Autorė: Rūta Tamkevičiūtė

 

(Pypo Pilypo protingos minty, nespėjus prisigerti kefyro su sausainiais, tiksliau švenčiant Naujus metus)

 

Cha, visi tik ir laukia tos dienos, kuri kalendoriuje pažymėta gruodžio 31 d. Kuo ji ypatinga? Ogi niekuo. Tik eilinis vakaras dar vienam pagėrimui ir prekybos centrų nusiaubimui… Nebūkim skeptiški, sako visi, tačiau, kas čia gero, kai graži ir kažkada reikšminga buvusi šventė pavirsta niekuo vertu pasipelnymo šaltiniu. Visą dieną šeimininkės pluša gamindamos firminę naminę mišrainę, silkę su svogūnais arba grybais (na maniškės nė su vėjeliu nerasi prie puodų, dar nagą nusilauš!), dengdamos stalą ir kraudamos gėrimo butelius. Cha, gamina… Cha… Kam čia gaminti, jei yra visagalis prelybos centras pilnas vaišių, kurias tereikia išpakuoti ir padėti ant stalo… Nė lėkščių nereikia!!!! Rubi ir to nesugeba… L

 

 

Cha… Kalėdinė karštinė baigėsi, tai prasidėjo naujametinė! Kokia beprasmybė!

Metų ratas apsisuko ir mušant laikrodžiui dvylika supranti, kad teks rašyt kitą metų datą… Senųjų nebėra, bet, kas pasikeitė? Ogi nieko! Vėl mišrainės ant stalų, vėl butelis šampano atkemšamas tik po dvylikos, o prieš tai upeliai degtinės ar brendžio (geriausiai viskas kartu). Na, man tai ir kefyriuko užtenka, su Džojum kai pageriam, tai uiii… ryte dažniausiai nieko neprisimenam, tad einam Rubi ieškot, kur pakasėm (žinai, šposą iškrėst norėjom). Gerai, kad ji laiku iš namų išvyksta pas Sali su Leo, kitaip gali ir blogai baigtis. Xi xi xi xi… Linksma J

 

 

Na, stalas nukrautas, saldainiai išdalinti, vaikai nuprausti ir perrengti gražūs sedi ir dideles akis varto laukdami, kas čia bus (aišku, jei tų vaikų turi). Tau irgi dažniausiai liepia nusipraust ir nusiskust (norėtų ta ragana!), persirengt gražiais drabužiais – nauji metai, nauja skūra, kaip sakoma J.

 

 

Tai, ką manot, kad naujakas, tai tik paėdimas ir pagėrimas? Na, neee… klystat! Čia dar reiktų pridėti TV – o kur naujametinės programos ir filmai, kurie jau vemt verčia? xi xi xi… aš geriau ką suvaidinsiu ar pasigėręs eglutę padegsiu, bet Tv žiūrėti..! Dieve (tiksliau Setai), apsaugok mus nuo visokio blogio ir gelbėk mūsų sielas nuo pražūties ir atleisk jiems (turiu uomeny Tv) jų bukumą ir kaltę copy paste stilium darantiems naujako tv ir tiems, kurie atsakingi už medinius bajerius (net mano geresni, nors niekas nesijuokia, o bėga iš namų, kai pasakau, kad kojines einu plaut). Nebeįdomu stebėt papingas mergas traukiančias dainušką: „tu sutik naujus metus, su mumis visom kartu… tu ateik pas mus visas.. mes tau busime dangus… mes tau busime dangus… au jeee…“ ar kažką panašiai… dar sijonus pakilnoja, kurių nėra. Gaila, kad šiemet pamiršo bambas rodyt – būtų bent į ka pažiūrėt. Geriau jau savo sukursiu pasakaitę… Paskaitykit… Gal patiks…Čia mudu su Džo kūrėm gerdami savo gėraliuką (išmaukėm dektinės po penkis buteliukus ir nieko, Džo pasiūlė stipresnio, tada atsigavom – vis pienelis paraugintas veža! O jo dar vaikams duoda! Nesuprantu…).

 

Naujametė kefyro pasaka

(muzika pagal nuotaiką, žodžiai prisirūkiusio Pypo ir girto Džo)

Išgerkim kefyro prie stalo

ir bus mums krūta daina.

Išgėriau dar vieną stiklinę

nors pasaka dar nebaigta.

(visi kartu) kefyras kefyras kefyras… (daug kartų)

If you think you are kefyras,

you are wrong (3 kartus)…

Bec it‘s time to drink some vynas

and be happy all the night.

(visi kartu) kefyras kefyras kefyras… (daug kartų)

Pasibaigęs buteliukas,

stovi, kruta mūs Pypukas.

