- Pradžia
- Vartotojų blogai
- asirfoto
- 2009 Kovas
Oaxaca - tai vištiena aštriame šokolado padaže ir kitas GĖRIS
Antradienis, 2009-03-31 17:46 MEKSIKA || Martynas | 3 komentarų
.
Toliau pagal planą mes lekiam prie vandenyno. Žiūrėt saulėlydžio… Tačiau per smalsavimus miste su lyriniais nukrypimais, mes nepamatom minėto gamtos reiškinio, bet liekam patenkinti.
Vienas užkietėjęs keliautojas každ’kada pamokė, kad jei esi mieste, bet mažai žinai apie gražias jo vietas ir apylinkes, tada eini į suvenyrų parduotuvę, imi gražiausius atvirukus, pasižiūri vaizdus ir jų pavadinimus, susirandi juos žemėlapiuose ir pirmyn… Taip suradome "XXXXXXXXXX" vandenį su druska ar tai kalkėmis, besiveržiantį iš kalno ir formuojantį natūralius baseinus. Nors iš kelio tik apie 25 km į vieną pusę, tačiau tai atima beveik tris valandas, nes kelelis buvo nelabai
…
Dar pakeliui sustojame prie meskalio (kaip ir tekila gaminamas iš agavų, tik kitokių) gamyklėlės, kurių šiame regione šimtai. Keista, bet ko gero tai visai legalu, ne taip kaip šiaurinėje meksikoje, kur alaus nusipirkti sudėtinga…
Tačiau visos lazdos turi bent du galus, tenka vėliau važiuoti kalnų serpantinais naktį , besibaigiant benzinui (atstumas tarp kolonėlių pasirodė apie 150 km), perspektyvos švietė nekokios, gerai, kad kažkokioje pakelės autodirbtuvėje iškaulijome kanistrą
.O Salina Cruz prie vandenyno pasirodė besąs nemažas nemielas uostas, vietoje jaukaus kaimelio, be to, ir saulė jau buvo nusileidusi…
Daugiau nuotraukų rasite šiame albume.
Martynas
Fotografuota su OLYMPUS E-3 fotoaparatu.
Savaitė. Meksikoje automobilį pavyksta išsinuomoti per 5 valandas
Sekmadienis, 2009-03-29 15:28 MEKSIKA || Martynas | 4 komentarų
Rytas prasideda oro uoste. Laukiame skrydžio į Tolucą. Bandom aiškintis, ar ten mūsų lauks mašina… Telefonu išsiaiškinti, kaip ir daugelio dalyku tokiu būdu padaryti Meksikoje, nepavyksta.
Atskridę pamatėme, kad kaip ir įtarėme, Budget’o mašina mūsų nelaukia, telefonu niekas neatsako. Einame pas Hertz’a ir klausiam, ar turi didelę mašiną, sedaną, miniveną ar visureigiuką, kad normaliai tilptume.
Sako: OK, turime; viskas ore ir pan. "Kaip tik turime sedaną už normalią kainą, važiuojame iki mūsų aikštelės" (kadangi oro uoste mašinų ten niekas nelaiko). Važiuojame… Aikštelėje sedano nėra, jis mistiškai dingęs, stovintys džipai "ėmė" ir bekalbant sugedo, bet mums liepia palaukti kol atsiras sedanas. Laukiame, bet kuo toliau, tuo įtartiniau viskas atrodo. Na beveik po valandos įtarimai pasivirtina: pasirodo, buvo tempiamas laikas, jau iš pradžių mums sumanius įsiulyti Fiestos dydžio mašiną, į kurią fiziškai netilptume. Gudrūs, bet su lietuvias taip elgtis nedera, nes mes irgi tokie pat … Apsitariam, - gal ant "amerikonų" turistų tai ir suveikia .
