Autorė: Viktorija Šamrina

 

***

 

 

 

Išeina angelas, nuleidęs galvą,
Sparnus užmiršęs ant baltos palangės,
Apsiauna kerzus ir susagsto fraką,
Vaidyba baigės, tuštuma išseko…

Kedena vėjas neramus
Sparnus…
Išvaisto plunksnas po visus
Namus…

 

 

 

 

 

 

***

 

 

 

Jausmų trupiniai
Neklotos lovos klostėse
Šilti sakiniai
Su bučiniais rimuojasi
Spalvoti sapnai
Juodai baltam pasaulyje
Kava paryčiais
Pagardinta alsavimais
Tylos dūzgesys
Į ausį - tavo lūpomis
Tykus ilgesys
Tavęs…

 

 

 

 

 

 

***

 

 

Paukščių aimanos medžių glėby,
Žaibo atšvaitas tolumoj…
Laikas permainoms tavo šaly,
Metas poilsiui - manoj.

 

Bergždžiai stengiuosi nuramint
Karščio dūsavimą dausuos…
Paukščiai tyli tavoj šaly,
Vėjas glosto medžius manoj.

 

Naktį žinią gavau iš Jo -
Prašė perduoti laiką tau…
Parvažiuok pas mane Namo,
Aš pavargus skyrium gyvent.

 

 

 

***

 

 

Besišypsanti kaukė
Tau ant kaklo
Sukaustyta grandinėmis
Sidabrinėmis
Liūdnas žvilgsnis
Be kibirkšties
Slepies?
Nuo manęs…
Surask
Nors minutę atokvėpiui
Stop!
Akyse gėlės pražysta
Saulėlydžiu…

 

 

 

***

 

 

 

Žvaigždėm lyg druska pabarstytas
Dangus, kur mėnulį-citriną
Ragauja naktis susiraukus,
Išgėrus tekilos stikliuką…
Padauginus, Žemė užsnūdo,
Žibintų ugnis-cigaretė
Rusena, sklaidydama rūką,
Kutenantį gatvių padus…
Sustojo iš nuovargio laikas,
Rodyklėm spynas užrakino,
Jį kiemsargis-rytas pažadins,
Pabeldžiant į saulės duris…

 

 

 

 

 

 

***

 

 

Aš bučiuoju tave akimis
Iš už nugaros-tyliai, slaptai…
Kaip vagis.
Nematai…
Bet jauti-aš žinau, kad jauti.
Ir dairaisi, ieškodama to,
Kas arti-
Nerandi…
Šis žaidimas netruks amžinai-
Susitiks mūsų žvilgsniai staiga…
Kaip matai -
Aš šalia…

 

 

 

***

 

 

Smiltelėm pro pirštus
Beriesi į akis,
Kol ašaros išdžius,
Tol pėdsakai ištirps…

 

Įkaitinta ugnim,
Nudeginsi garais,
Kol verksi su manim,
Tol juoksies su kitais…

 

Vaiduokliais praeitis
Į veidrodį žiūrės,
Kol puoselėju viltis,
Tol ateitis išblės…

 

 

 

***

 

 

 

Skirtingai mąstom ir skirtingai jaučiam,
Bet rezultatas būna panašus.
Lėtai eini, o aš žingsniuoju sparčiai,
Lengvai bespaudžiant šąlančius pirštus.

Neramų sapną šnabždesiu gaivinant,
Išgyvenu beprotiškas naktis.
Aš valgau sniegą, begeriant tau vyną,
Plačiai užvėrus praeities duris

 

 

 

 

 

 

***

 

 

O kartais, ilgesio kamuojamos
Jos
Nerašo, neskambina
Tik susižvalgo
Tarpdury
Vidury
Miesto, lauko, gatvės
Slapstos
Slaptos, saldžiarūgštės,
Pusnuogės
Mintys
Švilpia
Valso melodiją;
Pritardamos vėjui
Smėlio
Kopas į saują sutalpinusios
Jos
Ilgisi
Viena Kitos.

 

 

 

***

 

 

 Akmenį savo klaidų
Ridenu.
Siekiu viršūnės,
Prisiekiu -
Galiu.
Žingsnis netvirtas - ir vėl -
Suklumpu…
Dardu žemyn
Tarp kitų
Akmenų…

 

Stojuos…
2008-02-14