Džojus girtas ant šakos,

kybo eglėn be galvos.

(visi kartu) kefyras kefyras kefyras… (daug kartų)

And now, ladies and džentelmens, noriu pristavlej – Džooooo… with some freaks guys (sako Pypas)

ptsi ptsi ptsi ptsi… (tipo Džo repuoja)

Kefyras mum brolis, dektinė sesuo,

išgerkim mes broliai, vienybė gyvuos.

Pakelkim kefyrą, maišykim dektinę,

užkąskim kutulių ir bus mum chaną!

Neverkim susėdę, nes meilės nėra,

paukštytės mūs visos, o kekšių nėra.

Pūkuotį nuskuskim ir meškių plikai,

kutlučius nudėję pakaskim giliai…

(visi kartu) kefyras kefyras kefyras… (daug kartų)

Ir būk mano varpeliu, na na na….

Bet pabūk mano kultučiu, na na na…

nutrūksta muzika, Pypas pasimetęs:

Nebūk mano šluostele, pim pim.

Pukis ateina visai“ gatovas“ su buteliu baltos ir užtraukia:

Gyveno sau meškutis be rūpesčių jokių,

mylėjo sau merginą, dėl mėlynų akių.

Bet vodkė man stipresnė ir mergos už kalnų.

Nėra čia ko gailėtis, juk bus šimtai mergų!

Irrrrrrrr…..

(visi kartu) kefyras kefyras kefyras… (daug kartų)

Kefyras – stiprybė,

Kefyras – jėga,

Kefyras mus žudo,

bet mes vis šalia.

Užtraukime dainą, kaip ten kažkada

dainavo vaikai ir tėvai po egle.

Dainavo visi susikibę drauge,

nebuvo nei pykčių, nei barnių šalia.

Tebuvo kefyras ir vodkės kalnai,

tebuvo mergaitės su Rubės plaukais.

Jų akys viliojo ir kaito delnai,

jų kūnai vis sukos ir plaikstės plaukai.

O mes vis dar gėrėm ir šaukėm: URA!

Nors gaila, kad baigės viskas tu-a-le-te….

(visi kartu) kefyras kefyras kefyras… (daug kartų)

Let‘s get the party begin…

uf uf uf uf uf uf uf uf…

(visi kartu) kefyras kefyras kefyras… (daug kartų)

Gaila, kad kūrybinį procesą nutraukė pypsintis mobiliukas su naujametiniais sveikinimais. Nieko, kitamet pabaigsim, paskui su Džo pastatysim filmą (gal sulauks tokios šlovės kaip: „aš taikos drugelis mažas, laimę, džiaugsmą jums nešu… Bet bijau, kad jūs supyksit, nes kariaujat iš tiesų“… Gera operėlė buvo…).

 

 

Cha, na ir žinučių kvailumas, linki laimės, džiaugsmo, susikaupimo. Kita – sveikatos, laimės, sėkmės darbuose, ramybės ir susikaupimo. Trečia (šitą būtina pacituot, man ji patiko… xi xi xi): „Ir vėl dektinė kibirais ir veidas į salotas, skubu pasveikint su naujais kol neaptemo protas“. Gera… Tokia labai man tinkanti…

 

 

                      Tai, va… prisigėrėm kaip kiaulės, apsiėdėm, vartomės foteliuose (dar žolytės parūkėm, suuostėm kelis gramus kokso – vis linksmiau), bezdam kaip senas garvėžys ir ką? Ką ką! Padainuokim brangūs sveteliai! Pakilnokim kojeles pagal muzikytę, sukratykim pilvukus ir pasukiokim užpakaliukus… Nepamirškit vėl pakelt taureles! Juk: „Kaip sutiksi tu Naujus Metus/ Kaip į žvaigždes palydėsi senus/ Kas sidarbinę tau ašarą brauks/ Tas lyg švyturys tavęs vėtroje lauks“… Taigi, gerkim kol vemsim, rukykim, kol užtemdysim lempas ir sukimės šokio sūkurį, kol nuvirtę sudaužysim „sekcijos“ stiklą kokį… Juk taip fainiau!!!!

                     

Pakelkim mes taurę šampano

                      Sudaužkime stipriai taures.

                      Pasveikinkim draugą prie stalo

                      Ir tą, kurio nėra šalia.