Išsireikalaujame, kad mus parvežtų į oro uostą , iš ten išvažiuojame ieškoti Budget’o su taksi. Atvykus (nuomos kompanija prie viešbučio), paaiškėja, kad jie anksčiau baigė darbą, nes neturi mašinų, visos išvažiavusios. Kai teiraujamės kaip mūsų užsakymas, vietos dirbančiųjų anglų kalbos žinios baigiasi…
Tada Vėl važiuojam į oro uostą, bandom ką nors suderėti, išsinuomoti… Su vienais sutariame, kad duos nedidelį džipuką. Kai jau beveik viskas buvo sutvarkyta, paaiškėjo, kad neduos, nes neturi techninės apžiūros . Šiaip ne taip sutariame su kitais išsinuomoti miniveną, bet kainos darosi kosminės, ale kai esi užspaustas į kampą, pasirinkimo nebelieka.
Nuomos procesas užtruko beveik penkias valandas . taigi suplanuotas kaktusų miškas atkrenta, spaudžiu kiek išgalėdamas, nes tuoj pradės temti, o važiuoti dar apie šeši šimtai kilometrų… Dalis jų per kalnus. Nors keliai visai pakenčiami, o kai kur net labai geri. Vienintelis sustojimas - bananų ir mineralinio vėlyviems pusryčiams-vakarienei. Nuotraukų šiandien deje beveik nebus, todėl įdedu kelias iš šeštosios dienos, darytas Chihuahua:
Martynas
Fotografuota su OLYMPUS E-3 fotoaparatu.
Šešta diena. Bandymai nufotografuoti aušrą ir Chihuahua kontrastai
Šeštadienis, 2009-03-28 14:00 MEKSIKA || Martynas | 0 komentarų
Dieną pradėjome bandymu pamatyti saulėtekį, ale kai bandai nuspėti kada saulė kils kitoje kalno pusėje ir dar bandai į jį užsiropšti, nesunku apsirikti. Panašu, kad pavėlavome bent dvidešimt minučių, tačiau vaizdas vis tiek puikus, tik nepavyko nufotografuoti brėkštančio dangaus…
Grįžus nuo kalno apsisprendžiame kiek koreguoti planą ir į Chihuahua grįžti nebe traukiniu, o autobusu. Gal kiek mažiau patogu, bet dviem valandom greičiau ir keturis kartus pigiau. Tik valandą pavėlavęs atvažiuoja autobusas, ne ką blogesnis nei Lietuvos tarpmiestiniai. Važiuojame smagiai, vairuotojas posūkius kalnuose "išiminėja" greičiau nei aš drįsčiau su lengvąja (o aš labai lėtai nevažinėju)…
Po šešių valandų kratymosi Chihuahua pasitinka gatvės muštynėmis, "gražus vaizdelis" …
Miestas dieną atrodo visai jaukiai ir net patiems keista , kad prieš kelias dienas mums čia buvo taip nejauku. Vestuvės prie vestuvių, gatvės muzikantai, klounai, net bingo salonas gatvėje. tačiau sutemus vaizdas greitai ima keistis, žmonės dingsta iš gatvių, tik prie grojančio fontano dar būriuojasi, o į gatves išrieda Hummeriai su ginkluotais kareiviais.
Daugiau nuotraukų iš prieaušrio, aušros ir Chihuahua galite pamatyti šiame fotoalbume.
Martynas
Penkta diena. Dislokuojamės nuo narko kartelių "karų" pavargusiame Chihuahua mieste (mažų šuniukų tėvynėje)
Penktadienis, 2009-03-27 11:42 MEKSIKA || Martynas | 5 komentarų
Turime pusdienį iki skrydžio, todėl keliaujam „kultūrintis“. Pasirinkimas - visų išgirtas Antropologijos ir istorijos muziejus. Didelis muziejus apie žmonių vystymasį iš pirmykščių į homo sapiens, apie Meksikos tautų kultūrą ikiispaniniame periode , apie šiuolaikinių indėnų tautybių gyvenimą. Praleidžiam tris valandas (nors muziejus tikrai vertas visos dienos) ir grįžtam į viešbutį krautis daiktų. Vėliau - į autobusų stotį, tada valandą autostrada į Tolucą, iš kur skrydis į Chihuahua.
Oro uoste profesijų sąrašas pasipildo nauja – „Žmogus rentgenas“, tai piliečiai guminėmis pirštinėmis, pertvarkantys priduodamos kuprinės vidaus tvarką. Įdomi profesija, yra ką papasakot grįžus namo, tai ne „Mojuotojas vėliavėle“ .
