Nuo šiol DELFI skaitytojai galės paprasčiau susikurti ir administruoti savo blogus, taip pat lengviau susirasti jau pamėgtus skaityti dienoraščius.   DELFI pristato savo vartotojams patogesnį Blogo dizainą ir naują paslaugą blogų paiešką pagal raktinius žodžius. Nuo šiol vieną blogą galės rašyti ir keli autoriai.   Naujo dizaino DELFI bloge gausu ir naujų projektų. Bloge “Juodos avys” surengtas pirmasis tik internetinis lietuviškos knygos pristatymas (Zigmo Stankaus kaip tampama albinosais), suteikta galimybė parsisiųsti dalį knygos. Už įdomias mintis knygų blogo skaitytojai nuolat bus apdovanojami vertingomis knygomis.   Rugpjūčio 8 dieną prasidėjus olimpinėms žaidynėms savo įspūdžiais tiesiai iš Pekino dalinsis žurnalo SPO:) vyriausiasis redaktorius Artūras Gimžauskas, kuris kasdien rašys savo blogą „Pekino pulsas“.   Skaitytojai toliau galės skaityti pamėgtus DELFI redakcijos darbuotojų rašomus blogus apie kasdienius merginos patyrimus Little Miss Sunshine bei rankdarbius Pasidaryk pats.   Savo blogą DELFI rašo ir karikatūristas Rytis Daukantas http://blog.delfi.lt/karikaturublogas.   Vairuotojų kultūrą skatina blogas Parkavimosi ypatumai - http://blog.delfi.lt/parkavimosiypatumai.   Savo romaną „Tarp minkštų sienų“ spausdina jaunas rašytojas Miroslavas Siniavskis - http://blog.delfi.lt/hicas.   Geriausių blogų autoriai bus skatinami, atsidurs rekomenduojamųjų sąraše, reklamuojami DELFI portale. Atnaujintame bloge skaitytojai taip pat matys naujausių ir populiariausių blogų įrašų penketukus, bei geriausių blogerių trejetukus.   DELFI Blogas pradėjo veikti prieš dvejus metus, per tą laiką savo blogus jame susikūrė daugiau nei 700 skaitytojų.

Didžiausia pasaulio paieškos sistema „Google“ , visąlaik dėl pirmos vietos rinkoje besivaržiusi su „Yahoo“ bei MSN paieškos sistemomis, rimtą konkurencinę grėsmę pajuto ir iš „DELFI Paieškos“. Po to, kai „Google“ nustojo indeksuoti „DELFI Paieškos“ sistemą , „Google“ reklama Lietuvoje besirūpinančios bendrovės „Addvisors“ direktorė Skaistė Knyzaitė griebėsi nepagrįstų kaltinimų. Ji apkaltindama DELFI „Google“ taisyklių pažeidimu ir juodųjų technologijų naudojimu“ („Verslo žinios“, 2008-06-27) aiškino, kodėl nuorodos į „DELFI paiešką“ buvo pašalintos iš „Google“ sistemos. „DELFI Paieška“ primena „Google“, kad NIEKADA šioje srityje negudravo, o veikė atvirai ir skaidriai, pagal įstatymus, nenaudojo jokių „juodųjų technologijų“ ir NIEKADA „Google“ neprašė talpinti savo sistemoje „DELFI Paieškos” nuorodų, lygiai kaip ir neprašė, jog vieną dieną šių nuorodų „Google“ sistemoje nebeliktų. Visa tai „Google“ darė savo pačios sprendimu. Iš minėtos „Google“ atstovės pastabų tampa akivaizdu, jog vienintelis „DELFI Paieškos“ „nusižengimas“ yra tame, jog ji išdrįso interneto rinkoje sudaryti „Google“ konkurenciją ir teikti tą pačią paslaugą. Juolab, S. Knyzaitė „Verslo žinioms“ išreiškė apmaudą, jog vietoje pasaulyje įprastos 50 proc. internetinės reklamos rinkos dalies Lietuvos rinkoje šiai paieškos sistemai pernai atiteko tik 10 proc. Žinoma, DELFI džiaugiasi, jog pasaulio paieškos sistemų lyderė pripažįsta „DELFI Paiešką“ kaip lygiavertį konkurentą, tačiau net ir tokiu atveju nederėtų kaltinti konkurentų nebūtomis „juodosiomis technologijos“ ar mistinių taisyklių pažeidimu. Šie pasikeitimai, susiję su „Google“ indeksavimu neturi jokios įtakos DELFI naujienų skaitomumui ir liečia vienintelės DELFI paslaugos – „DELFI Paieškos" pasiekiamumą. DELFI.LT ir toliau lieka skaitomiausiu naujienų portalu Lietuvoje, gegužės mėnesį turinčiu 878 338 unikalių vartotojų. Konkuruokime sąžiningai!

