Tiek žiniasklaidoje, tiek lietuviškojoje blogosferoje, tiek DELFI komentaruose dažnai užduodami klausimai apie vieną ar kitą DELFI veiklos aspektą.
Šį kartą atsakėmė į dažniausiai užduodamus klausimus apie portalą ir jo veiklą.
IŠ KO DELFI GAUNA PAJAMAS?
100 proc. DELFI pajamų sudaro reklama – reklaminiai skydeliai. DELFI NESPAUSDINA REKLAMINIŲ TEKSTŲ.
KOKIA YRA DELFI AUDITORIJA?
60 proc. DELFI auditorijos sudaro vyresni nei 24 m. Daugiausiai tai - išsilavinę, didesnes nei vidutines pajamas turintys skaitytojai.
KAIP SUSIKŪRĖ DELFI?
DELFI istorija Lietuvoje prasidėjo 1999 metų rudenį, kai bendroves „Skaitmeninės komunikacijos“ ir „Taidė“ įsigijusi kompanija „Microlink AS“ jas sujungė (dalį „Taidės“ verslo pardavė kitai įmonei) ir bendrą įmonę pavadino UAB DELFI. Tuo metu DELFI teikė interneto paslaugas – ryšį, tarnybinių stočių priežiūros bei kitas paslaugas.
Dar 1999 metais, sausio mėn. „Microlink“ Estijoje atidarė portalą online.ee (portalą valdė įmonė pavadinimu „Neti Värav“ - 50 proc. akcijų turėjo „Microlink“ ir 50 proc. - BNS). Tais pačiais metais BNS pardavė savo „Neti Värav“ akcijas naujai įkurtai įmonei DELFI AS.
„Neti Värav“ tikslas buvo sukurti panašius portalus Latvijoje (online.lv) ir Lietuvoje (online.lt), tačiau vėliau buvo nuspręsta sukurti naujus projektus, pavadintus DELFI.
Latvijoje DELFI įkūrė interneto ryšio tiekėjas „Parks LvNet AS“ jų portalo navigators.lv pagrindu. Delfi.ee ir Delfi.lv buvo paleisti 1999 m lapkričio mėn.
2000 m. vasario mėn. 3 d. startavo naujienų portalas www.delfi.lt.
2001 m. „Microlink“ nusprendė reorganizuoti įmones DELFI ir išskaidyti pagal veiklos rūšis – taip DELFI tapo „DELFI Internet“ (visos su interneto ryšiu susijusios paslaugos), atsirado „DELFI Interactive“ (svetainių kūrimo bei priežiūros paslaugos), „DELFI Netcoms“ (tinklų diegimas) bei įkurta nauja bendrovė pavadinimu DELFI, UAB, kuri dabar administruoja portalą www.delfi.lt.
2004 metų sausio mėn. „Microlink“ pardavė visus trijose šalyse (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje) veikiančius portalus benrovei „Findexa“, kuri vėliau dar tais pačiais metais pakeitė pavadinimą į „Interinfo Baltic OU“. Ši bendrovė priklauso amerikiečių kontroliuojamai finansinių investicijų kompanijai TPG (Texas Pacific Group).
DELFI STARTAS LIETUVOJE IR V. PALUBINSKAS
1999 m. vasarą „Neti Värav“ Lietuvoje ketino paleisti naujienų portalą pavadinimu online.lt. Tačiau įmonės atstovai vis dėlto nusprendė leisti portalą pavadinimu DELFI.lt.
Bendrovė „Skaitmeninės komunikacijos“, kurios pagrindu vėliau buvo įkurta UAB DELFI, dar 1996 m. buvo užregistravusi srities vardą (domeną) online.lt ir neatlygintinai pasiūliusi jį naudotis Vladui Palubinskui. Prieš DELFI startą bendrovės atstovai bandė tartis su juo dėl bendradarbiavimo. Nepavykus susitarti, jis buvo perspėtas, kad toliau šiuo domenu naudotis nebegalės. Tuometiniai DELFI akcininkai nusprendė peradresuoti lankytojų srautą, einantį į online.lt, į naująjį DELFI portalą pačią pirmą dieną, kai tik portalas bus paleistas.
2000 m. vasario mėn. 3 d. startavus www.delfi.lt, domenas buvo peradresuotas, tai truko keletą dienų. Šis žingsnis papiktino tuo metu dar nedidelę interneto bendruomenę. Teisiškai „Skaitmeninės komunikacijos“ naudojosi jai priklausančia nuosavybe, t.y. domenu, tačiau tuometiniai DELFI akcininkai pripažino padarę klaidą nukreipdami online.lt vartotojus į DELFI. Bendrovė atsisakė domeno online.lt nuosavybės teisių ir jas teisiškai įformino p. V. Palbinskui. Taip pat atsiprašė dėl iškilusių nesusipratimų bei, tarpininkaujant asociacijai „InfoBalt“, sumokėjo piniginę kompensaciją, kad atlygintų moralinę žalą.
Dabartiniai DELFI akcininkai bei vadovybė prie šių sprendimų niekaip neprisidėjo ir su tuo neturi nieko bendra.
KAS YRA DELFI AKCININKAI?
100 proc. DELFI akcijų priklauso bendrovei „Interinfo Baltic OU“, kurią valdo amerikiečių kontroliuojama finansinių investicijų kompanija TPG (Texas Pacific Group).