Po skrydžio dar vienas į kolekciją: tai „Lėktuvų nusileidimo-pakilimo tako siurbėjas“ . Labai vikriai su siurbliu po pakilimo taką lakstė . ką jis ten veikė - nežinia, gal žmogus tiesiog paklydo…
Chihuahua nuteikia keistai, oro uoste, prie bagažo pasiėmimo budi kareiviai , mano supratimu, su šautuvais, skirtais kariauti apkasuose, o ne mieste ar uždarose patalpose, na bet tai nesvarbu. Kareiviams šitaip turbūt smagiau, reikšmingesni atrodo… Bičiulis Jonas juos nufotografuoja, taigi jam tenka keliolikai minučių užsilaikyti ir parodyti kareiviams viską ką nufotografavęs. Panašu, kad jiems didžiausią įspūdį padarė Mexico city nuotraukos, tačiau savo atvaizdus liepia ištrinti.
Miestas didelis, vienaaukštis arba dviaukštis, aukštesnių pastatų nedaug. Panašu kad plotu gerokai didesnis už Vilnių, nors prieš tai nagrinėdamiesi žemėlapius įsivaizdavome vos ne kaip kaimelį.
Mūsų viešbutis - uždaras kiemas, su aikštele automobiliams viduryje ir kambariais aplink visą perimetrą. Prie įėjimo budi trys automatais ginkluoti policininkai, kiemo viduje dar du ir vienas su dideliu šautuvu ant stogo. Taip saugiai senai nesijautėm . Miestas dailus, bet beveik tuščias. Centrinėje aikštėje budi kareiviai, sėdintys Hummer’yje. Fotografuoti jau nedrįstame, be to tamsu.
Kaip papasakojo mus užkalbinęs centrinėje aikštėje „Budintis angelo statulos apsauginis“ (dar viena profesija į kolekciją) , į miestą pastarosiomis savaitėmis įvesta apie 6000 kareivių tvarkai palaikyti ir sustiprinti policijos daliniai. O visai prie JAV sienos esantį Chuarezą (berods Juarez) saugo 7000 kareivių, policijos atsisakyta. Po truputi kariaujama su narko karteliais. Berods kažkas iš lietuviškos žiniasklaidos skelbė, kad per pirmus du šių metų mėnesius Meksikoje susišaudymuose žuvo apie tūkstantis žmonių. Pernai per visus metus - apie šeši tūkstančiai.
Nuotykių ieškoti nesinori, užkandę jaukiame restoranėlyje, nustebinusiame pigumu ir pagaliau tikrai labai gardžiu maistu keliaujame miegoti, juolab kad ryt anksti keltis.
Daugiau nuotraukų rasite 5 dienos fotoalbume (jame yra "įsimaišę" ir papildomų fotkių iš Coper kanjono).
Martynas
Garsusis Coper kanjonas ir užsimaskavę tekilos pardavėjai. Trečia, ketvirta dienos.
Ketvirtadienis, 2009-03-26 00:30 MEKSIKA || Martynas | 12 komentarų
Rytas prasideda anksti, prieš penkias jau stotyje, kad "nepavėluotume" į šeštos valandos traukinį, kuris mus nuveš iki Coper kanjono vidurio, Posada Bar(r)anca stotelės.
Kai jau turime bilietus , sužinome, kad apsikvailinome, nes po valandos iškeliauja vietiniams skirtas traukinys (dvigubai pigesnis). Kainos skirtumas - šimtas litų žmogui. Pikta. Bet iš klaidų nedelsiant pasimokoma:). Kelionė prasideda saulei kylant. Gražu…
Beveik parą, keliaujame: pradžioje per slėnius, vėliau per kalnus, tačiau vaizdai nėra ypatingi. Dar pikčiau darosi, kai matome, kad šalia geležinkelio vis sukasi geras, platus asfaltuotas kelias, kuris , kaip ir traukinys, nevažiuoja per kanjoną, o tik šalia. Vertėjo išsinuomoti automobilį, tai būtų atsiėję trigubai pigiau, be to vėliau nereiktų mokėti vietiniams už vežiojimą.