DELFI naujienų portalas įdiegė naują priemonę, padėsiančią geriau ir greičiau peržiūrėti netinkamus komentarus. Dabar kiekvieną netinkamą komentarą galima įvertinti, paspaudus mygtuką „Manau, kad šis komentaras yra netinkamas“. Jei manote, kad komentaras yra netinkamas, jame – necenzūriniai žodžiai, komentaras yra vulgarus, skatina smurtą, yra grasinantis, įžeidžia mažumas, skatina tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą, praneškite apie tai redaktoriams. Mes sisteminame šią informaciją - jūsų pranešimai padės mums greičiau pašalinti netinkamus komentarus. Prašome nepiktnaudžiauti šia priemone ir naudotis ja tik tada, jei komentaras yra tikrai netinkamas, o ne tiesiog kritiškas arba nesutampantis su jūsų nuomone. Kitaip apsunkinsite redaktorių darbą ir liks nepašalinti tikrai įžeidžiantys komentarai. Primename, kad DELFI pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus. DELFI bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir jų prašymu suteiks duomenis apie skaitytoją, paskelbusį įstatymus pažeidžiantį komentarą. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.

Žiniasklaidoje kol kas labai mažai informacijos apie paslaptingąjį save Vokietijos verslininku tituluojantį Antoną Tunylą, kuris skelbiasi esąs internetinio projekto Delfis.lt savininkas. DELFI prašymu ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždrausdamas bet kokius veiksmus, susijusius su subdomeno delfis.lt ir prekės ženklo delfis.lt naudojimu. Tuo tarpu DELFI redakcija iš savo skaitytojų gavo informacijos apie A.Tunylą. Pateikiame mums skaitytojos iš Vokietijos atsiųstą laišką. Autorius: Skaitytoja iš Vokietijos Netyčia gavę į rankas vieną VŽ numerį perskaitėme apie delfi.lt puolimą. Kaip supratome, paleidžiama nauja bulvarinių naujienų svetainė delfis.lt , kurios "savininku ir leidėju" prisistato vokiečiu save laikantis Anton Tunyla. Šis "vokietis" man yra neblogai žinomas kaip palapinės-užeigos padavėjas. Jis turi Vokietijos pilietybę, nes kažkas iš jo giminaičių turėjo vokiško kraujo arba buvo suvokietintas lietuvninkas. Iš Lietuvos jis išvažiavo po Nepriklausomybės atkūrimo. Šis "vokietis" prastai kalba vokiškai, laisvalaikiu skaito rusišką spaudą. Anton man žinomas kaip milžiniškos "bavariškos" palapinės-užeigos padavėjas. Jie keliauja po įvairias šventes (atrakcionų šventės (“Kirmes”), miestų šventės, “Oktoberfest” Miunchene ir pan.) Vokietijos miestuose, dirba 3-5 dienas, po to kelias savaites ar mėnesius laukia kitos šventės. Anton yra eilinis šios palapinės padavėjas, alaus pilstytojas. Jis gyvena netoli Bonos, bet tarp švenčių dažniausiai važiuoja į Lietuvą. Jis gyrėsi draugyste su Vitu Tomkum (esą geriausi draugai), pažintimis, kurių pagalba galįs bet kurį ambasados skyriaus Bonoje diplomatą išmesti iš darbo. Apie jo žurnalistinius, publicistinius sugebėjimus girdėti neteko.

