Kadangi galvoje pastaruoju metu daugiau nei pora minčių vienu metu neužsilaiko, viską reikia užsirašinėti. Todėl kaip skruzdė, po šapą, po trupinį, po sąrašėlį, be aiškaus tikslo ir krypties, kol iš trupinių kalno pasirodys veidas. Arba koja, kuri viską išspardys, ir tada bus galima pradėti iš naujo.

Pora sąrašų.

Viena žlugusių valstybių indeksą sudarinėjanti organizacija surašė 12 požymių, rodančių, kad valstybė žlunga:

1.  didėja demografinė įtampa
2.  viduje juda pabėgėliai, kas sukelia humanitarinę krizę
3.  įvairios grupės siekia keršto, vyrauja grupinė paranoja
4.  žmonės nuolat bėga iš valstybės
5.  netolygi ekonominė plėtra tarp grupių
6.  staigus ir/ar gilus ekonominis nuosmukis
7.  valstybės kriminalizacija ir/ar delegitimizacija
8.  palaipsnis viešųjų paslaugų kokybės suprastėjimas
9.  teisės viršenybės principas netaikomas ar taikomas pasirinktinai; plačiai pažeidinėjamos žmogaus teisės
10. saugumo aparatas veikia kaip "valstybė valstybėje"
11. elitas susiskirstęs į klanus
12. kitų valstybių ar išorinių politinių jėgų kišimasis

Humanitarinės krizės, bent jau tokios, kokias matome per televizorių kur nors Somalyje ar kitur Afrikoje, Lietuvoje lyg ir nėra. Bet gal šala visi susispaudę, galime taip ir nepamatyti. Pagal kitus požymius, kad ir kaip kvailai tai skambėtų, esame žlunganti valstybė.

O kitoj tokioj kontorėlėj galima surasti sąrašą valstybės funkcijų, t.y. tokių funkcijų, kurias valstybė privalo atlikti, jei nori įsigyti vandens patranką.

1. Prievartos priemonių monopolija. Kaip ir visos kitos valstybėlės, Lietuva yra valstybės iliuzija. Esame tiek, kiek mums leidžia. Tai ne monopolija turbūt, o frančizė? Nieko nenusimanau šiuose klausimuose.
2. Administracinė teritorijos kontrolė. Sienos su Latvija ir Lenkija nebėra, tokie ir panašūs klausimai iš esmės sprendžiami nebe Lietuvoje, bet kažkokia kontrolė yra, ar ne?
3. Geras viešųjų finansų valdymas (mokesčiai, išlaidos). Mokesčiai jau labai sunkiai surenkami, bet noras surinkti ir išleisti yra, ir jis tik auga. Dedam riebų pliusą.
4. Investicijos į žmogiškąjį kapitalą (sveikata, švietimas). Tiek švietimą, tiek ir sveikatą valstybė nori privatizuoti. Šios kadencijos Seimas reikalą pastūmėjo į priekį. Dar 20 metų reformos ir valstybės čia nebeliks.
5. Infrastruktūros užtikrinimas (transportas, energetika). Lietuva vis dar panaši į gerai išasfaltuotą akligatvį. Nei traukinio, nei padoraus kelio į "Europą". Energetika? Įsivaizduokite, kad norėdami kur nors važiuoti benzino einate prašyti pas kaimyną, kuris jūsų nemėgsta. Ir elektros jungiklis pas jį. Ir šilumą jis reguliuoja. Ir dauguma buitinių prietaisų jūsų bute irgi to paties baisaus kaimyno, kurio negalite nei pagąsdinti, nei nužudyti:)
6. Sukurti piliečių teises ir pareigas (socialinis draudimas). Jei būtų gerai, tiek neemigruotų.
7. Reguliuoti rinką. Atrodo šios funkcijos Lietuvoje sparčiai atsisakoma manant, kad rinka pati susireguliuos.
8. Valdyti valstybės turtą (aplinka, gamtos ištekliai, žemė). Viskas išparduodama.
9. Kontroliuoti viešąjį skolinimąsi. Valstybės skola sparčiai didėja. Iš nuolatinių kalbų apie bankroto grėsmę galima spręsti, kad kontroliuoti nelabai sekasi.
10. Užtikrinti teisės viršenybę. Klaustukas kol kas, ilgai reikia galvoti.

Ką turime? Ar valstybę, kuri žlunga ir todėl nebepajėgi atlikti funkcijas, ar valstybę, kuri nebeatlieka savo funkcijų (nes nebenori etc.) ir todėl ima žlugti? Šiaip tai, žinoma, nieko blogo, nes dauguma valstybių pasaulyje nebeatlieka savo funkcijų ir yra daugiau ar mažiau žlugusios. Tik turbūt reikia mažinti lūkesčius ir pradėti nuo mažiau. Pavyzdžiui, kad ir nuo klausimo, ar mums tikrai reikalinga ta valstybė.

Šedevro originalas čia.