Posada barankoj pasitinka būsimasis šeimininkas, kurį radome Lonely Planet’o pagalba. Jaukūs namukai bendrame kieme su šeimininkais, atvykus laukia gardūs pietūs iš kelių patiekalų. Spėliojame ar tai įtraukta į kainą, susikalbėti sunku, nes Meksikoje (bent jau ten kur lankėmės) žmonės dirbantys turizmo sferoje, kalba tik ispaniškai. Aurelijus truputį kalba ispaniškai, tačiau ne laisvai, aš pats prisipirkęs knygučių, tačiau per mėnesį iki kelionės jų taip ir neatsiverčiau. Gėda.
Iš kaimelio pėstute keliaujame iki kanjono krašto. Vaizdas kerintis, nuotraukomis to negali perteikti, kaip ir tvyrančio saldaus kvapo, kiek primenančio Kroatijos pajūrio kvapą.
Saulei keliaujant link vakarų, grįžtame ir sumanome, kad šaunu būtų paragauti vietinio alaus (jei neklystu populiarioji Corrona iš Meksikos) ir tekilos. Mūsų kaimelyje trys parduotuvės, tačiau nei viena neturi nieko išskyrus kolą ir vandenį. Klausiame šeimininko, jis daug neaiškinęs nuveža į gretimą kaimą, kur pro vieno namo langą parduoda alaus. Darosi įdomu:), tada važiuojama toliau, mašina pastatoma tolokai nuo konspiracinio namo, einama pažiūrėti į produktą, jis parodomas tačiau neparduodamas, tenka laukti mašinoje, vienas atėjęs paima pinigus , kitas praeidamas pro šalį pro atvirą langą kyšteli butelį. Juokinga .
Neaišku, kodėl uždrausta prekyba svaigalais, gal tai siejasi su kaimo aikštėje kabančiu anoniminių girtuoklių plakatu, panašu , kad kviečiančiu stoti į jų gretas? Bet juk geriau būti visame pasaulyje žinomu girtuokliu nei anoniminiu alkoholiku…
Grįžus vėl puikus maistas, pavalgėme ir miegot, nes ryt…
P.S. Šiandien rasta dar viena nauja profesija, - "Tam tamo" arba skardinės vonelės mušėjas, kurį girdėjome būdami prie kanjono apie porą valandų. Bet jo "neužskaitome" į savo profesijų kolekciją, kadangi jį tik girdėjome, bet nematėme.
Kanjono ir kelionės traukiniu nuotraukos:
Daugiau nuotraukų rasite šiame albume.
Martynas
Kvietėjai į tualetą, žmonės kelių ženklai bei šaunieji policininkai
Trečiadienis, 2009-03-25 08:20 MEKSIKA || Martynas | 2 komentarų
"Mieli žmonės!!! Nepraeikite pro šalį!!! Užeikite pas mus! Turime labai šaunų tualetą!…", - praeivius Meksiko gatvėse šaukia mūsų Meksikos profesijų kolekcijos sąrašo lyderis - "Kvietėjas į tualetą". Pradėjome kolekcionuoti įdomiausiai ir keisčiausiai atrodančas bei skambančias profesijas iš Meksikos. Be "Kvietėjo į tualetą" turime "Kanalų perjunginėtojas" (pultelio valdovas) restorane. Tada "Mojuotojai" ir "Šaukėjai", kviečiantys apsilankyti parduotuvėse. "Mojuotojai prie kelio" arba "Žmonės - kelio ženklai", pranešantys apie kelio darbus (gausesnių ženklų, nei įprasta Lietuvoje, matomai nepakanka).
Čia keletas keistesnių profesijų. Be to, mūsų dėmesį prikaustė išskirtinis policijos "spindesys". Žemiau, nuotraukose, pamatysite kokiais automobiliais naudojasi Meksiko pareigūnai .
Kvietėjas apsipirkti į kelnaičių parduotuvę. Tokie kvietėjai paprastai naudojasi megafonais ir bando vienas kitą perrėkti.
Dar vienas kvietėjas į restoraną.
Žmogus - "kelio ženklas".
