REKLAMA

Autorius: Mykolas Sadauskas

 

 

Kaip pievos gėlė veržiuosi į šviesą

Atrodo kai ranką ištiesęs, paliesiu

Suvokiu, esu tik vabzdys ir greit supleškėsiu

Į plėnis…

 “Mano kavinė” 2002 02 23 ~21:05

 

 

Esu aš vėl vienas, kada nebuvau?

Pakilęs aukštyn į sąmonės kalnus

Pažvelgsiu žemyn į jausmų savo slėnius

Ištiesiu sparnus ir nuskrisiu (nukrisiu) į tolius…

“Mano kavinė” 2002 02 23 ~21:10

 

 

Ką vienišas vėjas galvoja, kai pučia

Lediniu dvelksmu sušaldantis dūšią?

Kaip vilkas tada aš kaukiu prieš mėnulį.

Pabėgu iš vietos, kur siaučia bičiuliai

Į tylą…

“Mano kavinė” 2002 02 23 ~21:15

 

 

Praskrido, sustojo, sparnais suplasnojo

Atėjo, parimo, išgėrė dar vyno

Panėrė giliai, įkvėpt nenorėjo

Iš meilės, iš baimės (?) širdis suspurdėjo

Ir numirė tyliai…

“Mano kavinė” 2002 03 01 ~19:50

 

 

Atšliaužus manęs link marga peteliškė

Šnabždėjo, esą josios draugas ištiško

Nukrito nuo namo, sparnai tik virpėjo

Savęs kontroliuoti jisai negalėjo.

Liūdna ši istorija baigėsi tuo

Greičiausia, kuo baigtis ji ir turėjo

Sakydama, gėrimas blogas vanduo

Parduoti save už vyną žadėjo…

“Mano kavinė” 2002 03 01 ~20:30

 

 

Pakilo erelis, sparnais suplasnojo

Galvojo, skrendu ašai pamedžioti

Bet kas gi čia daros, tankiausia migla

Pietų link nuo šiaurės žemę apklojus.

Galvojo erelis, pakilsiu aukščiau -

Miglos bent kraštus tada pamatysiu

Pakilęs link vakumo, numirė jis,

Deja, nežinojo vargšelis toksai

Ant žemės migla – trumparegystė.

“Mano kavinė” 2002 03 01 ~20:45

 

 

Slenka Viešpatis pro šalį

Jis norėtų pasislėpt

Bet neturi jis tų galių

Nebėra kam juo tikėt

Nebėra kam pasakyti

“Tu aukščiausias iš visų”

“Tu švieti kiekvieną rytą”

“Be Tavęs aš negaliu”

Bet kadangi nemirtingas

Mūsų Viešpatis yra

Jam belieka karčiai slinkti

Graudžiai verkti kas diena

“Mano kavinė” 2002 03 04 ~23:00

 

 

Išeik viena, kai rytas aušta

Išeik, bet niekuo netikėk

Išeik, mylėk, bet nekalbėk

Galbūt tada nebus Tau skausmo…

“Mano kavinė” 2002 03 05 ~00:20

 

 

Ar apkabinusi mane

Vėliau norėsi prisiminti

Vėliau dar kartą apkabinti

Ir rankom leidus susipinti

Šnabždėsi, lūpomis prilietus ausį,

“Esu tava, tu man mieliausias”

Kada išauš tokia (skaisti?) diena?

Kada ta baigsis nežinia?

Galbūt skubu Tave per greit pamilti?

(Ir gal geriau nebeprabilti…)

“Brodas” 2002 03 25 ~01:20

 

 

Tik nežinodamas mirties

Gyvenimo nekęst galėčiau

2002

 

 

Labas, atrodo ruduo

Praslinko staiga, netikėtai

Suprato akmuo

“Mano kavinė” 2002 10 08 ~01:15

 

 

Kodėl numiręs savęs gailėjai?

Manei – jei mirsi, tau bus geriau,

Manei, mieloji tavęs gailėsis

O ne! numiręs… dabar išgraušk!

(Kas nori – keikia, kas nori – šika

ant tavo kapo gėlių nėra.

Taigi, moralę šią pasakysiu -

gyvenk, nes mirus jėgų nėra)

2002 11 17 ~00:59

 

 

Nuvargus siena, švyturys, banga pakilusi nukris

Akmuo į jūrą ir gilyn, sakyčiau, kad, galbūt, žemyn,

Tačiau esi ten tu, vadinasi širdyn.

“Mano kavinė” 2002 11 17 ~01:12

Darius G.

Penktadienis
2009-01-16 16:21
Hei, Mikai! :) Smagu ir tave čia matyt. Gaila tik, kad datos po eilėraščiais senokos. Nors… ne jos yra estetinis kriterijus. :)
Vardas (būtina):
El. paštas (neskelbiamas) (būtina)
Puslapis
Komentaras
neburnok.lt
 
PERŽIŪRĖTI ARCHYVĄ
Vasaris 2012
P A T K P Š S
   12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
272829  
DRAUGŲ BLOGAI