naktis / 01:30  

Yra pasaulis. Apsimeta tikru. Bet viskas ne taip. Ne taip turi būti.

Viskas tėra malonumų ieškojimas. Malonumų išgyvenimas. Viskas yra malonumas. Net skausmas. Verkiu, kad pasijusčiau geriau, švariau. O dar švariau ir tyriau nusiprausus. Prieš miegą išgeriu arbatos – šilta. Ir miegu, kad pailsėtų protas, atsigautų kūnas. Arba miegu ne viena, kad būtų gera – ir ne tik man. Arba miegu viena, kad pajusčiau, kokia tyli ir rami vienatvė. Tyliu, kad kalba netrukdytų mąstymui. Mąstau pasaulį ir jo keistumą, kad suprasčiau. Rašau irgi, kad suprasčiau ir suprastų kiti…

Miegu aštuonias valandas – tada jaučiuos žvaliausiai ir diena nenueina veltui, o po turiningos dienos – gera užsnūsti ir vėl miegoti. Arba miegu labai trumpai – tada atrodo, kad branginu laiką. Nemiegu, kad iki galo atlikčiau darbą, kad pasiekčiau tikslą. Tikslo įveikimas – įrodymas, kad „pagavau“ prasmę. Kažkas džiaugiasi naudingu mano darbu, o aš ‚garbe‘. Arba jaučiu nusivylimą nepavykus ir įsivaizduoju, kad svarbu pajusti gyvenimo skonį…

Skanūs pusryčiai. Pavalgau ir jaučiuos tvirta. Nevalgau – sveika pabadaut kartą per savaitę. Arba du. Arba per dvi. Gera tuštintis, po to taip lengva ir patogu. Tada gryname ore parūkau – L&M, WINSTON arba žolės – bent trumpam suintensyvėja mąstymas. O iš tikrųjų – nerūkau jokios žolės, todėl mano protas ‚blaivus‘ kaip po vienišų švenčių… bet apie vienatvę jau kalbėta…

…Kalbėta daug ir dažnai – kai kam malonu visąlaik kartot, kad per dažnai. Kažkam malonu taip galvot, man – malonu kalbėt, kai kas nors klauso, kai supranta ar bent tiki tuo, ką sakau. Kai kažkam pagerėja nuotaika, gera pasakot anekdotus arba juokingai nereikšmingas istorijas.

Gera laikyti 5Lt delne, kai pavasarį pirmąkart užkukuoja gegutė. Gera tikėt, kad būsiu turtinga arba laiminga. Gera sapnuot gerus sapnus ir galvot, kad jie pranašiški. Gera pamiršt nelauktus ir nemalonius. Sapnus. Žmones. Įvykius.

Gera prisiminti. Gera užrašyti. Ir skaityt malonu. Savo. Kitų. Žodžius, sakinius, ištisas pastraipas, puslapius, knygas, tomus. Skaitau, kad suprasčiau, panaudočiau, kad išmokčiau ir išgyvenčiau. Tiesą ir melą. Tiesa – kad pasitikėtum, melas – kad išsisuktum. Kad atrodytum gudrus ir protingas, žavus, kerintis… apsimetinėjantis.

Žavi ir kerinti veido spalva – kreminė pudra – malonumas slėpti.. nelygumus, strazdanas, raukšles, spuogelius, išsiplėtusias kraujagysles. Tušu perbrauktos (ilgos?) blakstienos. Tamsios ir riestos. Malonu, kai žiūri ir grožisi. Giliomis akimis. Puriais ir žvilgančiais Wella plaukais, E-5 Mode rūbais, Danijos bateliais, Conan Gym kojomis… Jei taip būtų!

…Gaiviais rytais ir šiltais vakarais gera sėdėt prie upelio, klausytis volungės ir su bangelių plaunamais akmenukais dainuoti, niūniuot apie tylą ir dangų. Tarsi dainuoji gyvenimą. Gera jaust, kaip garsas slenka gerkle, suvirpina balso stygas, praplečia burnos akustiką ir išplaukia į suslėgtą orą, kad pasiektų kažkieno ausis. Kad ir skruzdėlytės, skubančios statyt aukštą skruzdėlyną – koks malonumas sušlapt lietingą vasarą?!

Koks malonumas bėgiot po balas – ne tik kol dar vaikas! Malonumas sulyt po šiltu debesiu. Šlapia ir juokinga.

Nes viskas – tik malonumas.

……………………………………….

Bet taip negerai. Taip netikra. Neprasminga. Visata kažkada suklydo. Visuma nėra esmė, nėra prasmė. Visuma – tik grėsmė… Net ir žodžių žaismas – grėsmingas malonumas. Vienos sekundės malonumas. Tikroji prasmė – sekundė. Akimirka. Tai vienintelis tikras dalykas!

Kažkas nuolat gimsta. Gimsta. Gimsta. Gimsta. ir vėl. ir vėl. darkart. dar kartą. dar… Kažkas kiekvieną sekundę kelia koją ant to paties mūrinio vasarnamio laiptelio… Kažkas tik žiūri… Kažkas tik mato…

Kažkas tik rūko…

Kažkas rašo vienintelę raidę – G…

                 vienintelę K… V… L…

Kažkas nuolat sapnuoja…

          nuolat valgo ir – niekada nesuvalgo…

          tyli…

          išpučia dūmą…

          abejoja…

          sėdi po klevu…

                 po akcija…

          dainuoja si ‚bemol‘, o po to ‚bekar‘…

          kramto ‚stimorol‘…

          vaidina meilę…

          suka lizdą…

          beria trupinius…

          niekad neatskrenda…

          primerkia kairiąją…

                      dešinę…

          užmiega…

Tada būtų… visiems – po mažytę prasmę, po nereikšmingą akimirką, kuri kartotųsi amžinai… ir būtų esminis niekad visados lange…