…IR POLICIJA:
Martynas
Trumpai apie MAISTĄ Meksikoje ir jo kainas
Antradienis, 2009-03-24 10:29 MEKSIKA || Martynas | 10 komentarų
Tacos, paplotėliai iš kukurūzų (labai negardūs, ko gero dėl kažkokio keisto aliejaus naudojamo kepimui) su įdarais nuo lito iki dviejų. Steikas vakarienei su ryžiais, kukurūzsų paplotėliais ir labai keistu bet labai gardžiu aštriu šokoladiniu padažu - devyni litai.
Martynas
Antros dienos pabaiga ir trečios pradžia. Žvalgausi po Meksiką.
Pirmadienis, 2009-03-23 18:14 MEKSIKA || Martynas | 1 komentarų
Aikštėje stovi katedra, kurią ispanai pradėjo statyti vos nukariavus Teničititlaną. Kadangi senasis miestas buvo saloje, esančioje ežero vidury, o vėliau ežeras buvo užpiltas, gruntas yra nestabilus ir dauguma senesnių pastatų pasvirę.
Zocalo aikštėje taip pat stovi rūmai, pastatyti, berods, priešpaskutinio actekų imperatoriaus Montesumos rūmų vietoje. Statybai panaudoti netgi akmenys iš sugriautų rūmų.
Viduje vieno garsiausio iš Meksikos menininkų Diego Riveros didžiulės freskos, vaizduojančios visą Meksikos istoriją, Juokingiausia, kad freskos vietoje, vaizduojančią ateitį, išvystame senelį Karlą Marksą, vedantį darbininkus į šviesų rytojų . Berods, Meksika nesocialistinė valstybė, bet gal mes klystame… O gal tuometiniam prezidentui tai labai patiko .
Aikštėje taip pat didžiulis vėliavos stiebas, o pati vėliava gal dešimties metrų aukščio ir gal dvidešimties ilgio ir esant silpam vėjui ji plazda. Iškilo technininis klausimas, kas tai per audinys.
Šauniausias Mexico mieste pasirodė rajonas , kuriame įsikūręs Fridos Kahlos namas-muziejus. Visas rajonas , kaip kažkas išsireiškė, toks vietinis Žvėrynas, mielas, jaukus, su šauniomis kavinėmis ir restoranėliais. Ko gero žaviausia miesto vieta… Muziejus irgi rekomenduotinas . Pilnas marksizmo, leninizmo ir koresetų su pjautuvais ir kūjais. Bet žavus.
(TREČIOS DIENOS NUOTRAUKAS RASITE MANO ALBUME ČIA).
Daugiau antros dienos pabaigos ir trečiosios dienos nuotraukų rasite mano fotoalbume. Čia tiesiog sunku viską gražiai sukrauti…
Martynas
Antroji diena prasideda ketvirtą ryto vietos laiku, nesimiega…
Laukiu kol prašvis, tada žadinsiu bendrakeleivius ir eisim žvalgytis. Vienas bendrakeleivis jau "iškrito": siaubingai peršalo tai pirmą dieną pragulėjo lovoje.
Viešbučiai čia įdomūs: lango stiklai ne ištisiniai, o iš gabaliukų, matyt, kad būtų geresnė ventiliacija, antklodė duodama viena ant dviejų, nors skelbiasi kad pas juos keturios žvaigždutės , o naktys tikrai nekarštos…
Kol kas , kol kiti atsikels, bandau DELFI blogui atiduoti nuotraukas, tačiau panašu kad ryšys čia ne pats geriausias .
Su nuotraukom kol kas bėda, o saulė jau kyla, taigi čiumpu savo paveiksluojantį palydovą ir pirmyn.
Pirmi įspūdžiai teigiami, rajonas aplink viešbutį šviesoje atrodo visai mielas, keliaujame tryse pėsčiomis link cenrinės Zocalo (pats abejoju dėl teisingos vietovaržių rašybos).
Meksikas:
Martynas
Fotografuota su OLYMPUS E-3 fotoaparatu.
Pirma diena. Amsterdamas - Meksikas.
Antradienis, 2009-03-17 16:36 MEKSIKA || Martynas | 3 komentarų
