Autorius: Simonas Stuopys

 

    Pakirdo nuo šalčio,mat kažkoks geradaris dėl nežinomų priežasčių atlapojo langą.Lauke minusinė temperatūra,be to-vėjas tiesiai į langą.Atsikėlė ir kaip įmanydama greičiau jį užvėrė.Gedas buvo nusiritęs iki Evaldo ir šį kone apsikabinęs,suprantama-instinktai verčia šaltyje ieškot objekto,skleidžiančio šilimą.

 

    Nemiga nekankino nieko,visi kaip vienas sukrito miegot kur papuolė.Kas ant žemės,kas ant lovų,o Linas šiam tikslui pasirinko klozetą.Nepaisant to,jog langas tikriausiai buvo atviras jau senokai,visame nedideliame bute tvyrojo neišpasakytas tvaikas-cigarečių dūmų,sudvisusio alaus,neplautų kojinių,sultinio(?),regis…vėmalų.Uždarius šviežumos šaltinį,visa tai tvyro tarsi kuoka,net kvėpuot buvo nelengva.Adriana nusprendė išeit parūkyt į laiptinę idant kiek atsigautų.Pakeliui užsuko į aukštyn kojom apverstą virtuvę bei išgėrė gerą puslitrį vandens iš čiaupo,kuris pagaliau,kaip ir pridera,tapo bespalviu.Netgi spėjo pasidžiaugt,jog ligšiol neregėt jokių trečiosios tabletės padarinių.

 

    Pasidžiaugė visai neilgai,mat jau koridoriuje ją pasitiko keistas gyvūnas,jei tik tą padarą galima būtų taip pavadint.Geltonas teniso kamuoliukas,tik regis minkštas.O tiksliau-kompiuterinė šypsenėlė,tik gyva ir reali.Jos šypsena buvo tokia,kokias siuntinėjame elektroniniu paštu,bet dabar ji atrodė klastinga ir besišaipanti.Ir dar kalbėt tas sutvėrimas mokėjo.Balsu,primenančiu kažkokį personažą iš seno,sovietinio animacinio filmuko.

 

    -Chi,chi!-linksmai sukikeno kamuoliukas.-Eik paskui mane!

 

    „Cha,lyg tu gebėtum vaikščiot!Gali tik ridinėtis it pagrandukas.“-pamanė Adriana.Ištart balsu šito nematė reikalo,šypsenėlė neabejotinai gali skaityt mintis.Tai gali daryt bet kas,kas tik yra sutvertas pačių smegenų.Bet Adriana ėjo paskui tą kamuoliuką,tik ne todėl jog šis kvietė,o todėl kad ir taip jau ketino keliaut tenlink-į laiptinę.

 

    Išėjusi uždarė paskui save duris,prisidegė cigaretę.Vos tai spėjo padaryt,iškart uždarame koridoriuje prigeso šviesos,nublanko spalvos.Šypsenėlė išsiviepė ir dar kartą piktdžiugiškai sukikeno.“Chi,chi“.Ir nusirideno šalin,sunku tokioj prieblandoj pasakyt kur.

 

    -Tavęs laukia mano draugai.-spėjo pranešt pagrandukas.-Chi,chi.-Jei Adriana būtų mačiusi kur dingo tas šūdžius,būtų jam spyrusi pasivijus.Tas kikenimas jau užkniso.

 

    Staiga atsilapojo priešais esančios šarvuotos durys.Bet atlapojo jas ne įtūžęs kaimynas,nepatenkintas poilsiui trukdančia garsia muzika,kaip galima būtų tikėtis.Tai buvo siaubūnas iš pragaro.Aukštas,toks aukštas,kad galėtų žaist vidurio puolėju krepšinio komandoj.Raumeningas,vilkintis žalius marškinėlius su užrašu:

 

„Weed everyday“ ir piešinuku,kuriame vilkas ir kiškis drauge traukia marihuanos dūmą.Kampuotas veidas kvailai perkreiptas,šypsosi demonstruodamas supuvusius dantis.Už jo,patalpoje,kur iki taisyklių pasikeitimo gyveno normalūs kaimynai,tvyro dūmų uždanga,visiškai neperregima.

