Vėliau pradėjome kalbėti apie žemiškesnius dalykus: apie mokyklą, apie automobilius ir panašiai. Taip pat Marius man papasakojo kaip neseniai vieno tūso metu užlaužė kažkokią paną. Tą sakydamas jis tarsi didžiavosi savimi. Et, nieko jis nesupranta. Nežino kokia laimė turėti tikrą meilę. Nesuvokia, kad tik dėl meilės sukasi pasaulis. Na nieko, mes skirtingi, jis dar nori išsilakstyti, dar nėra pribrendęs rimtesniems santykiams. Tačiau tikiu, kad anksčiau ar vėliau ir į jo duris pasibels panelė meilė ir tik tada jis supras kaip aš dabar jaučiuosi. 

Ištuštinę savo bokalus, paprašėme sąskaitos ir patraukėme namo. Pakeliui jis man pasakojo nešvankius anekdotus. Keli buvo visai juokingi. Draugiškai pažvengėme. Gerai, kad jis įkalbėjo mane išeiti iš namų. Supratau, kad ilgėtis Rasos galiu visur, ne tik namie. Dėl to nereikia savęs varžyti, nereikia tupėti namie it izoliuotam kaliniui. Turiu komunikuoti, kad per šitą laiką nedegraduočiau. Juk Rasa būtinai manęs paklaus, ką nuveikiau mūsų pertraukos metu. O ką aš jai tada atsakysiu? Sėdėjau namie ir tampiau pimpalą? Na jau ne.

- Ačiū, kad nepasididžiavai. Dar susisieksim. – pasakė Marius spausdamas ranką atsisveikinimui.

- Ačiū, kad ištempei iš namų. Man to reikėjo. Iki.

Įėjęs į namus pasisveikinau su tėvais ir iškart nuėjau į savo kambarį. Nenorėjau, kad jie pajustų alaus tvaiką, sklindanti iš mano burnos. Kambaryje vaikščiojau pirmyn atgal, galvodamas apie Rasą. Kiek daug mes patyrėme per šiuos du metus. Buvo visko: džiaugsmo ir pykčių, juoko ir ašarų, tačiau, kokia nuotaika mus belydėtų, visada žinodavome, kad mylim vienas kitą. Aš ją taip gerai pažįstų, esu išanalizavęs kiekvieną jos būdo bruožą, žinau ką kiekvienas jos krustelėjimas reiškia. Mes susikalbėtumėme net be žodžių. Aš ją jaučiu savo kūnu ir protu. Ji yra mano mergaitė. Mes esam sutverti vienas kitam. Be jos negalėčiau įsivaizduoti savo tolimesnio gyvenimo. Juk mes ne tik esam įsimylėję, kartu mes esam ir labai geri draugai. Tikri draugai. Ji nieko nuo manęs neslėptų, kaip ir aš nuo jos. Galbūt būtent dėl to, kai vieną vakarą paklausiau jos, kodėl ji atrodo tokia nesava, ji man prisipažino, kad per pusseserės gimtadienį nuėjo į kairę. Man buvo piktą, aš smerkiau ją, liūdėjau dėl to, tačiau sveikos nuovokos nepraradau. Ypač, kai ji pasakė, kad mane myli. Juk alchemikas sakė: „jei žmogus suklysta kartą, atleisk jam, bet jei jis tą padarys ir antrą kartą, tada jis tą kartos visą gyvenimą“. Šiuose žodžiuose yra daug tiesos. Tikiu, kad Rasa pasimokė ir daugiau tos pačios klaidos nedarys. Juk ji negalėtų taip stipriai manęs skaudinti. Tačiau šiek tiek nusiminiau prisiminęs Marių ir jo sakytus žodžius, kad tai, jog esame pirmi vienas kitam gali sugriauti mūsų santykius. Kol esu su Rasa, aplink nieko nematau. Man gera būti su ja ir tuo metu man nereikia jokios kitos panelės. Žinoma esame žmonės, dėl to mums būdinga nuotaikų kaita, emocijų bangavimas. Kai rutina užpuola mus, ar kai susipykstame, pradedu mąstyti, kad negerai, jog kitos panelės nesu turėjęs. Visgi šios mintys retos. Tačiau aš esu aš, o kaip dėl jos? Nepastebėjau, kad ji turėtų Mariaus paleistuviškų charakterio bruožų. Be to merginos tikriausiai visai kitaip žvelgia į santykius. Jos gerbia ir tausoja šeimos židinį. Vaikinai daug dažniau nueina į kairę nei merginos.

Turiu gražią panelę, tokios kaip ji daug kas geistų. Tuo tarpu aš tesu paprastas mirtingasis, niekuo neišsiskiriantis paauglys. Nesu nei gražus, nei negražus, neturiu kažkokio ypatingo aprangos stiliaus, net nesu sportiškas kaip Marius. Įdomu ir ką ji manyje pamatė? Mama man dažnai sako, kad esu labai jausmingas, emocionalus. Galbūt ji vertina mano mokėjimą stipriai mylėti? Ji žino, kad esu pasiaukojantis, kad visada ištiesiu pagalbos ranką. Kaip ir nuolat pasirūpinsiu ja: palydėsiu namo, pasitiksiu iš mokyklos, nuvešiu kur jai reikia. Esu malonus ir paslaugus. Gal tai ją žavi? Ar kiekvienas vaikinas dėl mylimos panelės galėtų aukoti savo susikurtus planus ir patenkinti kiekvieną jos užgaidą? Hm, manau, kad taip. Nieko čia ypatingo.

Kai pabodo vaikščioti po kambarį, prisėdau ir parašiau Rasai žinutę: „Myliu tave, katyte:*“. Netrukus gavau atsakymą: „Ir aš tave:*“. Nusišypsojau ir nuėjau miegoti.