Autorius: Deividas S.

 

Jis atėjo žiemą

Tavam gyvenime pasirodė

Tamsų šaltą vakarą

Kai širdis verkdama

Dengėsi skaidriu ledu

Ji tik prašė

Šilumos-

 

 

Jis sušildė Tavo sielą

Apsivijęs karštomis rankomis

Ledas šerkšnas išsilydė

Priėmei jo meilę aistrą

Tu savon širdin…

 

 

Saulė užgimdavo kasryt

Ryškesnė - tirpūs varvekliai

Jau

Krito

Nuo stogų.

Pavasaris atėjo!

Pirmos gėlės sužydėjo

Judviejų meilę užgimusią

Jos pranašavo laukais

Linguodamos

Sutartinai…

 

 

O basakoje Vasara!

Mato Jie tave

Jaučia Jie tave

Šokinėjančią pliaže linksmai!

Įdegę gražūs kūnai

Pasiutusios sielos-

Banguotos kopos

Dainuojanti Jūra

Vien tik džiaugsmas!

 

 

Sunokę meilės vaisiai jau…

Įsimylėjeliai ragauja juos

Nejaučia vasaros

Pabaigos…

 

 

Jie nelaukė

Rudens žvarbaus-

Jo nelaukia niekas.

Kai liūdesys aplanko

Mylinčias širdis.

 

 

Tu išėjai, Taves prašė Jis

Ir maldavo – pasilik!

Pasiliki

mylima

pasilik.

Sugrižk. Prašau…

 

 

Tokia rudens

Lemtis

Kai krinta lapai-

Atimti

Meilę.

 

 

Nuvyto

Paskutinės

Gėlės-

Išėjai.

 

Nebegrįši?

Mylima!

Nebegrišiu.

Mylimas