REKLAMA

Leonidas Donskis

Sausio paskutinį šeštadienį, kaip įprasta, Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ paskelbė 2009 metų Tolerancijos žmogų. Juo, kaip žinia, tapo iškilus lietuvių poetas, vertėjas, literatūrologas ir ilgametis sovietinis disidentas Tomas Venclova.

Nominuoti buvo dar du garbingi ir drąsūs žmonės – Andrius Navickas ir Dainius Pūras. Turbūt nėra reikalo pasakoti portalo www.bernardinai.lt redaktoriaus ir žmogaus teisių gynėjo bei psichiatro humanisto veiklos istorijos. Susitiko trys garbingi žmonės, daug nuveikę žmonių santykių humanizacijos ir žmogaus orumo gynimo labui.

Ir vis dėlto renginio iškilmingumą gerokai sutrikdė titului nominuotojo Andriaus Navicko kalba, kurioje jis tiesiog atmetė visus proginės kalbos žanro reikalavimus ir stojo prieš susirinkusią publiką su visiškai apnuoginta tiesa ir tikrosios padėties įvardijimu. Anot Navicko, mūsų visuomenė sparčiai praranda moralinę klausą ir tiesiog akyse darosi kurčia viskam, kas būtų ją sukrėtę dar prieš dešimt metų.

Kodėl į Respublikos ir, beje, atrodytų, net padoresnio lygio leidinių zoologinį antisemitizmą ir tiesiog gėdingas publikacijas apie žydus ar homoseksualus nereaguoja mūsų politinė klasė? Kodėl susigūžę tyli tie, kurie pirmi turėtų reaguoti į savo bendrapiliečių pažeminimą? Ar tai paprasčiausias abejingumas ir moralinis nejautrumas, ar vis dėlto bijoma galimų nemalonių pasekmių sau patiems? Ar mūsų visuomenė prarado atsakingus ir moralinius standartus išsaugoti pajėgiančius politikus? O gal tokie politikai pas mus apskritai niekada ir nebuvo atsiradę?  

Sapere aude – išdrįsk mąstyti (lotynų k.). Išdrįsk atskirti dalykus. Išdrįsk būti išmintingas. Immanuelio Kanto mėgtas Horacijaus posakis, kuris primena paprastą tiesą – tik drąsa kalbėti ir mąstyti privatų žmogų paverčia vieša figūra. Angelo Poliziano ir kiti renesansinės Florencijos humanistai vartojo terminą la mente audace – drąsus protas (italų k.). Akivaizdu, kad neturint tokio drąsaus proto, t.y. ne fizinės, o moralinės ir intelektualinės drąsos, neįmanoma akis į akį stoti su tuo, kas kartais graso nužmoginti tavo visuomenę.

Kad ir kaip būtų, man regis, Andrius Navickas omeny turėjo net ne šią klasikinę drąsą, be kurios nebūtų įmanomos ir kitos dorybės, o veikiau ypatingą drąsos atmainą, kurios mūsų politikai veikiausiai net nėra rimtai svarstę kaip laikysenos ar veiksmo sąlygos ir galimybės. Tai drąsa sakyti tiesą net tada, kai žinai, jog už ją sumokėsi savo politine pergale. Pavadinkime ją drąsa pralaimėti – rinkimus, postą, greitos ir svaigios karjeros galimybę.

Juk turi būti kažkas, kas sustabdo mus karjeros kelyje? Bent jau teoriškai svarstant, juk yra kaina, kurios iš tikrųjų padorus žmogus nemokėtų net ir už didžiulę sėkmę bei karjerą. Būtent šis pasiryžimas ne viską padaryti vardan politinės sėkmės, ne visus žodžius ir niekšybes nuryti ir ne visais atvejais tylėti skiria ne tik principingą žmogų nuo oportunisto, bet ir subrendusį, kitiems ir sau pačiam atvirą žmogų – nuo tik savimi gyvenančio nebrandaus egocentriko.   

Mėginsiu atsakyti į Andriaus Navicko klausimą. Manęs neaplanko mintis, kad visi Lietuvos politikai be išimties yra savanaudžiai konformistai ir oportunistai. Tai būtų tiesiog nerimta – juk kiekvienoje solidesnėje politinėje partijoje yra kažkiek padorių žmonių. Klausimas, kodėl jie viešai nereaguoja į barbarišką elgesį ir leksikoną, kuriuo žeminamas ir jų akyse paminamas bendrapiliečių orumas? Kodėl jie reaguoja tik tyliai ir privačiai, nors pagal apibrėžimą privalėtų reaguoti viešai?

