kurį įsivaizdavau visiškai kitaip. Tai didelis "normalus" miestas, tik apie 20 km ilgio pusiasalyje, jei jį taip galima pavadinti, turintis viešbučių zoną turistams, kurioje stovi didžiuliai monstrai ir šiek tiek pasilinksminimo bei šopingo zonų. Jonas dega nekantrumu pasinerti į naktinį gyvenimą, aš laikau jam kompaniją. Mano nuomone Cancunas totalus, brangus blogis. Kainos dvigubos, trigubos, lyginant su likusia Meksika ir viskas visiai nemeksikietiška, tokia savotiška holivudinė amerika iš blogosios pusės. Galėčiau daug visko neigiamo privardinti, ale tingiu. Bet tikiu, kad kitiems poilsis prabangiuose viešbučiuose gali būti smagus, kaip ir smagu kai tave linksmina ale Šiaurės Amerikos indėnai su plunksnų karūnomis iš filmų apie Vinetu, nors tai visiškai nebūdinga vietos majams apranga ir t.t .
Po vakaro grįžtant namo, Jonas užsimano kokosų ir jį įsilipusį į palmę, beraškatį riešutus supakuoja apsauga ir žada priduoti policijai. Aštuoni litai vietos pinigais viską išsprendžia .
Martynas
Fotografuota su OLYMPUS E-3 fotoaparatu.
Dešimta diena. Fantastiškai beprotiškai graži gamta!
Penktadienis, 2009-04-03 16:28 MEKSIKA || Martynas | 1 komentarų
Diena prasideda karališkais pusryčiais-pietumis ir beveik vakariene. Vėlaiu santykiu aiškinimasis su automobilių nuomos kompanija, kas kiek ir kam skolingas ar neskolingas. Tai užtrunka tik tris valandas, taigi planai dar koreguojasi.
Išsinuomavę kitą mašiną, jau iš kitos kompanijos tęsiame kelionę. Tuxtla, kurioje nakvojome tvarkingas, modernus ir truputį beveidis miestas, iš kurio ranka pasiekiamas Sumidero kanjonas. Kanjonu galima plaukioti, kadangi juo tekanti upė buvo užtvenkta.
Nuomojamės laivelį su kapitonu, mąstome apie maudynes (noras vėliau toks noras pradingo) ir pasiplaukiojimą su vaizdais. Vaizdai tikrai puikūs, tačiau kai sutikome porą Genadijų, laisvalaikiu dirbančių krokodilais zooparke , besišildančių ant akmenų, maudynėms noras išgaravo.
Taigi pora valandų pramogų ir toliau "vytis kelionės plano". Keliaujame į palenkę, seną nmajų miestą, kuris niekaip nesusijęs su mūsų kaimyne Lenkija, gal tik turistais. Įdomiai keičiasi gamta, nuvažiuojame vos 250 km per kalnus, praleidę anksčiau planuotus du krioklius ir Christobal de Las Casas, ir iš sausios kaktusų zonos, pasiekiame pušynus, lengvai primenančius Lietuvą, kuriuos vėliau keičia bananmedžiai ir tikros džiunglės.
Vakare truputį paklaidžioję ir pakeikę mūsų "Birutę", kalbančią iš gps’o, pasiekiame Palenque…
Daugiau 10-os dienos nuotraukų šiame albume.
Martynas
Fotografuota su OLYMPUS E-3 fotoaparatu.
Meksikos gyventojai. Tik nuotraukos.
Ketvirtadienis, 2009-04-02 22:05 MEKSIKA || Martynas | 31 komentarų
Šiame įraše nusprendžiau sudėti šiek tiek Meksikos gyventojų, kuriuos pavyko užfiksuoti neįkyriai fotografuojant:).
Majų merginos.
Suveyrų gamintojas.
Pakelės prekiautoja, panašu, kad vietoje ir gyvenanti.
Gatvs muzikantas.
Sėdėtojos ant įdomaus suoliuko. Meksiko mieste gausu labai įdomių suolelių. Mintis mūsų savivaldybėms.
Indėnės.
Indėnės laukiančios susitikimo su kažkokia oficialia delegacija.
Tiesiog vaikai, žavūs kaip ir visur
Zuikučiai.
Akrobatai.
Žemiau, ko gero būsimoji ragana jaukinasi transporto priemonę
Ši indėnė, nuotraukoje žemiau,ką tik užlipusi beveik stačia uola kelis šimtus metrų su vaiku ant nugaros, minutėlę pakvėpavo ir nuskubėjo tolyn. Manau ji būtu aplenkusi ne vieną olimpietį be jokio dopingo .
