Baltosios varnelės istorija

Vieną gražią dieną sėdėjo Baltoji varnelė savo lizdelyje ir gamino plombyro ledus. Pasklido garsas, kad Baltoji varnelė gamina naujus, nuostabius tikro plombyro ledus. Buvo graži karšta diena. Pro šalį važiavo žmonės ir paprašė, kad parduotų ledų. Baltoji varnelė sutiko ir pardavė savo skaniųjų plombyro ledų. Žmonės paragavę pagalvojo „kaip skanu". Jie sumanė atidaryti Baltosios varnelės ledų parduotuvę, įkalbino Baltąją varnelę, o ji ir sutiko. Pradėjo rinktis iš visų kraštų žmonės išgirdę apie gardžiuosius plombyro ledus ir pirko, pirko kol nebeliko. Baltajai varnelei teko uždaryti parduotuvę, nes prasidėjo vasaros atostogos.
Per atostogas Baltoji varnelė nuskrido į zoologijos sodą. Zoologijos sode ji pamatė delfinus, gorilas ir jūrų arkliukus. Jai labai patiko delfinai, nes jie labai gražiai nardė ir šokinėjo. Jūrų arkliukai jai patiko todėl, kad jų tėveliai labai rūpinosi savo jaunikliais. Gorilos ją sužavėjo, nes yra maivos pamaivos ir gražiai moka karstytis.
Patraukus toliau pamatė liūtus ir leopardus. Liūtai buvo labai gražūs, tačiau išgąsdino, nes vienas plačiai išsižiojo, parodė spindinčius dantis ir užriaumojo. Leopardai žavingai karstėsi medžiais. Baltoji varnelė palygino kuo ji skiriasi nuo leopardų. Skirtumas tas, kad pastarieji karstosi medžiais, o ji skraido. Netrukus priėjo ilgakakles žirafas. Banginiai patiko, nes yra milžiniški žinduoliai, o  rykliai buvo labai baisūs, bet vis vien patiko. Galiausiai Baltoji varnelė pamatė labai gražų lėtapėdį vėžlį, kuris mokėjo galvą įtraukti į kiautą.
Iš zoologijos sodo Baltoji varnelė nuskrido į cirką. Cirke norėjo pažiūrėti į klounus ir akrobatus. Ten ji nusipirko cukraus vatos.
Dauguma vaikų šlamštė cukraus vatą, picą ir gėrė limonadą. Baltoji varnelė taip pat jų nusipirko, tačiau netrukus jai suskaudo pilvą.
Baltoji varnelė pagalvojo, kad laikas baigti atostogas ir skristi namo gaminti skaniųjų tikro plombyro ledų iš natūralaus pieno ir šviežios grietinėlės.
Beskrendant namo Baltoji varnelė pamatė gražų patiną varną. Jis labai jai patiko, o ji jam. Sumanė jie susituokti. Po vestuvių jie apsigyveno Baltosios varnelės lizdelyje, o netrukus ji išperėjo daug gražių baltų varniukų, juos penėjo tikru plombyru, girdė šviežia grietinėle. O tikro plombyro ledų niekada nepritrūkdavo Baltosios varnelės parduotuvėje. Taip jie gyveno ilgai ir laimingai.

Augustė Žibėnaitė