Autorė: Rasa Kuodytė - Kazielienė

Tau,

Kai eisi mišku ir išgirsi naktį tik tylą, neišsigąsk dar liko atvira knyga,

nesudeginta prie laužo ji maldauja

„Pažvelki į mane gyliau

Pažvelk.“

  Kai nuslinks užmarštin viskas, kas buvo tikra ir netikra,

Pasakyki,

„-Viena tiesa. Ir šią naktį pagaliau ji mano.“

Kai atplėšęs voką nusivilsi radęs popieriuje

Ženklą, perspėjimą:

„-Prie nieko neprisiriški,

Nebūk šuva“.

Žinai, kad

Laisvu žmogumi gimei

Bet ar juo liksi…

Pažvelk.

Gyliau.

Gyliau.

Ne į kitus?!

Į save!

Dar gyliau!

Dar truputį!

Viską manai žinai,

O aš manau,

Kad ne

Žinojimas apgauna

Apsimesk

Kvaileliu

Vaiku

Taip tyra

Gyvenki laisvas

ČIA IR DABAR.

                                                  Visada Tavo ir su Tavimi

Rasa Kuodytė-Kazielienė