BALTOJO ANGELĖLIO DOVANA ŽEMĖS VAIKAMS


Seniai seniai, kai Dievulio sujungtuose delnuose tryško meilės šaltiniai, kai plaukė lengvi tarsi pienės pūkas debesėliai, o šilti saulužės spinduliai glamonėjo gėles, Pasaulį išvydo Baltas Angelėlis. Pramerkęs žydras akeles mažylis nustebo:
- Kas aš ir kur esu? Kiek čia meilės, šviesos ir gerumo! Iš kur visa tai?!
Ir tyra, nematoma Meilė jam atsakė:
- Esi vienas mano Angelų. Džiaukis šia ramybe, šviesa, žaiski ir auk. Juk greit ateis metas, kai teks meile ir gerumu dalintis su kitais…
Deja, Baltas Angelėlis nesuspėjo išgirsti viso to, ką jam sakė Didžioji Meilė. Jis suplasnojo plonais šilko sparneliais ir nubėgo tekinas debesų takais. Kai mažylis pavargo, prisėdo balto debesėlio krėsle pailsėti. Kažkur tolumoje čiurleno upelis, krykštavo Angelų pulkai… Baltas Angelėlis net nepajautė kaip pamažu jo akelės merkėsi, merkėsi ir jis užsnūdo… Užsnū … skaityti toliau >>

„Baltosios varnelės“ šalis
Seniai seniai, maždaug apie 1 600 metus glūdžiame miško tankumyne vienut vienutėlė gyveno sprindžio dydžio mergaitė. Jos trobelė buvo suręsta iš gėlės lapų, stogas uždengtas eglės spygliais, o lovytė išdrožta iš medžio žievės. Kiekvieną rytą mergaitė, kurios draugai vabzdžiai ją vadindavo Darbštuole, išsisukdavo iš gėlės žiedlapio užklotėlio, nusiprausdavo veidą rasos lašeliu ir patraukdavo miškan, iš kur kasdien parsinešdavo po uogą - žemuogę, avietę, mėlynę ar spanguolę. Pusę - suvalgydavo, o kitą puselę pasilikdavo žiemai.   
Vis labiau rudenėjant pradėjo kristi medžių lapai, saulės spinduliai vis rečiau ir rečiau prasiskverbdavo pro tamsius, dangų užklojusius debesis. Miške nebeliko uogų, kurios buvo vienintelis darbštuolės maistas. Tačiau dėl to mergaitė nepergyveno, mat per vasarą sukauptų gėrybių užtektų ne tik jai, bet ir dar keliems jos draugams. Darb … skaityti toliau >>

Pasaka apie smalyžių šalį



Vienoj didelėj šaly gyveno maži žmogeliukai. Gyveno jie mažuose kaimeliuose. Toje šalyje kiekvienas kaimelis turėjo savo amatą, kuriuo užsiiminėjo gyventojai. Vieno kaimelio gyventojai augino avis, kito kaimelio gyventojai augino obelis, trečio – statė namus, ketvirto – piešė paveikslus… Kadangi kaimelių buvo labai labai daug, tai visų amatų išvardinti tiesiog neimanoma. Vieni kaimeliai dirbo pelningai ir gyveno turtingai, kitiems gi, sekesi prastai ir jie gyveno ne taip gerai, tačiau turtingieji visada viskuo pasidalindavo su ne tokiais turtingais, todėl šalyje vyravo taika ir ramybė.

Kaip bebūtų keista, visi didelės šalies gyventojai, kurių buvo nesuskaičiuojama galybė, mėgo ledus. Tiksliau, plombyra – tikrą plombyrą, kurį gamino tik vienas kaimelis. Gal to kaimelio ir nagalima vadinti kaimeliu, nes jis buvo labai didelis ir tiriausiai didžiausias bei turtingiausias visoje šaly … skaityti toliau >>

