Autorius - Linas Gudaitis

Sapnas

O, varge,
kur tu randies ?
Kas norus mano
pildys naktimis ?
Iš už širmos
matau tavo šešėlį,
girdžiu skardų juoką
ir lėtą tavo mirtį.
Matau siluetą-
gana skaidrų,
jis kyla aukštyn -
į patį dangų.
O, Siluete,
perduok mano
nakties sapnų žinią-
aš dar sugrįšiu,
o tave vėl mylėsiu.

2008 12 28 22:57

Nesveikas Ryšys (pataloginis)

Kirvarpom suėstas
tavo kamienas,
bet vis dar žydi.
Tavo šakos
dangų remia,
laiko debesis šalia -
aš ant vieno debesėlio
snūduriuoju ir glostau tave -
aš tave myliu,
juk mes draugai -
ar ne ?
Kaip sudėtinga -
aš čia aukštai,
netrukdomas niekieno -
guliu ir valgau medų,
o tu vargšelė -
šaknimis vis dar
prie žemės pririšta.
Prašau - užmegski
bent vieną vaisių,
kurį nuskynęs,
paliksiu tave -
užauginsiu mūsų vaiką
ir širdy būsi su manim
visada.

2008 05 27 22:02

Pakalnė

As aukstai kalnuose,
Kvepuoju saltu oru,
Stebiu zvaigzdeta dangu,
Ir apie tave galvoju.
Tu atstoji, man,
Visas dangaus zvaigzdes,
Visas kometas,
Ir visa kalnu grozi.
Kai nusileisiu zemyn-
Mes susitiksim,
Isgersim zalios arbatos
Ir ragausim sokolada.
Papasakosiu, tau,
Kad neradau kalnuos,
Anei danguj,
Mielesnio vaizdo,
Nei cia zemai,
Kartu su tavim.

2007 11 09 20:54

Galas

Subėgs dangus
su vandenynais
į horizonto skylę-
nebematysim mes
daugiau žvaigždynų,
anei pasaulio
povandeninio.
Išdžius mūsų kūnai-
beliks tik durpynai.
Toli teks dar keliauti,
kol rasim sau naują
landynę.

2008 11 08 21:04

Pabaiga

Valkataujantys šunys
ir ozono skylės -
viskas dėsninga,
nes smengam žemyn.
Kur tosios dienos,
kur praeity buvo,
kai žmonija draugavo
su baltaisiais lokiais.
Kur mintys sklinda,
elektronų signalais,
kai internetas
užvaldė visus ?
Kada mes prabusim
iš letargo miego
ir vėl harmoningai
skraidysim danguj.
Niekada jau nebus
kortų žaidimų,
jurtose, kartu su
baltaisiais lokiais.
Nebebus skrydžių
virš didžiųjų kanjonų
kartu su savo draugais -
sakalais.

2008 04 26 00:30