Autorius: Mykolas Sadauskas
Kaip pievos gėlė veržiuosi į šviesą
Atrodo kai ranką ištiesęs, paliesiu
Suvokiu, esu tik vabzdys ir greit supleškėsiu
Į plėnis…
“Mano kavinė” 2002 02 23 ~21:05
Esu aš vėl vienas, kada nebuvau?
Pakilęs aukštyn į sąmonės kalnus
Pažvelgsiu žemyn į jausmų savo slėnius
Ištiesiu sparnus ir nuskrisiu (nukrisiu) į tolius…
“Mano kavinė” 2002 02 23 ~21:10
Ką vienišas vėjas galvoja, kai pučia
Lediniu dvelksmu sušaldantis dūšią?
Kaip vilkas tada aš kaukiu prieš mėnulį.
Pabėgu iš vietos, kur siaučia bičiuliai
Į tylą…
“Mano kavinė” 2002 02 23 ~21:15
Praskrido, sustojo, sparnais suplasnojo
Atėjo, parimo, išgėrė dar vyno
Panėrė giliai, įkvėpt nenorėjo
Iš meilės, iš baimės (?) širdis suspurdėjo
Ir numirė tyliai…
“Mano kavinė” 2002 03 01 ~19:50
Atšliaužus manęs link marga peteliškė
Šnabždėjo, esą josios draugas ištiško
Nukrito nuo namo, sparnai tik virpėjo
Savęs kontroliuoti jisai negalėjo.
Liūdna ši istorija baigėsi tuo
Greičiausia, kuo baigtis ji ir turėjo
Sakydama, gėrimas blogas vanduo
Parduoti save už vyną žadėjo…
“Mano kavinė” 2002 03 01 ~20:30
Pakilo erelis, sparnais suplasnojo
Galvojo, skrendu ašai pamedžioti
Bet kas gi čia daros, tankiausia migla
Pietų link nuo šiaurės žemę apklojus.
Galvojo erelis, pakilsiu aukščiau -
Miglos bent kraštus tada pamatysiu
Pakilęs link vakumo, numirė jis,
Deja, nežinojo vargšelis toksai
Ant žemės migla – trumparegystė.
“Mano kavinė” 2002 03 01 ~20:45
Slenka Viešpatis pro šalį
Jis norėtų pasislėpt
Bet neturi jis tų galių
Nebėra kam juo tikėt
Nebėra kam pasakyti
“Tu aukščiausias iš visų”
“Tu švieti kiekvieną rytą”
“Be Tavęs aš negaliu”
Bet kadangi nemirtingas
Mūsų Viešpatis yra
Jam belieka karčiai slinkti
Graudžiai verkti kas diena
“Mano kavinė” 2002 03 04 ~23:00
Išeik viena, kai rytas aušta
Išeik, bet niekuo netikėk
Išeik, mylėk, bet nekalbėk
Galbūt tada nebus Tau skausmo…
“Mano kavinė” 2002 03 05 ~00:20
Ar apkabinusi mane
Vėliau norėsi prisiminti
Vėliau dar kartą apkabinti
Ir rankom leidus susipinti
Šnabždėsi, lūpomis prilietus ausį,
“Esu tava, tu man mieliausias”
Kada išauš tokia (skaisti?) diena?
Kada ta baigsis nežinia?
Galbūt skubu Tave per greit pamilti?
(Ir gal geriau nebeprabilti…)
“Brodas” 2002 03 25 ~01:20
Tik nežinodamas mirties
Gyvenimo nekęst galėčiau
2002
Labas, atrodo ruduo
Praslinko staiga, netikėtai
Suprato akmuo
“Mano kavinė” 2002 10 08 ~01:15
Kodėl numiręs savęs gailėjai?
Manei – jei mirsi, tau bus geriau,
Manei, mieloji tavęs gailėsis
O ne! numiręs… dabar išgraušk!
(Kas nori – keikia, kas nori – šika
ant tavo kapo gėlių nėra.
Taigi, moralę šią pasakysiu -
gyvenk, nes mirus jėgų nėra)
2002 11 17 ~00:59
Nuvargus siena, švyturys, banga pakilusi nukris
Akmuo į jūrą ir gilyn, sakyčiau, kad, galbūt, žemyn,
Tačiau esi ten tu, vadinasi širdyn.
“Mano kavinė” 2002 11 17 ~01:12
