Sausio 18 d. dar kartą turėjau progos išvysti ir išgirsti Vengrijos premjerą Viktorą Orbáną. Po praėjusio jo vizito, kai Vengrija pirmininkavo Europos Tarybai, man liko gan slogus įspūdis – žinojau, kad Orbánas yra buvęs liberalas, aktyviai bendradarbiavęs su Europos liberalų, demokratų ir reformų partija (ELDR), vienijančia ne tik ES narių, bet ir kitų Europos šalių liberalus (įskantant Rusijos Jabloko), ir laikytas kylančia europinio liberalizmo žvaigžde. Lygiai kaip ir jo partija Fidesz buvo laikoma Europos liberalų sąjungininke ir neabejotinai liberalia politine partija.

Deja, nieko nėra liūdnesnio politikoje už degradavusį ir savo vertybes išdavusį liberalą. Kitų jėgų atstovai bent nedeklaruoja, kad laisvė, intymaus ir privataus gyvenimo neliečiamybė ir ora … skaityti toliau >>

Kartą man teko tapti stulbinančio dialogo tarp džiazo muzikanto ir publikos liudininku. Tai įvyko 2006 m. spalio 22 d. Kuboje gimusio JAV džiazo trimitininko virtuozo Arturo Sandovalio koncerte Kaunas Jazz festivalio metu. Daug ką atvėręs dialogas įvyko po kelių muzikinių kompozicijų, po kurių nebeliko abejonių, kad mes girdime vieną iš didžiausių mūsų laikų trimitininkų, tokią pačią džiazo trimito legendą kaip Sandovalio kūrybos didysis partneris Dizzy Gillespie.

Staiga Sandovalis padarė pauzę ir kreipėsi į publiką: „Kas iš jūsų žinote neseniai mirusį trimito meistrą Timofejų Dokšicerį, kuris gyveno Vilniuje?“ Gal keli vieniši balsai sureagavo į jo klausimą, bet didžioji publikos dalis tylėjo, nors ką tik riaumojo iš susižavėjimo ir atsistojusi ploj … skaityti toliau >>

ES išgyvena likimo krizę, kuria mums vis dar sunku patikėti. Europa paprastai žlugdavo per marus ir karus, bet šį kartą jos likimą banaliai ir iki absurdo proziškai lemia ne istorinės figūros, savo laikotarpio dvasią įkūnijantys politikai, politinio teatro ir retorikos meistrai, diplomatai ar generolai, o tylūs, ne rinkti, o pasirinkti – dėl savo tiesiog tobulo panašumo į visus kitus eilinius mirtinguosius – biurokratai ir politikos bei rinkos technokratai. Tai Maxo Weberio plunksnos vertas siužetas – jo aprašytas racionalios modernybės Geležinis Narvas ir jame vykstantis techninis ginčas. Klausimas lieka tik vienas: kaip nesukelti panikos rinkoje, kaip nusiųsti teisingus signalus investuotojams ir biržoms.

Mes vis dar manome, kad Europa žlugs ir užges taip, kaip šitą ap … skaityti toliau >>

Blogis gyvena kitur. Jo nėra mumyse. Jis slypi tam tikrose pasaulio vietose, fiksuotose teritorijose, kurios yra mums priešiškos arba kuriose vyksta visai žmonijai pavojingi dalykai. Ši naivi iliuzija ir saviapgaulės forma yra išplitusi šiandien pasaulyje ne mažiau nei prieš du ar tris šimtus metų. Blogį vaizduoti kaip objektyviai egzistuojančią jėgą ilgai skatino religiniai siužetai ir blogio mitologijos. Bet ir šiandien mes atsisakome blogio ieškoti savyje. Kodėl? Todėl, kad tai nepakeliamai sunku ir visiškai apverčia paprasto žmogaus kasdienę gyvenimo logiką.

Emocinio ir apskritai psichologinio saugumo sumetimais žmonės paprastai siekia įveikti savyje nuolatinę abejonę ir netikrumo būseną – sykiu ir nesaugumo būseną, kuri ypač sustiprėja, kai mes neturime ai … skaityti toliau >>

Dar kartą skaitau Zygmunto Baumano knygą Vartojamas gyvenimas (Vilnius: Apostrofa, 2011). Šį kartą lietuviškai, nes mano rankose – filosofo Kęsto Kirtiklio ir akademinės bei grožinės literatūros leidėjos Giedrės Kadžiulytės vertimas į lietuvių kalbą. Tai jau trečioji šio didžio lenkų kilmės britų sociologo, socialinio teoretiko ir globalaus socialinio mąstytojo knyga, išversta į lietuvių kalbą ir publikuota leidyklos Apostrofa. Po Globalizacijos ir Likvidžios meilės atėjo Vartojamo gyvenimo eilė.

