Autorė: Rasa Kuodytė - Kazielienė

 

 

Grįžta Beatričė girta namo.  

 

Andrius:  

 

Negaliu matyti kaip Tu krenti į bedugnę

 

Negi mano idealai gali būt žemiau manęs

 

Beatričė:  

 

O kas Tau sakė kad esi aukščiau manęs

 

Gal kad dažniau žmonės ploja Tau

 

Gal kad gėlių daugiau gauni nei aš

 

Gal kad knygos krauna honorarus

 

Kuriuos šauniuose viešnamiuose išleidi

 

Gražiausių kekšių malonumai-įstatymas

 

Jos aukščiau Tavęs

 

Gal nori pažvelgti nuotraukas gražiausias

 

Kur graibstai gašliausios moters kūną  

 

Andrius:  

 

(trenkia į veidą)

 

Gana

 

Pakanka

 

Aš vyras

 

Aš galiu  

 

Beatričė:  

 

Ką gali

 

Ką gali padaryti

 

Daužyti mane lyg šliundrą

 

Už maistą

 

Rūbus

 

Brangius papuošalus

 

Pirktus televizijos reklaminiam klipui  

 

Ką padovanojai man narcize

 

Ar paklausei kuo aš gyvenu

 

Kam gyvenu

 

Kuo alsuoju kasdien

 

               Gali reklamuoti mūsų žavų aktorių duetą

 

Tu jį sukūrei

 

Tai ne mano kūrinys

 

Jei nori gali visą jį ir pasiimti

 

Tuščia tos garbės

 

Šviesių spalvų nesitikėk

 

Jų neliko

 

Smogti lengva

 

O kaip atšaukti skausmą patirtą per sekundę  

 

Išeina.

 

Lietui lyjant.  

 

Beatričė (vedina vaiku):

 

…pastumk į vandenį vakarykštę muziką

 

lai grimzta dugnan graudi gaida

 

nuosprendį paskelbtą pasidalinę kartu nurykim…

 

 

Kaip gera kai aš turiu menkutę viltį

 

Menkutį žiburėlį tolumoje  

 

 

Kas beatsitiktų ne viena

 

Mano kūdikis-mano vaikas

 

Mano gražiausias kūrinys

 

Šviesiomis mėlynomis akimis  

 

 

Aš mylėsiu Tave

 

(glaudžia prie krūtinės vaikutį)

 

Nors nieko niekad nemylėjau

 

 

 

Mūsų drobėje būsim mudu abu

 

Kursime pasaulį iš naujų raidžių  

 

 

Negalima gyventi dėl kitų

 

 

 

Reikia kvėpuoti savo gyvenimu

 

Man skirtu oru

 

Ištvertas skausmas išblės

 

 

 

Moterį supanti rausva aušra prašvis…

 

Ačiū gyvenimui už visas spalvas ir tuščias dėmes