Grįžta vyrai.
Šiek tiek meksikietiško serialo.
Mariačiai batų valykloje.
Martynas
Fotografuota su OLYMPUS E-3 fotoaparatu.
Įprastos Meksikoje automobilizmo problemos :)
Trečiadienis, 2009-04-01 22:41 MEKSIKA || Martynas | 3 komentarų
Rytas prasideda lengvu pramiegojimu, todėl baudžiam save nepusryčiaudami ir keliaujame lauk iš Salina Cruz uostamiesčio link Tuxtla. Tiesa, prieš tai bandome nusukti į šoną ieškodami Ramiojo vandenyno, tam sugaištame kokias dvi valandas, bet ką sugebame rasti, tai kažką panašaus į upę ar užliejamas pievas. Vietiniai pasakyti kaip pasiekti vandenyn1ą negali.
Taigi, pasukus į kelią toliau ir nukeliavus apie 100 km sulaukiame siurprizo, prietaisų skydelis rodo problemą, užsukame pas vietinius mechanikus viename kaimelyje kurie patvirtina įtarimus, generatorius nebekrauna, tačiau sako jei pasiseks , iki Tuxtl’os "datrauksime". "Datraukėme" kokius du kilometrus, ir mašina mirė, prasidėjo linksmoji dalis, aišku mums pasisekė kad ji mirė ne kalnuose (kur būtume atsidūrę savotiškuose spąstuose), o tiesiog laukuose… Karštis beveik 40 laipsnių…
Nuomos kompanijai turėjome aiškinti kur esame kokius penkis kartus, jų atsakymas: gerai, supratome, perskambinkit už 10 minučių, pasakysim ką daryt… Perskambinus, ta pati dainėlė vėl iš naujo: o kur esate? Gerai kad nors vienas iš penkių mobiliųjų buvo veikiantis. Vėliau pasakė kad pagalba jau važiuoja ir bus už 10 minučių. Praėjus dviems valandoms iš tų 10 minučių nusprendėm, kad užteks iš mūsų tyčiotis ir nustūmėm mašiną kokį puskilometrį iki sankryžos, kur buvo kareivių postas. Sutarėm, kad jie prižiūrės, kad neišrinktų (jei patys to nepadarys) paliktą mašiną. Nuo dvyliktos pralaukus iki penkių , 38 laipsnių karštyje nusprendėme arba sulaukti autobuso arba tranzuoti.
Sulaukti autobuso nelabai sekėsi, nes turėjęs pasirodyti kiek po penkių, jis taip ir nepasirodė iki mūsų išvykimo. Šeštą valandą , vos susistabdžius pick-up’ą atviru kėbulu, kuris kaip ir turėjo mus pavežėti tris keturias valanas per kalnus, pasirodė mūsų mašinos išvežėjas, mašiną pasiėmė, o mums pasiūlė ieškoti išeities. Gerai, kad iš vakaro pirkti du buteliai meskalio labai patiko kareiviams ir sustiprino "tautų draugystę". Gan greit jie mums "sutranzavo" miniveną, važiuojantį iki pat vietos. Aš manau, kaip prašo ginkluoti kareiviai, noras pagelbėti greitai atsiranda . Taigi apie dešimtą buvome vietoje ir save palepinome brangesniu (150 Lt kambarys) nei įprasta viešbučiu su baseinu kieme.
Martynas
Fotografuota su OLYMPUS E-3 fotoaparatu.
Oaxaca - tai vištiena aštriame šokolado padaže ir kitas GĖRIS
Antradienis, 2009-03-31 17:46 MEKSIKA || Martynas | 3 komentarų
.
Toliau pagal planą mes lekiam prie vandenyno. Žiūrėt saulėlydžio… Tačiau per smalsavimus miste su lyriniais nukrypimais, mes nepamatom minėto gamtos reiškinio, bet liekam patenkinti.
