Autorius: Deividas Serge

 

 

Meilės Laikai. Four Seasons.

2008 12 25

     

Jis atėjo žiemą

Tavam gyvenime pasirodė

Tamsų šaltą vakarą

Kai širdis verkdama

Dengėsi skaidriu ledu

Ji tik prašė

Šilumos-

 

Jis s ušildė Tavo sielą

Apsivijęs karštomis rankomis

Ledas šerkšnas išsilydė

Priėmei jo meilę aistrą

Tu savon širdin…

 

Saulė užgimdavo kasryt

Ryškesnė - tirpūs varvekliai

Jau

Krito

Nuo stogų.

Pavasaris atėjo!

Pirmos gėlės sužydėjo

Judviejų meilę užgimusią

Jos pranašavo laukais

Linguodamos

Sutartinai…

 

O basakoje Vasara!

Mato Jie tave

Jaučia Jie tave

Šokinėjančią pliaže linksmai!

Įdegę gražūs kūnai

Pasiutusios sielos-

Banguotos kopos

Dainuojanti Jūra

Vien tik džiaugsmas!

 

Sunokę meilės vaisiai jau…

Įsimylėjeliai ragauja juos

Nejaučia vasaros

Pabaigos…

 

Jie nelaukė

Rudens žvarbaus-

Jo nelaukia niekas.

Kai liūdesys aplanko

Mylinčias širdis.

    

Tu išėjai, Taves prašė Jis

Ir maldavo - pasilik!

Pasiliki

mylima

pasilik.

Sugrižk. Prašau…

  

Tokia rudens

Lemtis

Kai krinta lapai-

Atimti

Meilę.

 

Nuvyto

Paskutinės

Gėlės-

Išėjai.

   

Nebegrįši?

Mylima!

Nebegrišiu.

Mylimas

  

Post Scriptum:

 

Tai - žodžiai apie tai, ką mes retsykiais pajaučiame-

 

šaltą žiemos vakarą, spragsint gerajam nenuoramai židiniui,

 

čiurlenant gaiviesiems šaltiniams pavasarį, ten mintijant lengvai, prisėdus ant bundančios saulės įšildyto akmens,

 

šiltiems vėjams glamonėjant mūsų įsiaistrinusius kūnus tykioje vasaros ežero įlankoje, ir nekaltai prisiminimų ašarai nuriedėjus, vaikštant rudenį po staiga visų užmirštą ir vienišą parką…

 

Ten vis dar sukasi Meilės karuselė, ir į ją įlipa vis nauji žmonės, nors jų nedaug. Jie žino, kaip beprotiškai gera įsimylėti retai - ir mylėti stipriai.

 

 

Tik tarp mūsų. The only thing between us.

2009 01 18

 

  

Tu ateini tyliai-

Įžengi lėtai

Į violetinį kambarį,

Pabėgi nuo kasdienybės

Dulkių, meilės išblėsusios

Anuomet, neįskaitomos

Lyg eilėraščio žodžiai

Popierėly sutirpintam

Skaidrios ašaros -

Išdavikės

  

Aš meilės vagis-

Aš tavo meilužis -

Kai pabučiuoju tavąsias

Lūpas - atrakinu duris į

Šeicho Chalifo rūmus.

  

Jautriai liečiu

Tave rankomis

Kiekvienas

Dvelksmas

Tau sukelia

Tantrinę

Palaimą-

Lėtai ieškau

Saldžios nuodėmės -

Surandu ją…

  

Tavo akys spindi,

O aš kalbu ramiai

Ir švelniai žodžius

Apie tik užgimusią

Meilę-jaučiuosi lyg

Geišos

Svaiginantis

Opiumas…

  

Mylima - aš tavo

Gražiausias sapnas,

Ilgesinga rudens svajonė,

Dovanoju Tau

Ramybę,žvaigždes

Žydrosios įlankos mėlį

Aš šiltas vakaro vėjas

Ir begalinių bučinių

Kaltininkas

Vakarėjančiam

Jūros pliaže

  

Aš Tau -

Tik meilužis,

Meilės vagis

Švelniais

Pirštais…