Su “Respublikos leidinių grupe” susijusio internetinio projekto Delfis.lt rengėjai pasirinko ne tik panašų į mūsų portalo (DELFI) pavadinimą, bet ir “sukūrė” labai panašų savo svetainės dizainą. DELFI redakcijai elektroniniu paštu nežinomas skaitytojas atsiuntė pavyzdžius, kaip atrodys netrukus startuoti turintis internetinis projektas Delfis.lt Kaip galima spręsti iš žemiau pateikto paveikslėlio, “ vienintelio bulvarinio portalo” kūrėjai, paėmę DELFI dizainą, padarė vos keletą pakeitimų: truputį pakeistos spalvos, pakeisti rubrikų pavadinimai. Portalo struktūra išliko nepakitusi – toks pat naujienų ir reklaminių skydelių išdėstymas ir kt. Padidinti vaizdą Kokiu purvinu keliu naujasis interneto projektas ėjo į viešumą galite pasiskaityti čia: ”Respublika išprotėjo” Mūsų internetas jų respublikoje Mūsų internetas jų respublikoje II arba kaip įsiuto trys Seimo nariai (audio/foto) Tuo tarpu lietuviškojoje blogosferoje jau pasigirdo raginimų paskelbti akciją ir nepirkti bei neprenumeruoti visų "Respublikos" grupės laikraščių ir žurnalų.

Tiek žiniasklaidoje, tiek lietuviškojoje blogosferoje, tiek DELFI komentaruose dažnai užduodami klausimai apie vieną ar kitą DELFI veiklos aspektą. Šį kartą atsakėmė į dažniausiai užduodamus klausimus apie portalą ir jo veiklą. IŠ KO DELFI GAUNA PAJAMAS? 100 proc. DELFI pajamų sudaro reklama – reklaminiai skydeliai. DELFI NESPAUSDINA REKLAMINIŲ TEKSTŲ. KOKIA YRA DELFI AUDITORIJA? 60 proc. DELFI auditorijos sudaro vyresni nei 24 m. Daugiausiai tai - išsilavinę, didesnes nei vidutines pajamas turintys skaitytojai. KAIP SUSIKŪRĖ DELFI? DELFI istorija Lietuvoje prasidėjo 1999 metų rudenį, kai bendroves „Skaitmeninės komunikacijos“ ir „Taidė“ įsigijusi kompanija „Microlink AS“ jas sujungė (dalį „Taidės“ verslo pardavė kitai įmonei) ir bendrą įmonę pavadino UAB DELFI. Tuo metu DELFI teikė interneto paslaugas – ryšį, tarnybinių stočių priežiūros bei kitas paslaugas. Dar 1999 metais, sausio mėn. „Microlink“ Estijoje atidarė portalą online.ee (portalą valdė įmonė pavadinimu „Neti Värav“ - 50 proc. akcijų turėjo „Microlink“ ir 50 proc. - BNS). Tais pačiais metais BNS pardavė savo „Neti Värav“ akcijas naujai įkurtai įmonei DELFI AS. „Neti Värav“ tikslas buvo sukurti panašius portalus Latvijoje (online.lv) ir Lietuvoje (online.lt), tačiau vėliau buvo nuspręsta sukurti naujus projektus, pavadintus DELFI. Latvijoje DELFI įkūrė interneto ryšio tiekėjas „Parks LvNet AS“ jų portalo navigators.lv pagrindu. Delfi.ee ir Delfi.lv buvo paleisti 