Vienas užkietėjęs keliautojas každ’kada pamokė, kad jei esi mieste, bet mažai žinai apie gražias jo vietas ir apylinkes, tada eini į suvenyrų parduotuvę, imi gražiausius atvirukus, pasižiūri vaizdus ir jų pavadinimus, susirandi juos žemėlapiuose ir pirmyn… Taip suradome "XXXXXXXXXX" vandenį su druska ar tai kalkėmis, besiveržiantį iš kalno ir formuojantį natūralius baseinus. Nors iš kelio tik apie 25 km į vieną pusę, tačiau tai atima beveik tris valandas, nes kelelis buvo nelabai
…
Dar pakeliui sustojame prie meskalio (kaip ir tekila gaminamas iš agavų, tik kitokių) gamyklėlės, kurių šiame regione šimtai. Keista, bet ko gero tai visai legalu, ne taip kaip šiaurinėje meksikoje, kur alaus nusipirkti sudėtinga…
Tačiau visos lazdos turi bent du galus, tenka vėliau važiuoti kalnų serpantinais naktį , besibaigiant benzinui (atstumas tarp kolonėlių pasirodė apie 150 km), perspektyvos švietė nekokios, gerai, kad kažkokioje pakelės autodirbtuvėje iškaulijome kanistrą
.O Salina Cruz prie vandenyno pasirodė besąs nemažas nemielas uostas, vietoje jaukaus kaimelio, be to, ir saulė jau buvo nusileidusi…
Daugiau nuotraukų rasite šiame albume.
Martynas
Fotografuota su OLYMPUS E-3 fotoaparatu.
Savaitė. Meksikoje automobilį pavyksta išsinuomoti per 5 valandas
Sekmadienis, 2009-03-29 15:28 MEKSIKA || Martynas | 4 komentarų
Rytas prasideda oro uoste. Laukiame skrydžio į Tolucą. Bandom aiškintis, ar ten mūsų lauks mašina… Telefonu išsiaiškinti, kaip ir daugelio dalyku tokiu būdu padaryti Meksikoje, nepavyksta.
Atskridę pamatėme, kad kaip ir įtarėme, Budget’o mašina mūsų nelaukia, telefonu niekas neatsako. Einame pas Hertz’a ir klausiam, ar turi didelę mašiną, sedaną, miniveną ar visureigiuką, kad normaliai tilptume.
Sako: OK, turime; viskas ore ir pan. "Kaip tik turime sedaną už normalią kainą, važiuojame iki mūsų aikštelės" (kadangi oro uoste mašinų ten niekas nelaiko). Važiuojame… Aikštelėje sedano nėra, jis mistiškai dingęs, stovintys džipai "ėmė" ir bekalbant sugedo, bet mums liepia palaukti kol atsiras sedanas. Laukiame, bet kuo toliau, tuo įtartiniau viskas atrodo. Na beveik po valandos įtarimai pasivirtina: pasirodo, buvo tempiamas laikas, jau iš pradžių mums sumanius įsiulyti Fiestos dydžio mašiną, į kurią fiziškai netilptume. Gudrūs, bet su lietuvias taip elgtis nedera, nes mes irgi tokie pat … Apsitariam, - gal ant "amerikonų" turistų tai ir suveikia .
Išsireikalaujame, kad mus parvežtų į oro uostą , iš ten išvažiuojame ieškoti Budget’o su taksi. Atvykus (nuomos kompanija prie viešbučio), paaiškėja, kad jie anksčiau baigė darbą, nes neturi mašinų, visos išvažiavusios. Kai teiraujamės kaip mūsų užsakymas, vietos dirbančiųjų anglų kalbos žinios baigiasi…
Tada Vėl važiuojam į oro uostą, bandom ką nors suderėti, išsinuomoti… Su vienais sutariame, kad duos nedidelį džipuką. Kai jau beveik viskas buvo sutvarkyta, paaiškėjo, kad neduos, nes neturi techninės apžiūros . Šiaip ne taip sutariame su kitais išsinuomoti miniveną, bet kainos darosi kosminės, ale kai esi užspaustas į kampą, pasirinkimo nebelieka.
Nuomos procesas užtruko beveik penkias valandas . taigi suplanuotas kaktusų miškas atkrenta, spaudžiu kiek išgalėdamas, nes tuoj pradės temti, o važiuoti dar apie šeši šimtai kilometrų… Dalis jų per kalnus. Nors keliai visai pakenčiami, o kai kur net labai geri. Vienintelis sustojimas - bananų ir mineralinio vėlyviems pusryčiams-vakarienei. Nuotraukų šiandien deje beveik nebus, todėl įdedu kelias iš šeštosios dienos, darytas Chihuahua:
Martynas
Fotografuota su OLYMPUS E-3 fotoaparatu.
 Gegužė 2013 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
