Autorė: Greta Šeibelytė

Paradoksas, bet šiandien per daug išraityti kūnai, per riestai išlaužyti užpakaliai, per daug atšiepti nagai ir per lanksčios kojos drefuoja rojuje. 

 
 
Nutrauk mane už rankos, o smegenis išsvingink. Be kokaino.

 
Bet niekada aš nebūsiu pirmoji, kuri prasitars apie skorpioniškas užgaidas.

  
Aš dirbu ant Tavųjų, o Tu žaidi manaisiais.

 
Bet taip labiau ryškėja ir taip jau amžina tapusi galia.
 

Apie tai sukamos filmų juostos. Tyliai, po visų išpūstomis akimis, puoštomis nieko neįtariančiais vyzdžiais.
 

Šiandien čia pilna baltų orchidėjų žiedų, ant grindų besimėtančių skambių gaidų. Veidas, įrėmintas išveltų plaukų, pasilenkęs link mikrofono, įforminto tarp krūtų. Pilna mano balso, trūksta Tavo muzikos.
 

Mes susitiksim ten, kur prireiks guminių batų, apsaugančių nuo grybais želiančių širdies virpulių.
 

Tu būsi mažas tabletės pavidalo energetikas, apsigyvenęs mano limfoje, apsuptoje galvas kratančių kapiliarų.

 

Mums tereikia suglaudus pūkines, užmerkus dangaus mėlynes, pravėrus pudingines paniūniuot tą vieną vienintelę damą, kuri, žinau, įkvėptų.
 

secret artist.perfect track.mpsky
 

Skambinsi? Tą naktį mano telefono laidai bus nutrūkę. Išgirsiu skambučio aidą prospekte.
 

O šiąnakt leisk man.
 

Leisk išeit.
 

Jamaikietiško skonio ar Maljorkietiško cinamono.

Skanaus!