Autorė: Ingrida Virinaitė

Turėti svajonę

Švelniai ją lytėjai,
Virpančią tarsi fleita,
Paklūstančią žemės vėjams.

Akimis glostei jos kūną
Lyg  grakščios miško stirnos -
Laukinės, nežabotos.

Karštu alsavimu trikdei tylą,
Šiaušei plaukus ant sprando -
Vieną po kito.

Ir mylėjai jau iš tolo,
Akių gelme glamonėjai,
Spraudeis prie sienos.

Tolai nuo svajonės laukinės,
Tyliai žadėjai,
Palaiminai grožio troškimą.

L.

Lėtai lėtai lakstau labirintais.
Lytėjau laiką, laimę, liūdesį.
Lyžtelėjau  ledų, ledokšnių lyg laimingoji.
Laukiu laiško, lemsiančio likimą.
Lai lemia – lietuj lyjant lakstau lyg lunatikė.

Lagaminas atsiminimų

 
Numestas lytėtas akmuo,
Matytas blyksnis drėgnoj nakty,
Ausim girdėtas džiaugsmas
Nuvargusiam vidurnakty.
Perkarusio pakelės šuns vaizdas
Ir tų sukepusių lūpų.
Tų, kur šnabždėjo man.

Viena naktis magiško skubėjimo –
Širdies šauksmas.
Slėpynės ir bėgimas tolyn
Nuo visų vakar dienų.

***

Stovėjai ties slenksčiu tyliai,
Stebėjai  juodvarnio sparnų mostų dydį.
Sekei plunksnos kritimą padange,
Žemės dulkės virsmą.

O šerkšnas jau nupaišė langą,
Ir liepsnos židiny šoko valsą.
Netikėtai tu sekei šį laiko žaismą,
Lytėjai trapią jo būties mozaiką.