 

    -Labutis.-pasisveikino monstras.Suvaidino,jog nustebo išvydęs ją čia ir dar labiau išsiviepė.-Gal nori užtraukt dūmelį?

 

    Adriana tik papurtė galvą.Lyg ir suvokė,esą tas padaras nėra materialaus pasaulio dalis,bet tai ne ką tepadėjo,vis vien buvo baisu.

 

    -Nagi.Mano marytė gera.Veža kaip turi būt!Pamėgink.

 

    Dar sykį papurtė galvą.Nesileido į kalbas.Šįkart aukštaūgis susinervino.Dingo šypsena,dabar žvelgė įsižeidęs ir piktas.

 

    -Kodėl nenori su manim parūkyt žalio,a?Aš tau nepatinku?

 

    Merginos kantrybė trūko,ji apsisuko ir ketino sprukt atgalios į Sauliaus namus.Bet čia jai kelią pastojo gigantiškas augalas,nepastebimai išaugęs per kelias minutes.Tai buvo vienas iš tų augalų,kurie skleidžia puvėsių kvapą į aplinką ir šitaip prisivilioja vabzdžius.Kai šie nutupia ant smirdančio žiedo,tuoj pat prilimpa ir būna suvirškinami.Tik šis augalas yra daug kartų didesnis,jo žiedas gebėtų be vargo suvirškint katę ar sakykim…žmogaus galvą.Dar vienas skirtumas-šis egzempliorius yra protingas,jam nereikia laukt aukų,gali gaudyt jas pasitelkdamas žudikiškus instinktus.Adrianai šovė galvon absurdiška mintis-gal tai tas augalas nugalabijo Gedo šuniuką…Jei ji dabar brausis atgal į butą,panašus likimas veikiausiai ištiks ir ją.Tad atsisuko į marihuanos demoną.Jis vėl šypsojosi ta kvaila šypsena.Per tą laiką spėjo susisukt ir suktinę,didumo sulig plona skardine.Laikė ją rankoj,tokioj didelėj it lokio letena.

 

    -Tai mano augintinis.Šiaip švelnus,bet be kompromisų saugantis šeimininką.

 

    -Aš žinau kad jūs visi esat netikri.-išvebleno paguodžiančią frazę Adriana.

 

    -Paragauk mano marytės.Gera,užauginau pats.Juk žinai,kaip nelengva šiais laikais gaut gero produkto.-jis nuleido negirdom merginos tvirtinimą,esą nėra realus.-Patrauk,atsipalaiduosi.

 

    Ji nieku gyvu nebūtų traukusi tos suktinės.Nežinia kodėl,tačiau jautė kad tai kažkokie spastai.Be to,girdėjo tyliai šešėliuose kikenant geltonąjį pagranduką,o tai kėlė nepaaiškinamą nerimą.

 

    Neturėdama kitos išeities,Adriana vėl staigiai apsisuko,griebė grėsmingajam augalui už koto ir šį nulaužė.Jis trekštelėjo nelyginant lūžtantis kaulas ir monstro augintinis kaipmat prarado gyvybingumą,suvyto ir šleptelėjo ant grindų.Pasinaudojusi proga,mergina spruko pas Saulių ir užtrenkė duris.Girdėjo už jų riaumojantį „kaimyną“,keikiantį ją dėl ankstyvos augalo mirties.Džiaugėsi palikusi aną rūkorių anapus.

  

    Atsipūtė ir sunkiai dūsuodama mėgino atgaut pusiausvyrą.Haliucinacijos,kuo toliau,tuo labiau atrodė realios.Sunku tai ir bepavadint vaidenimusi,juk ji net užuodė smarvę,sklindančią iš monstro burnos.