1999 m lapkričio mėn. 2000 m. vasario mėn. 3 d. startavo naujienų portalas www.delfi.lt. 2001 m. „Microlink“ nusprendė reorganizuoti įmones DELFI ir išskaidyti pagal veiklos rūšis – taip DELFI tapo „DELFI Internet“ (visos su interneto ryšiu susijusios paslaugos), atsirado „DELFI Interactive“ (svetainių kūrimo bei priežiūros paslaugos), „DELFI Netcoms“ (tinklų diegimas) bei įkurta nauja bendrovė pavadinimu DELFI, UAB, kuri dabar administruoja portalą www.delfi.lt. 2004 metų sausio mėn. „Microlink“ pardavė visus trijose šalyse (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje) veikiančius portalus benrovei „Findexa“, kuri vėliau dar tais pačiais metais pakeitė pavadinimą į „Interinfo Baltic OU“. Ši bendrovė priklauso amerikiečių kontroliuojamai finansinių investicijų kompanijai TPG (Texas Pacific Group). DELFI STARTAS LIETUVOJE IR V. PALUBINSKAS 1999 m. vasarą „Neti Värav“ Lietuvoje ketino paleisti naujienų portalą pavadinimu online.lt. Tačiau įmonės atstovai vis dėlto nusprendė leisti portalą pavadinimu DELFI.lt. Bendrovė „Skaitmeninės komunikacijos“, kurios pagrindu vėliau buvo įkurta UAB DELFI, dar 1996 m. buvo užregistravusi srities vardą (domeną) online.lt ir neatlygintinai pasiūliusi jį naudotis Vladui Palubinskui. Prieš DELFI startą bendrovės atstovai bandė tartis su juo dėl bendradarbiavimo. Nepavykus susitarti, jis buvo perspėtas, kad toliau šiuo domenu naudotis nebegalės. Tuometiniai DELFI akcininkai nusprendė peradresuoti lankytojų srautą, einantį į online.lt, į naująjį DELFI portalą pačią pirmą dieną, kai tik portalas bus paleistas. 2000 m. vasario mėn. 3 d. startavus www.delfi.lt, domenas buvo peradresuotas, tai truko keletą dienų. Šis žingsnis papiktino tuo metu dar nedidelę interneto bendruomenę. Teisiškai „Skaitmeninės komunikacijos“ naudojosi jai priklausančia nuosavybe, t.y. domenu, tačiau tuometiniai DELFI akcininkai pripažino padarę klaidą nukreipdami online.lt vartotojus į DELFI. Bendrovė atsisakė domeno online.lt nuosavybės teisių ir jas teisiškai įformino p. V. Palbinskui. Taip pat atsiprašė dėl iškilusių nesusipratimų bei, tarpininkaujant asociacijai „InfoBalt“, sumokėjo piniginę kompensaciją, kad atlygintų moralinę žalą. Dabartiniai DELFI akcininkai bei vadovybė prie šių sprendimų niekaip neprisidėjo ir su tuo neturi nieko bendra. KAS YRA DELFI AKCININKAI? 100 proc. DELFI akcijų priklauso bendrovei „Interinfo Baltic OU“, kurią valdo amerikiečių kontroliuojama finansinių investicijų kompanija TPG (Texas Pacific Group).