Pieno ir grietinėlės šalyje

Klestinčios AB „Žemaitijos pienas" įmonių grupei priklausančios, akcinės bendrovės „Klaipėdos pienas" atstovė Baltoji barnelė išskrido po pasaulį pasižvalgyti. Ši įmonė gamina nepakartojamo skonio tikro plombyro ledus iš šviežio natūralaus nenugriebto pieno ir šviežios natūralios grietinėlės. Baltoji varnelė tikro plombyro ledus yra nuskraidinusi Vokietijos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Airijos, Graikijos ir net JAV gyventojams. Tačiau daugiausiai ledų suvalgo lietuviai, o be to Lietuva jos gimtoji šalis. Todėl Baltoji varnelė labiausiai mėgo skraidyti po Lietuvą, klausytis ką žmonės kalba apie tikro plombyro ledus.
Beskraidydama Baltoji varnelė išgirdo verksmą. Kiek paskraidžiusi pamatė mažą mergaitę sėdinčią kambaryje ir verkiančią. Baltoji varnelė sužinojo, kad mergaitei neseniai išoperuota angina, jai skauda gerklytę ir ji beveik nieko negali valgyti.&nbsp … skaityti toliau >>

Kartą, seniai seniai, už jūrų, marių ir kalnų,  Kinijoje* gyveno viena varnelė. Varnelė gyveno didžiuliuose rūmuose, kurie buvo aukščiausio kalno viršūnėje. Kadangi kalnas buvo labai aukštas, - iš miesto dieną jis buvo matomas tik prieš saulę ir atrodė labai šviesus. Visi jau nuo seno žinojo, kad ten gyvena viena varnelė, bet kadangi niekas nebuvo jos matęs, vadino ją baltąja dėl to, kad jos rūmai stovėjo ant saulėtojo kalno ir atrodė lyg susilieję su sniegu. O iš tiesų Kinijoje gyventi mažai varnelei buvo labai karšta, tad ji įsirengė savo rūmus ant snieguoto kalno, bet, būnant dar arčiau kaitriosios saulutės, jos plunksnas nugairino saulė ir ji tapo balta balta.

Varnelė ant kalno gyveno ne viena. Jos rūmuose knibždėte knibždėjo daugybė tarnų, virėjų ir patarėjų. Tačiau varnelė vis tiek buvo nelaiminga, nes neturėjo nei vieno draugo. Tarnai pas ją dirbdavo tik todėl, kad ji jiems mokėjo pinigus, o ne dėl t … skaityti toliau >>

Burtininkas Aldoniukas

Vieną dieną baigėsi pamokos.Visi labai džiaugėsi .Tik vienam berniukui buvo labai liūdna, kurio vardas buvo Aldoniukas.Visi iš jo šaipėsi ir juokėsi.
Jis svajojo būti burtininku, kad galėtų ką tik panorėjas padaryti. Aldonukas grįžęs namo persirengė ir ėjo skaityti savo nebaigtos knygos ,,Baltoji varnelė”. Šitą knygą jam labai patiko. Jis buvo atsidavęs šitai knygai. Ten buvo parasyta apie ,,Tikrą plombyrą” ,,Naturalų pieną,, ir ,,Šviežią grietinėlę”.
-Atėjo metas kaip reikia rasyti laiška Aldonukui kuri pasiims Kalėdų senelis, kuris visus tavo norus gali ispildyti!-pasakė mama.
-Gerai ,mamyte, parasysiu Kalėdų seneliui laišką..-atsakė Aldonukas.
Aldonukas vis galvojo galvojo ko reikia paprasyti Kalėdų senelio. Jis pasiėmė plunksnakoti popieriaus lapą ir ėmė rašyti:
Brangus Kaledu seneli! Stai jau Kaledos. Net nezinau ko taves reikia paprasyti. Bet labiausiai as nere … skaityti toliau >>

  Iš rūko ir Miglos kasų, tarp baltų kalvų ir užšalusių upių išnyra ledo sukaustyta pilis. Jos bokštai tarsi apšerkšniję varvekliai nukreipti į dangų, langai užremti stiklinėm snaigėm, o vartai statyti iš šimtamečių rastų nuo šalčio ledo luitais pavirtusių.
      Ta pilis tai kalėjimas- kalėjimas ilgakasei mergelei, kuri negali išeiti už sniego karalystės ribų, kuri priversta tūnoti ledo viešpatijos apsupta. Ta mergelė praminta Baltąja Varnele. Ji yra šerkšno ir snaigės dukra, vėjo ir liūčių pagalba pastatyta, audrų ir uraganų gyvybės įpūsta, bet visiškai netinkanti savo giminei. Ji kitokia - ji gera, šilta ir maloni, todėl ir praminta tokiu vardu - Baltoji Varnelė.
        Kartą toje pilyje vyko karnavalas. Audros ir Vėjai, Sniegas ir Liūtys, Baltieji lokiai ir Poliarinės lapės - visi susirinkę į ledo pilį šoko ir linksminosi ir dar 3 dienas 3 nakti … skaityti toliau >>