                     

 

Žiūrim, ką turim… Artėja rodyklės prie 12 val. Supokši šampano kamščiai, Tonis su Forsu bėga į rūsį – ieško petardų ir bombiuškių. Kad susisprogdintų tie maži parazitai vieną kartą! (xi xi xi xi xi…) Rubi velkasi kailinius, kuriuos padovanojau gimtadienio proga ir ruošiasi eiti į kiemą. Džojus kažkur nubėgo ir atsinešė milžinišką raketą (tikriausiai pasiėmė vieną karinę, nes ką čia žaisi su mažutėm švieselėm – paleisi vieną rimtą ir fsio… bus į ką pažiūrėt… xi xi xi…). Man irgi reikėtų kokią bombikę atsinešt, bet po pernai, kai išskridau su raketa (Džo gi liepė palaikyt kol uždegs, bet neperspėjo, kad reikia įsmeigt, tai taip ir sprogo), tai nėra noro J.

 

 

Saulutė su Grėjum pripildė šampano taures, o aš įsipyliau pieno (nėr ko čia burbulais maitintis). Visi ėmėme rengtis eiti į lauką – negi sutiksi naujus metus trūnydamas ir leisdamas kvapus sofoj… visai nekas būtų…

 

 

Tai, va. Išsiruošėm visi, prisiregėm (atseit sušalsim, susirgsim, nors šalčio beveik nėra – kas čia tokie 10 laipsnių šalčio). Vaikai cypdami išbėgo nešini petardomis (pašaudysim bent). Okuliorai prabėgo rėkdami: „Merry Christmas“. Juokdariai! Kalėdos jau seniai praėjo… Po mėnesio tikriausiai dar lakstys šaukdami „Happy New Year“ J. Xi xi xi xi… nebūtų okuliorai…

 

 

Miesto pusėje dangų nušvietė pirmosios švieselės. Atrodė jos tokios šviesios, spalvotos ir taikios, tačiau kartu sprogdamos aukštai danguje jos priminė, ką tik praėjusį karą ir okuliorų išpuolius.

 

 

Džojus uždegė savo „bombą“ ir galingas sprogimas sudrebino net aplinkinių namukų langus.

 

 

- Čia tai buvo, - net apsilaižė Džo, degdamas kitą raketą, kuri su griausmu pakilusi į dangų stipriai sudrebino Žaislaplanetę.

 

 

Dar viena pakilusi rakeda kažkaip pakeitė trajektoriją ir ėmė skrieti link žaislų amunicijos sandėlio… Nugriaudėjo sprogimas, kurį lydėjo sproginėjančių šovinių ir granatų garsai. Iš sandėlio nieko neliko. Tolumoje pasigirdo gaisrinės sirenos.

 

 

-          Gerai, kad ten atominių nelaiko, - tarstelėjo Pypas užsigerdamas pieno.

 

 

-          Gerai, kad tik šoviniai ir granatos, - atsakė Džo pridegdamas dar vieną raketą. – Kitaip būtų tekę nuo šaligatvių okuliorus gramdyt, gi netoli ten kažkoks kaimelis įsiveisė.

 

 

-          Ir būtų nugramdę. Čia nebėda. Rubi, brangioji, įpilk šampo! Nenoriu likt balta varna tarp visų gerenčių.

 

 

Rubi įpila šampano ir visi grožisi fejerverkais kylančiais iš miesto centro.

 

 

Kaip gražu.

 

 

Naktis pasitaikė žvaigždėta ir giedra. Galėjai ramiai grožėtis nakties platybėmis ir beribe visata, ir kartu suprasti, jog tu esi ne vienas visatoje, o tik vienas iš daugelio šiandien, šią minutę sutinkančių naujus metus, naują etapą, naujas galimybes, šansą pradėti viską iš pradžių, šansą būti geresniam, atsakingesniam. Tik ar tu kažką keisi?

 

 

Pamažu tyla fejerverkų triukšmas, suskamba taurės ir pajauti, kaip tave apkabina ir palinki gerų naujų metų. Tu prisiglaudi prie tau artimų žmonių, su kuriais sutikai naujus ir pasijauti reikalingas, pasijauti mylimas ir ne vienas… Tada nusišypsai prisiminęs tuos, kurių nėra šalia ir supranti – Naujųjų Metų slenkstis peržengtas ir nesvarbu, kad Tv rodo didžiausią „briedą“ per visą tavo gyvenimą (nenusimink, kitamet bus dar blogiau), kad muzika tik gadina tavo nervus, kad nuo pergėrimo ryt teks kamuotis su skaudančia galva, kad nuo pastovėjusios mišrainės gali paleist vidurius ir kad kompanija, su kuria šventi, jau tiek įgrįsus, kad nori juos į spintelę sukišt… Svarbiausia, kad atėjo Nauji Metai.

 

 

Tad su Naujais, brangieji ir tie, kurių nekenčiu.

 

 

Pakelkime taures ir stipriai apkabinkime kaimyną. Ką gali žinot, gal jis tau ryt iš ryto prie durų bombą padės….