Apostrofos knygų pasirinkimo logika – nepriekaištinga. Po bendrųjų Baumano įžvalgų apie globalizaciją kaip tai, kas mums atsitiko antrojoje modernybėje (tai Ulricho Becko terminas) arba, kaip pasakytų pats Baumanas, likvidžios modernybės pasekmes žmonijai (nes gl … skaityti toliau >>

Lietuvoje vykstančiai aukštojo mokslo reformai lieka šie mokslo metai. Po jų, kaip žinia, vyks nauji Seimo rinkimai, kurie reikš visos reformos pabaigą. Po jų ateis kitas ministras, formuosis kitokia ministerija ir naujas artimos ateities scenarijus su politinio ir akademinio revanšo elementais, o gal net ir su visiška senosios sistemos restauracija.

Kodėl? Todėl, kad mūsų akyse vyksta stambaus masto politinė ir akademinė saviapgaulė. Jokia tikra reforma čia nevyksta. Taip, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, deja, vyksta pati tikriausia aukštojo mokslo ir universitetų komodifikacija – jų pavertimas paslaugas teikiančiomis verslo organizacijomis, kurias valdo politinis ir finansinis elitas.

skaityti toliau >>

Leonidas Donskis

Birželio 30 d. paminėjome didžiojo rytų europiečio Czesławo Miłoszo 100-ąsias gimimo metines. Kuo toliau, tuo labiau akivaizdu, jog Miłoszo būta ne tik didžio poeto ir eseisto, bet ir originalaus bei gilaus politikos mąstytojo. Vakarų akademikai ir literatai gerai žino jo politinės eseistikos rinkinį Pavergtas protas, atvėrusį daugeliui jų akis ir privertusį juos pažvelgti į baisų socialinį eksperimentą, atliktą sovietinio komunizmo pavergtuose kraštuose. Bet palyginti nedaug kas žinojo ir žino kitą nuostabų Miłoszo eseistikos kūrinį Gimtoji Europa.

Gimtoji Europa ne tik atveria lietuviškąsias Miłoszo ištakas ir jo suger … skaityti toliau >>

Leonidas Donskis

Klausimas, ar universitetas išliks XXI amžiuje kaip atpažįstama klasikinė edukacijos ir mokslo institucija, šiandien anaiptol nebeatrodo nei naivus, nei nekorektiškai suformuluotas. Manau, kad stebint tai, kas šiuo metu vyksta Europoje ir ypač Didžiojoje Britanijoje, galima drąsiai svarstyti ateities intelektualines strategijas. Ką darome? Stebime lėtą universiteto mirtį ar kuriame kažkokias alternatyvas, kurios būtų tvaresnės nei politikų kadencijos parlamentuose ir vyriausybėse?

Reikalas paprastas, kurį nusakyti norisi paprasta kalba ir nesudėtingu žodynu. Visą didžiąją universitetų transformaciją pradėjo Margaret Thatcher, i� … skaityti toliau >>

Leonidas Donskis

Ar būtų galėjęs kas nors įtarti, kad nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos Valstybės saugumo departamentas kada nors pradės sekti Rusijos disidentus ir žmogaus teisių gynėjus, o taip pat slapta įrašinėti jų telefono pokalbius? Ir kad šitų pokalbių medžiaga, lygiai kaip ir nuo demokratinės bei teisinės valstybės neatsiejama žmogaus teisė gintis ES narės Lietuvos Temidės bus traktuojama kaip trukdymas bylos tyrimui ir eigai?

O juk tai anaiptol ne kokia fantazija. Nusikalstamai Vladimiro Putino klikai ir Kremliui netarnaujančio nepriklausomo Rusijos laikraščio Novaja gazeta žurnalistė, žmogaus teisių gynėja Oksana Čelyševa Lietuvos Respublikos VSD buvo i … skaityti toliau >>

Leonidas Donskis ir Gediminas Almantas

Naujajame mano blogo įraše: mano ir kolegos, Kopenhagos verslo mokyklos doktoranto Gedimino Almanto bendras tekstas apie pasitikėjimą. Nesu didelis bendrų tekstų entuziastas, bet Gedimino idėjos man patiko, tad mes nusprendėme pamėginti šį bei tą panarplioti kartu.

Pasitikėjimas yra tapęs vienu iš pavojingų žodžių. Jis mūsų dienomis taip gausiai vartojamas filosofinėje, sociologinėje ir po … skaityti toliau >>