Autorius: Jolita Gudmonienė

Užkniso

Užkniso lietus, monotoniškai lyja,
Užkniso, kai vėjas šalčiu prirakina,
Kai smenga šaltai, net neklausia ar skauda.
Užkniso žiema, kai žiūri ir akis skauda.

Užkniso ta saulė, jei šviečia ir šviečia,
Užniso jinai, jei nenori ji šviesti.
Užkniso vanduo, jei jis man per karštas,
Užkniso jei būna jisai ir per šaltas.

Užkniso man dirbti, jei darbas nemielas,
Užkniso man sirgti, kamuoja pachmielas.
Užkniso galvoti, ar gera gyventi,
Užkniso svajoti, numirti, pasenti.

Užkniso, kad užknisa šiandien man viskas
Nenoriu tingėti, bet užknisa dirbti,
Nu, užknisa būti, kuo nori nebūti.
Reik eiti į priekį, užkniso stovėti.