„Purvinam „Delfiui“ teks apsikuopti“, „Delfio“ pamazgos įsiutino Seimą“ - tai naujos antraštės iš „Respublikos leidinių“ grupės informacinės atakos, nukreiptos prieš naujienų portalą DELFI, kurią naujienų portalo „Alfa“ direktorius, žurnalistas Virgis Valentinavičius antradienį Seime taikliai pavadino karine operacija. Ant kilimėlio ar pokalbis aktualia tema? Šį kartą ši operacija persikėlė į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą (ŠMKK). Šio komiteto pirmininkas, valstiečių liaudininkų atstovas Virginijus Domarkas, praėjusią savaitę nuolat cituotas „Respublikoje“, išsikvietė pokalbiui naujienų portalų redaktorius. Beje, apie rengiamą susitikimą portalų vadovai pirmiausia sužinojo iš penktadieninio dienraščio „Respublika“, kuriame buvo pabrėžta, kad portalų vadovai turės „pasiaiškinti Seime“. Keistai buvo ir atrinkti portalų vadovai – vieni apskritai nebuvo pakviesti, kitiems pranešta tik susitikimo dieną, todėl į pokalbį atvyko tik DELFI ir “Alfa” atstovai. Teisindamasis, jog tai – visai ne pasiaiškinimas, padėtį bandė švelninti pats ŠMKK pirmininkas V.Domarkas, pareiškęs kad tai - viso labo tik pokalbis aktualia tema. Į susitikimą gausiai susirinko žiniasklaidą kontroliuojančių institucijų atstovai ir „Respublikos leidinių“ grupės desantas – trys žurnalistai ir du fotografai. Anot „Respublikos“, „įsiutintam Seimui“ atstovavo tik trys Seimo nariai – pats V.Domarkas, “Respublikos leidinių” grupės kampanijos ašimi tapusi liberaldemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė ir socialliberalas Valerijus Simulikas. Pateikiame ištraukas iš susitikimo Seime. Ypač rekomenduojame paklausyti Marijos Aušrinės Pavilionienės teksto, kuris skiriasi nuo pateikto „Vakaro žiniose“, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimu priskirtu profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. („Vienuose portaluose galima rasti intelektualių rašinių, o kiti – kaip „Delfis“ – „šiukšlių dėžė“, cituojama A.M.Pavilionienė minėtame bulvariniame laikraštyje, tačiau įraše nieko panašaus negirdėti). Taip pat naudinga paklausyti ir Virgio Valentinavičiaus kalbos, kurią minėtosios „Vakaro žinios“ vadina „purvo nešimu į Seimą bei bandymu suvesti asmenines sąskaitas su žurnalistais“. Garso įrašai: Virginijus Domarkas Marija Aušrinė Pavilionienė Virgis Valentinavičius Valerijus Simulikas Gytis Oganauskas Konkurentams pažadėjo siurpizų Beje, minėti leidiniai savo straipsniuose sąmoningai naudoja pavadinimą “Delfis”, o ne DELFI, siekdami savo skaitytojams įkalti į galvą šį prekinį ženklą. Kaip jau skelbėme, domenas www.delfis.lt priklauso UAB „Respublikos leidiniai“ ir tokio pavadinimo portalas turėtų artimiausiu metu startuoti. Apie savo ambicijas internete šios leidinių grupės atstovai paskelbė ir trečiadienį išplatintame pranešime spaudai apie tai, kad buvęs dienraščio vyriausiasis redaktorius Raimundas Celencevičius nuo šiol užsiims interneto projektais. Dienraščių rinkoje „Respublikos“ leidinių grupė pasiekė labai daug, tapo didžiausia, todėl natūralu, kad atsirado noro ieškoti naujų sričių, kuriose būtų galima įveikti konkurentus. Viena tokių sričių – internetas. „Respublikos“ leidinių grupė šiuo metu aktyviai kuria savo interneto produktus, kuriais, tikiuosi, jau greitai nustebinsime savo skaitytojus ir konkurentus“, - pranešime spaudai cituojamas R.Celencevičius. Taip pat siūlome pasiklausyti Žinių radijo laidos „Žiniasklaidos anatomija“, kurioje buvo aptartas komentarų internete klausimas: „Žiniasklaidos anatomija“ O štai čia žurnalistai, kurie pastarosiomis dienomis labai „rūpinasi“ DELFI: Raginame mūsų skaitytojus netapti nešvaraus „Respublikos leidinių“ verslo įrankiais. Kviečiame komentuoti be vulgarybių ir neapykantos.

