Autorius: Arijus Rūkas

 

 

 Jei norim

 

Kiekvienas mūsų lyg mažytė Planeta,

kiekvienas skriejam SAVO orbita,

su savo išvaizda ir vidumi,

su savo Laimės Viltimi.

JEI NORIM,

kad kiti mus pastebėtų

tarp milijardų skriejančių Planetų,

išlikti turim savimi

ir nuolat dvelkt Paslaptimi.

 

 

Veidrodis ir Tu

 

Prašau Tavęs –

pasižiūrėk į veidrodį!

Atidžiai!

Ar pastebėjai,

kad matai ne jį, o SAVE.

O juk aš prašiau tavęs pasižiūrėti

Į VEIDRODĮ.

 

 

Žinojimas

 

Iš tolo regiu ką norėčiau matyti.

Tiksliau - ne regiu, bet jaučiu.

To nėra dar, tačiau bus kaip žinau.

Sulaikau šypseną lūpų kampučiais…

Nes dar NE LAIKAS

jai žarstyti baltus dantis.

 

 

Laisvė

 

Einu aš Jūros pasitikti,

nešuosi Laisvę delnuose.

Neleisiu Laisvei pasilikti,

ją nuskandinsiu bangose.

Bangoms ir Vėjui įsakysiu

į šipulius ją sudaužyt

ir išbarstyti po pakrantę,

kad Žmonės ją surinktų ryt.

Po mažą Laisvės trupinėlį,

kad pasiliktų širdyse…

Ir braidžiotų po kopų smėlį

Laisva Dvasia.

 

 

Tyla

 

Kartais reikia pabūti Tyloj

ir užsimiršti kuo esi,

lyg savo celėj mažoj,

kur tyli pasauliai visi.

Tyloj surandi daug tiesos,

tada nežinai su kuo

ir kam gyveni, mąstai

kodėl ir kam visa tai?  

Dėl visko kalta Tyla,

kurioje dažnai supranti,

kad mūsų visų Tiesa

per daug nuo mūsų toli…

 

 

Vaikai

 

Užauga Vaikai ir išeina.

Gal atsigręš atgal, o gal ir ne…

Tebūna geras jiems pasaulis

ir tolerantiška minia.

Neverta nieko mums tikėtis.

Gal atsigręš atgal, o gal ir ne…

Įdėk į lauknešėlį savo Meilę

ir pasimelsk už juos sapne.

 

 

Praeitis

 

Kas jau ėjo, nuėjo į praeitį -

klaidos, bėdos, jaunystės svajonės.

Visko buvo, nes visko reikėjo.

Tenekyla šiandien abejonės -

gal ne taip, gal geriau būt galėjo…

NETIESA.

Buvo viskas kaip buvo

ir neverta atgal atigręžti.

Praeitis juk gyveno ir žuvo.

 

 

Neskubėk

 

Skubėdami prarandam ir išmėtom

ir nepamatom, skrisdami laiku,

nei uogos sirpstančios iš lėto,

nei vabalo ropojančio lapu.

Vėliau, kada jau visko turim,

jau sendami, pajuntame staiga

į pačią širdį priekaištą ar dūrį,

užlietą pilko nerimo banga,

kad mes visai be reikalo skubėjom,

kad nardėm tarp beprasmių reikalų…

Kažką svarbaus praleidom ar praėjom,

ką sugrąžinti mums jau per vėlu.

 

 

Žmogaus paskirtis

 

Ar gali vieną kartą sustoti,

mesti viską į šalį,

atsisėsti ir pagalvoti

apie savo dalią?

Kas Tau skirta šioj žemėj?

Ar tiktai išgyventi?

Vaikus dorais užauginti?

Anūkams plaukus kedenti?

Be reikalo Tu kankiniesi,

Neverta spėlioti ir burti!

Tau skirta šioj Žemėj –

GYVENTI, MYLĖTI ir KURTI!

 

 

Būna ir taip

 

Gyvensi

ir Tau patiks ne visos spalvos,

ne visos kalbos ir ne visos galvos,

ne visos dainos ir ne visos rožės,

ne viskas ką esi išdrožęs…

Gyvensi ir mylėsi gal tik tai,

ką Širdimi palietęs supratai…

 

 

Einu

 

Ruduo – puikiausias metas pasivaikščiot.

Nukritę lapai kloja spalvomis gatves…

Užkimęs vėjas šniokščia ir niūniuoja

senas melodijas, dainas ir lopšines…

Kažkur laiptinėse gitaros groja,

sušalę pirštai vos jaudina stygas…

O aš sustoju, paklausau ir vėl klajoju

šaligatviais, barstydamas mintis savas…

Tegul atranda…

 

 

Vaiduoklis

 

Svajonėms savo atidavęs duoklę

sugrįžtu auštant į namus,

tarytum vienišas, nesuprastas vaiduoklis,

tarytum motinos neklaužada sūnus.

Aš Rytą su Aušra ir Vėju,

atsinešu kartu su savimi…

Bet slenkstį peržengęs sustoju -

ar patikes Jie manimi?

Nepatikės. Paslėpęs viską,

į baltą lapą sudedu nakties mintis

ir tyliai tyliai lyg vaiduoklis

paliečiu pirštais miegamo grindis.

 

 

Juoda akimirka

 

Juodoj pily juoda vienatvė.

Manoj Širdy juoda Tiesa.

Tarytum siena sau užstoju naktį

ir nekovoju su tamsa.

Kančios nėra – Ramybė liko.

Likau ir aš juodoj pily.

Čia viskas baigiasi ir tyli,

čia praraja juoda, gili.

Stovėdamas žvelgiu į tamsą.

Minčių nėra tiktai balta gija,

kad dugną turi ir bedugnė,

todėl krentu į ją…

 

 

Gundymai

 

Labai retai, bet pasitaiko,

kad piktos ir įkyrios mintys

į Širdį įsibrauti taiko.

Tuomet stengiuosi negalvoti,

nepykti, nenorėti, nesvarstyti,

kad dar didesnis noras nepakiltų

po purvą basom kojom pabraidyti.