Leonidas Donskis
Adamas Michnikas taikliai pavadino 1989-uosius – tai Annus Mirabilis, stebuklų metai. Tikra tiesa, kad sunku juos paaiškinti – gali būti, kad ateities istorikai, filosofai ir politologai juos laikys viena iš kertinių datų naujausiųjų laikų istorijoje. Greičiausiai ir dabar galime teigti, kad įvyko kažkas, kieno mastas niekuo nenusileidžia Amerikos ir Prancūzijos revoliucijoms.
Berlyno sienos išnykimas, po kurio tapo aišku, kad griuvo simbolinė siena tarp Rytų ir Vakarų Europos, reiškė istorinį Rytų Europos orumo ir laisvės atgavimą. Rytų europietis popiežius šį orumo atgavimo procesą pradėjo. Berlyno siena jį galingai išplėtojo. Michnikas sako tiesą ir apie … skaityti toliau >>
Leonidas Donskis
2009 metų birželio 6 dieną sukako šimtas metų nuo vieno iš pačių didžiausių XX amžiaus liberalių ir antitotalitarinių mąstytojų sero Isaiah Berlino gimimo. Lapkričio 5 dieną sukaks dvylika metų, kai pasaulis neteko šio vieno iš iškiliausių moderniųjų politikos mąstytojų.
Isaiah Berlinas (1909–1997) gimė Rygoje, Latvijoje. Puikiai kalbėdamas rusų kalba, jis nuo pat jaunų dienų domėjosi ne tik rusų kultūra, bet ir Baltijos regiono idėjų ir kultūros istorija. Vėliau tapęs pasaulinio garso politikos teoretiku ir idėjų istoriku, jis nenustojo domėtis šio regiono didžiaisiais mąstytojais – Immanueliu Kantu, Johannu Gottfriedu von Herderiu ir ypač jo įkvėpėju Johannu Georgu Hamannu, Karaliaučiuje gimusiu ir gyvenusiu XVI … skaityti toliau >>
Leonidas Donskis
Ką tik prasidėjęs oficialus Turkijos ir Armėnijos santykių užsimezgimas, manding, yra vienas iš pačių reikšmingiausių pastarojo meto politikos įvykių ir viltingų ženklų. Visų pirma, jis gali būti itin svarbus Lietuvai ir Baltijos šalims. Turkijos tapimas vienu iš pagrindinių politinių žaidėjų Kaukazo regione kur kas greičiau padėtų normalizuoti įtemptus ir deformuotus Kaukazo tautų ir šalių santykius, nei karus jau kelintą šimtmetį Kaukaze tolydžio sukelianti Rusijos „taikdarystė“.
O tai priverstų Rusiją daug jėgų skirti santykiams su Turkija plėtoti … skaityti toliau >>
Po Vytauto Pociūno žūties daugelis supratome, kad gyvename, perfrazuojant Osipo Mandelštamo žodžius, nebejausdami savo šalies – praradę atviro pilietinio dialogo su ja pojūtį. Kažkas iš mūsų atėmė tėvynės, kaip racionaliai kontroliuojamos ir demokratiškai apklausiamos socialinės tikrovės, pojūtį. Vis labiau stiprėja kafkiškos tikrovės nuojauta Lietuvoje – vis labiau galvą kelia ir stiprėja neteisėtos kontrolės, piliečių privatumo sferos pažeidimo ir persekiojimo mechanizmas, kurio tikrai neturėtų būti ES valstybėje, bet jis yra ir niekur nedingsta.
Teismai, kurių niekas nebesupranta, telefoninių pokalbių pasiklausymas ir išklotinių nešimas grupei draugų ar paprasčiausiems saugumo tarnybos provokatoriams, sau patogių klikų formavimas skaldant ir valdant viešosios sfe … skaityti toliau >>
Leonidas Donskis
Kas priklauso tautai ir ką tautos nariai privalo surasti savo sielose? Tai klausimas, ne kartą keltas Vytauto Kavolio tekstuose. Kavolis tikėjo, kad protestas prieš užmačias kontroliuoti svetimą protą ir sielą, jau nekalbant apie kūną, yra pirmasis stiprus liberalo impulsas veikti. O panašių klausimų dabar kyla ir daugiau. Ar homoseksualūs žmonės priklauso lietuvių tautai? Ar gėjams ir lesbietėms turi likti vietos Lietuvos viešajame gyvenime? Ar turi teisę kitokios lytinės orientacijos ir tiesiog kitokie žmonės Lietuvoje atvirai prabilti apie save ir tuos, kuriuos jie myli?
skaityti toliau >>