Paaiškėjo, kad perdėtas „Respublikos leidinių“ grupės susirūpinimas DELFI komentarais yra ne kas kita, kaip dirvos ruošimas šios spaudos bendrovės naujam internetiniam projektui. Kai kita žiniasklaida praėjusią ir šią savaitę savo dėmesį skyrė Lietuvos politinėms ir verslo aktualijoms, dienraščiai „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ savo pirmus puslapius skyrė neigiamiems komentarams internete. „DELFI skelbia net raginimus žudyti“, „Monikos internetas liepia žudyti“, „Internetas: purvo jūra“ – tokiomis antraštėmis mirgėjo šių dienraščių pirmieji puslapiai. (Deja, nuorodų pateikti neįmanoma, nes šių leidinių internete tiesiog nėra). Komentarų problema, be jokios abejonės, aktuali visai lietuviškajai interneto erdvei ir jos sprendimo būdai pastaraisiais metais buvo dažnai aptariami tiek žiniasklaidoje, tiek specialistų diskusijoje. (Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, už komentarus ATSAKO JŲ AUTORIAI, o DELFI sužinojęs visada pašalina kurstančius ir vulgarius komentarus. Vien praeitą savaitę ištrynėme per 5000 komentarų.) Juokiasi puodas? „Vakaro žinių“ ir „Respublikos“ straipsnių stilius ir forma nelabai skyrėsi nuo jų „sumedžiotų“ komentatorių elgesio – „Photoshopu“ „padailintas“ DELFI vyr. redaktorės veidas, klaidinančios antraštės ir neteisingi faktai. Tai neturėtų stebinti, nes 2005 m. „Vakaro žinios“ Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimu yra priskirtos profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai ir šis sprendimas iki šiol nepakeistas. Šio dienraščio publikacijos, komisijos teigimu, sietinos su daugeliu Etikos kodekso pažeidimų: nuomonės neatskyrimas nuo žinių, sąmoningas faktų iškraipymas, šaipymasis iš žmogaus pavardės, fotomontažų, galinčių įžeisti, publikacija. Sistemingų išpuolių tikslas netruko paaiškėti - balandžio 14 dieną „Respublikos“ grupės leidiniai paskelbė, kad “populiariausiai interneto svetainei Lietuvoje (DELFI) artimas prekinis ženklas “Delfis” pagal pasirašytą tarpusavio sutartį atiteko Vokietijos verslininkui Anton Tunyla" . Taigi schema labai paprasta: 1. Stengiamasi sumenkinti DELFI vardą; 2. Laikraštyje išspausdinamas toks pat prekinis ženklas, tik pakeičiant spalvas ir prie DELFI vardo pridedant s raidę; 3. Žadama, kad startuos interneto svetainė www.delfis.lt . Tikėtina, kad jos dizainas niekuo nesiskirs nuo DELFI. Tiesa “Respublikos” leidinių grupė tarsi niekuo dėta, viskas dabar esą niekam nežinomo verslininko A.Tunylos rankose. Beje, DELFI Valstybiniam patentų biurui yra pateikęs protestą dėl prekinio ženklo “Delfis” įregistravimo. Protestą šio biuro apeliacijų skyrius turi svarstyti rugpjūčio 1 d. posėdyje. DELFI akcininkai nepasikeitė Dar viena klaidinanti „Vakaro žinių“ antraštė: „Paslaptingai nupirktos “Delfio” akcijos“. Bendrovė “Delfis” neegzistuoja, taigi jokios akcijos negalėjo būti parduotos. Galėjo būti nupirktas tik prekės ženklas, jeigu tai iš tiesų įvyko. Taip sąmoningai siekiama supainioti auditoriją ir tokiu būdu į rinką įvesti „naują“ prekinį ženklą. Jau dabar pasigirsta kalbų, kad DELFI akcijos parduotos. Tai netiesa, DELFI savininkai nepasikeitė - portalas iki šiol priklauso „Interinfo” grupei, didžiausiai verslo katalogų leidybos kompanijai