Autorius: Aurimas Vėta

 

****

 

Aš gimiau ir ne iš karto ėjau

Aš mačiau bet ne iš karto supratau

Aš mąsčiau bet prabilau vėliau

Aš svajojau bet ne taip greitai pakilau

Aš kenčiau bet šypsotis neskubėjau

Kai gimiau ir ne iš karto ėjau

Ropojau ir išmokau

Kai mačiau ir ne iš karto supratau

Aš nėriau prieš paskęsdamas supratau

Aš mąsčiau bet prabilau vėliau

Kai sužinojau ko noriu

Aš svajojau bet ne taip greitai pakilau

Dugne skylę mušiau ir iškritau

Aš kenčiau ir šypsotis neskubėjau

Bet pamatęs tyla nusišypsojau ir

Ir supratau

Kokiu taku aš noriu eiti

Ir ką daryti kad būtų šviesiau

Būsiu Don Kichoto

Pėdos broliu

Seksiu tyliai iš paskos

Nebyliai ir nevaizdžiai

Ir suteiksiu jam stiprybės

Kovoti su vėjo malūnais

Padegsiu juos ir į dangų siūsiu

Nekovosiu prieš juos

Tiesiog aš

Deginsiu vėjo malūnus

 

****

 

amen

Būtu smagu suvalgyt kokią žemuogę

Žiemą prieš kristui ateinant

Įdomu koks būtų skonis

Su visam ir per amžius

Žiemą kai pakyla vėjas

Ir draikosi žemė dangus ir butai

Sapnuoju žemuogių pievą

Prieš kristui ateinant sužaliavusią

Paduok man peilį

  

****

 

Dažnai man sako

Tai

Kad aš vaikausi miražus

Ir tik kelyje aš

Supratau

Kad tai šventa tiesa

Ir tik tada besivydamas

Vieną iš tų miražų

Ir atradau kelia į namus

Tiesų ir saugų

Išbridęs iš lauko tamsaus

Apgaubto rūku

Kur kelio nesimato

Dažnai man kala į galvą

Tai

Kad aš vaikausi miražus

Ir tik sekdamas vieną iš tų miražų

Išėjau iš kelio

Tiesaus ir saugaus vedančio

Į Namus

Apšviestus žvaigždžių

Aš supratau

Tai

Kad aš vaikausi miražus

Bet kai paklystu

Namų melodija

Suranda kelią

Į mane

  

****

  

atmesti

Dėmės tavo galvoje ar girdi ir tu

Kiek daug pirštų lipšnių kerta į rageną

Šiukšles smegenyse kraujuoja kaip kristaus delnais

Laša į pažadėtąją

   

Jei nusprendei pasitraukti iš šito pasaulinio šudo lygos

Girdi demoną kuris negasdina o sako kad niekas nepasikeis

Ir liksi toks pat

Atmestina kaip insulino dozė savižudžiui diabetikui