Baltosios varnelės istorija

Vieną gražią dieną sėdėjo Baltoji varnelė savo lizdelyje ir gamino plombyro ledus. Pasklido garsas, kad Baltoji varnelė gamina naujus, nuostabius tikro plombyro ledus. Buvo graži karšta diena. Pro šalį važiavo žmonės ir paprašė, kad parduotų ledų. Baltoji varnelė sutiko ir pardavė savo skaniųjų plombyro ledų. Žmonės paragavę pagalvojo „kaip skanu". Jie sumanė atidaryti Baltosios varnelės ledų parduotuvę, įkalbino Baltąją varnelę, o ji ir sutiko. Pradėjo rinktis iš visų kraštų žmonės išgirdę apie gardžiuosius plombyro ledus ir pirko, pirko kol nebeliko. Baltajai varnelei teko uždaryti parduotuvę, nes prasidėjo vasaros atostogos.
Per atostogas Baltoji varnelė nuskrido į zoologijos sodą. Zoologijos sode ji pamatė delfinus, gorilas ir jūrų arkliukus. Jai labai patiko delfinai, nes jie labai gražiai nardė ir šokinėjo. Jūrų arkliukai jai patiko todėl, kad jų tėveliai labai rūpi … skaityti toliau >>

Pasaka apie Baltosios varnelės ledus
Viename dideliame mieste gyveno varnų šeimynėlė –varna Karkar ir jos vyras varnas Karrr. Kai kuriose knygose rašo, kad varnos įžūlūs ir agresyvūs paukščiai, tačiau ši varnų šeimynėlė ne tokia. Ši pora labai mylėjo vienas kitą ir iš didelės meilės pradėjo perėti. Varna Karkar buvo labai atsakinga būsimoji mamytė, o varnas Karrr trokšdamas viso ko geriausio savo varnai Karkar visaip ją popino. Nešė jai skaniausias uogas, gražiausius riešutus, girdė ją natūraliu pienu, lepino šviežia grietinėle ir ledais. Varnas mokėjo lepinti savo žmoną, neveltui rimti vyrai ir moterys teigia, kad varnos protingiausios iš visų paukščių. O nuo tokio gero maisto pagardinto meile varna Karkar dar labiau išgražėjo, sublizgo jos plunksnos ir atsirado nuostabi švytinti sidabrinė spalva.
Ir vieną dieną iš kiaušinio išlindo nuostabi dukrelė varnelė. Girdyta natūraliu pieneliu, lepinta šviežia grietin� … skaityti toliau >>

Baltoji Varnelė – svajonių paukštis

O viskas prasidėjo taip….Toli, toli už jūrų marių, kitoje žemės pusėje  iš nepaprasto kiaušinio, o  pagaminto iš natūralaus pieno  išsirito paukštelis. Paukštelis irgi buvo nepaprastas, kaip ir jo kiaušinis, jis buvo iš šviežios gretinėlės, baltas, saldus, skanus. Jį pavadino Baltąja varnele. Nepaprastas paukštelis iš nepaprasto kiaušinio,  buvo visų mėgstamas, nes turėjo dar vieną nepaprastumą – viską darė atvirkščiai – aukštyn kojom skraidė, lesė. Savo nepaprastu elgesiu prajuokindavo ne tik vaikus, bet ir visus žmonės, kuriuos sutikdavo. Dėl tokio keisto elgesio jį visi labai mėgo. Kai tik jį pamatydavo, tai tik bėgdavo prie jo – juk tai visų mėgstamas, skanus, saldus tikras plombyras.

Lopšelio-darželio „Nykštukas“ vaikai ir jų ugdymo pedagogė Jūratė Motiejūnienė

… skaityti toliau >>