Autorius: Linas Čiapas
Laiškas prieš einant į darželį
Tik truputėlį,
Mažą žingsnelį,
Pervesk per kiemą
Mažą žvirblelį.
Kaip nustriksėsiu,
Jeigu aš vienas?
Bijau, nes graso
Krūmai
Ir sienos.
O kai į vakarą
Sutemos sukas,
Lauksiu
Prie lango.
Tavo vaikiukas.
Net gražu,
Kaip bus slidu,
Kai išeisiu rytą
Ant langų
Gražių laiškų
Šalčio prirašyta.
Paskaitau:
“Tik nevėluok,
Mokykis, sūneli,
Sniegas, ledas
Ir pūga
Tau padėt negali.
Kol eini, pasižiūrėk -
Pripėdavo zuikiai.
Širdį didelę turėk
Ir gyvensi
Puikiai”.
Koks dangus
Kaip medus,
Gelsvom riekėm
Lėktuvai jį raiko.
Kad žinotumėt,
Koks jis gardus
Mes per langą
Jo kraštą nulaižėm.
Koks ruduo
Ir vanduo.
Sidabrinė
žvaigždutė sumirga.
Aš suvalgysiu ją
Su kažkuo,
Pakabinęs tą blizgantį
Spirgą.
Kaip šaunu,
Gyvenu -
Viską šiąnakt ragauti
Galėčiau
Lietų, vėją, laukus su namu
Aš praryčiau,
Jei, žinoma, spėčiau.
Toks gudrus kaip
Priešų šnipas
Slankioja
Po miestą gripas.
Apsidairo,
Apsižvalgo
Kažką čiupteli
Už rankų.
Jeigu vaikas
Kiša nosį
Piktas gripas
Jį apkosi.
Čiaudo garsiai,
Jei nutyla,
Tarsi bombą
Mes bacilą.
Užminavęs
Visą kelią
Šaiposi ir galvą
Kelia.
Dėl to gripo
Vien vargai -
Pasisaugokit, vaikai
Pūgos
Tegu stūgaus
Langas patvarus
Kai tėvai išeina
Aš valdau namus.
Noriu gulinėju,
Noriu
Paskaitau,
O jei atsibosta
Žinutes rašau.
Žiemą
Gilų sniegą
Mums
Orai vis neš
Nepaleidžia niekaip
Ligos dar
Manęs.
Bet žadu pasveikti
Kol tėvai
Pareis
Nes kitaip
Į lauką
Šiandien neišleis.
