87ca
Birželį Seimas priėmė ilgai lauktą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Pagrindinė ir esminė įstatymo naujovė – smurto aukoms nebereikės rašyti skundų privataus kaltinimo tvarka. Smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Taigi įstatymas nustato, kad smurtas šeimoje dėl savo pavojaus visuomenei – ne privatus, o visos visuomenės reikalas.
Įstatymo įsigaliojimas, numatytas šių metų gruodžio viduryje, sukėlė nerimo policijai, kitoms už įstatymo įgyvendinimą tiesiogiai atsakingoms institucijoms. Policijos atstovas pareiškė, kad policija įstatymo įgyvendinti nepasirengusi. Iki galo dar neaišku, ar galės laiku pradėti veikti specializuotos pagalbos centrai, turėsiantys teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims.
Nerimas dėl sunkumų rengiantis įgyvendinti įstatymą iš dalies suprantamas – juk į teisinę siste … skaityti toliau >>
Po Tėvynės sąjungos vadovo rinkimų pralaimėjusioji kandidatė Irena Degutienė pareiškė, kad vieni partijos nariai laikosi labiau liberalesnių pažiūrų, kiti - labiau vertybinių. Nors šis pasakymas buvo skirtas apibūdinti konservatorių vidaus padėtį, bet jis atspindi gan paplitusį stereotipą. Iš esmės liberalams klijuojama žmonių be vertybių etiketė, nes teigiama, kad kuo pažiūros liberalesnės, tuo jos toliau nuo vertybių. Taigi ar tikrai liberalas - žmogus be vertybių?
Politikoje dažnai kalbama supaprastintai, siekiant aiškiau pateikti savo nuomonę, pabrėžti savo išskirtinumą iš kitų politinių jėgų. Deja, pernelyg dažnai, kaip ir minėtu atveju, perlenkiama lazda, ir paprastumas padvelkia neskoningu primityvumu. Nekalbėsiu apie kraštutines idėjines sroves ar sroveles, kurių pasitaiko tiek tarp konservatorių, tiek tarp socialdemokratų, tiek ir tarp liberalų. Manau, kad tarp konservatorių tikrai pasitaikytų viena … skaityti toliau >>
Prezidentė paskelbė, kad žmogaus teisių apsauga bus tarp svarbiausių jos prioritetų iki kadencijos pabaigos. Tai puiki žinia ne tik žmogaus teisių gynėjams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms – taip pat ir tiems, kurie tikrosios žmogaus teisių reikšmės ir svarbos jiems patiems kol kas dar ne iki galo suvokia.
Prezidentės didesnis įsitraukimas į žmogaus teisių apsaugos reikalus – visiškai natūralus. Būtent valstybės vadovas turėtų siekti didesnio įvairių visuomenės grupių susitelkimo, interesų suderinimo, pagaliau, žmogui tinkamos gyventi atmosferos Lietuvoje kūrimo. Mano nuomone, be pagarbos žmogaus teisėms tai neįmanoma. Žmogaus teisės suteikia tvirtą pagrindą įvairių teisėtų interesų derinimui.
Jei negerbsiu tavo teisių, ar tu gerbsi manąsias? Greičiausiai, ne. O kas bus, jei ištisų visuomenės grupių teisės bus ignoruojamos ar pažeidžiamos? Čia matau dvi galimybes: arba tos grupės tylės, neg … skaityti toliau >>
Šis įrašas - tai mano mintys paskaičius Tomo Venclovos pranešimą-straipsnį "Aš dūstu" (http://akiraciai.lt/Akiraciai/Tema/As-dustu).
Esminės straipsnio mintys aiškios ir man priimtinos. Jos remiasi laisvo, mąstančio ir pasauliui atviro / jo nebijančio žmogaus vertybėmis. Visa visuomenė, deja, tokia nėra. Todėl politiškai aktyviems liberaliai mąstantiems žmonėms būtina ne tik plėsti bendraminčių ratą, bet ir detaliau analizuoti kitų mūsų bendrapiliečių politinį elgesį.
Politinio provincialumo priežastys jau atskleistos straipsnyje: tai ir miesto kultūros tradicijų silpnumas, ir sovietinio žmogaus lipdymo palikimas. Dar reiktų pridėti paprastesnę priežastį: Lietuvos visuomenė dar tik mokosi valdytis demokratiškai, nes du neramūs dešimtmečiai - tai tik kelio (tikėkimės, ilgo kelio) pradžia.
Su tuo susijęs ir savotiškas susidveji … skaityti toliau >>
Prezidentės metinis pranešimas yra talpus – paliekantis daug erdvės interpretacijoms. Pateiksiu savo, liberalių pažiūrų asmens, požiūrį.
Kodėl Prezidentė pranešimo ašimi pasirinko teiginį, kad svarbiausia – žmogus?
Prezidentė teigia, kad, vaizdžiai tariant, pinigų nėra ir greitai nebus („turime žinoti, kad artimiausiais metais biudžetas nepajėgs skirti dosnios finansinės injekcijos“), todėl reikia ieškoti kitokių, su biudžeto išlaidų didinimu nesusijusių, būdų gaivinti piliečių pasitikėjimą valstybe. Valstybės vadovė šią sudėtingą problemą sprendžia mėgindama keisti vertybinę paradigmą („atlikime vertybių peržiūrą ir pakilkime vertybiniam atgimimui“) – perkeldama akcentą nuo ekonomizmo („visos problemos kildinamos tik iš pinigų stygiaus“) link teisingumo, solidarumo, asmeninės atsakomybės.
Mes turėtume palaikyti Prezidentę šiame kelyje. Jis svarbus ne tik ir ne tiek dėl to, k … skaityti toliau >>