Europoje. Patentų biuro duomenimis delfis.lt priklauso UAB "Respublikos leidiniai" ir niekam nei pats ženklas, nei leidimas juo naudotis perduotas nebuvo. Bent jau taip teigia Valstybinis patentų biuras. Domeną www.delfis.lt piliečio T.A (Tunyla Anton?) prašymu užregistravo bendrovė “Baltnetos komunikacijos” ir nuo užregistravimo jis niekam parduotas nebuvo. Netrukus startuosiančioje DELFI kopijoje turėtų darbuotis keturi “Respublikos” leidinių grupės darbuotojai, o DELFI redakcija, savo ruožtu, tikisi tolesnio puolimo. Kartu raginame mūsų skaitytojus netapti nešvaraus „Respublikos leidinių“ verslo įrankiais. Kviečiame komentuoti be vulgarybių ir neapykantos. Štai, ką apie „Respublikos leidinių“ grupės publikacijas mano kiti blogeriai: "Dievų žiniasklaida": Apie bombas ir grąsinimus nužudyti V.Mackonio dienoraštis:Puolimas prieš "Delfi" | pt.2

Šiandien rytą DELFI komanda metusi knibinėti kasdienę spaudos pranešimų duoną, ženklino teritoriją savo gatvėje. Gatvės užkaborių narstymą ir pažintis su naujomis erdvėmis vainikavo džiaugsmingas manifestas kurti “DELFI gatvės” jaunimo bendruomenę. Lietuvos jaunimas seniai neturėjo universalaus jų poreikius tenkinančio internetinio portalo, kuriame vietą rastų viskas: nuo sveikatos patarimų ir nekomercinio meno apžvalgų iki forumų “panų kabinimo” tema ar madų paslapčių. Jaunimo portalo “chebrą” oficialiai sudaro 10 jaunuolių, kuriančių ir derinančių gatvės įvaizdį ir turinį. Jie atkakliai pažada atsidurti ten, kur “bujoja” lietuviškas jaunimėlis: “ant barbakano”, “prie upių”, kino salėse, įvairios stilistikos koncertuose ir net prie paauglių miegamojo durų. Jie eis ir ten, kur jaunimas patekti negali, bet labai norėtų įkišti nosį. Jie sės šalia penkiolikmečio ir klaus, kaip nepilnamečiui nusipirkti alaus, nes iš kažkur paaugliai jį gauna. Patys gi neraugia…o jei? Artimiausiu metu numatomi nauji radijo projektai ir laidos, konkursai, publikacijos madų, subkultūrų, ekstremalaus sporto, kino, meno, pramogų temomis… "DELFI gatvė" griauna stereotipus, kad jaunimui nesvarbios Lietuvos politinės, socialinės, kultūrinės aktualijos. Portale integruotos populiariausios naujienos iš "mamos" delfi.lt supažindins jaunimą su Lietuvos įvykiais. Kurti "DELFI gatvę" užtruko kur kas ilgiau nei buvo tikėtasi. Kodėl? Jaunimas labai spalvingas, skirtingas ir prieštaringas. Tai auditorija, kuri domisi praktiškai viskuo, o teoriškai niekuo… Rasti kelią pas tatuiruotą, auskaruotą ir knygas skaitantį paauglį jam priimtinu būdu - tai lyg prisijaukinti bebrą… Tiksliau tai panašu į banalaus jaunimo formato reformą. Jei nori prisijungti prie GATVĖS “chebros” rašyk. Mes tave “jamam”!

Nuo šiol DELFI blogo skyrelyje „Juodos avys“ bus galima rasti informacijos apie kai kurias naujas knygas ir jų autorius bei subjektyvius, bet nuoširdžius jos įspūdžius, kurie galbūt padės nepasiklysti tikroje knygų parduotuvėje. Paauglystėje „būtinus perskaityti“ autorius daug kas galėdavo suskaičiuoti ant pirštų: Karlas Majus, Astrida Lindgren, Aleksandras Diuma, Žiulis Vernas, dar vienas kitas. Dabar dėmesio vertų knygų – nors vežimu vežk. Todėl „Juodų avių“ šeimininkei Eglei kilo mintis padėti kitiems susigaudyti painiame baltų lankų ir juodų avių pasaulyje.