Dalis problemos (ir sykiu atsakymo) slypi deformuotoje politikos sampratoje – beje, ne tik pačių mūsų politikų tarpe, bet ir gerokai už jų ribų išplitusi iškreipta ir pavojinga politikos samprata. Tiesą sakant, šitas technokratinės sąmonės užkratas yra ganėtinai stiprus ir Vakarų Europoje, bet ten ją dar kažkiek apsaugo nepalyginamai gilesnė ir stipresnė nei mūsų politinė tradicija.

Ji teigia, kad politikos esmė yra žūtbūtinė pergalė rinkimuose ir sugebėjimas pajusti, kuo gyvena rinkėjai. Visa kita esą yra viso labo tik politikos užribio dalykai, kuriuos sau gali leisti ne profesionalai, o komentatoriai ir moralistai. Kitaip tariant, jie įsitikinę, kad, kaip tame rusiškame anekdote, ne caro tai darbas – liepsiu, kai reikės, ir padarys.

Ką gi, kalbėkime atvirai – tai absurdas ir antipolitika. Mes šiuo atveju susiduriame su pačia primityviausia ir tiesmukiškiausia politinės galios supratimo versija. Politinė galios esmė yra ne „valdžios ėmimas“ visais įmanomais būdais, o socialinės ir moralinės tvarkos arba ateities projekto įgyvendinimas, tam pajungiant tikrovės interpretaciją, kalbą ir tam tikrų elgesio ir moralės standartų įtvirtinimą. Šito nedarantys ir net nesuvokiantys politikai visada bus laiko nublokšti ir istorijos upės nuplauti be jokio pėdsako – it tas vargšas apsišaukėlis valdovas Akiros Kurosawos genialiame filme Kagemusha (Kario šešėlis).

Ar ne iš čia tas bejėgiškas bėgimas vietoje, kurį mes su vis didėjančia tylia neviltimi stebime jau beveik dvidešimt metų? Žmonės klausia, kodėl jie (t.y. politikai) tokie stulbinančiai vienas į kitą panašūs? Visi jų skirtumai, atrodytų, tokie akivaizdūs iki rinkimų, per naktį išnyksta ir užleidžia vietą kažkokiai kolektyvinei kaukei, kurią it koliažas iš gyvų žmonių sudaro vieno didžiulio veido dalys?

Tai nėra šitų žmonių mentalinis vienodumas, kaip kartais supaprastintai manome. Veikiau tai ta pati politikos samprata. Posovietinė politika yra suprasta kaip komunikaciniu žaidimu pagrįsta galios technologija arba kaip materialinių, informacinių bei administracinių resursų paskirstymo monopolija, kurią žūtbūt reikia laimėti. Tam, kad užkariautum ją, turi būtinai kruopščiai maskuoti savo tikslus ir kaip galima geriau įpakuoti bei parduoti save savo rinkėjams. Jei pasakysi jiems ne tą, ką jie nori girdėti, – tada esą tu miręs kaip politikas. O ką ir kaip jiems pasakyti, lemia komunikacijos ir informacijos profesionalai. Po to seka realioji politika, kuri keičia politikų elgesį… Na ir taip toliau.

Sustokime ir ramiai pagalvokime – apie ką čia vyksta kalba? Apie dėl valdžios kovojančias gaujas ar apie vis dėlto civilizuotą politiką, kuri visada turi savo moralinius ir edukacinius aspektus? Jei iki šiol mūsų politikai vadovaujasi consensus gentium teorija, skelbiančia, kad dauguma visada teisi ir kad dėl tiesos kolektyvas susitaria įtvirtindamas daugumos principą, kyla klausimas, ar jie tokius dalykus, kaip kitamanystė ir racionalus nesutikimas, laiko politikos dalimi, ar ne? Mažumų gynimas yra respublikos reikalas ar pavienio asmens geranoriškumo (piktavališkumo) sfera?

Klausimai retoriniai – žinoma, kad šitie dalykai nelaikomi tikrąja politika. Mūsų politiniame gyvenime neabejojama, kad politikas viešumoje dėl tiesos ir vertybių neturi kovoti. Jei jis nesutinka su rinkėjais arba nejaučia, kuo jie gyvena – ką gi, jo dienos jau suskaičiuotos. Jis yra naivus ir politikai nesutvertas.

O ką daryti, jei rinkėjai dėsto atvirai laukinį ir barbarišką požiūrį į žmones? Nejaugi ir tada reikia su jais sutikti vardan pergalės ir šventos ramybės? Arba ką reikia daryti savo partijoje, kurioje pataikavimas minios instinktams ir jos neapykantai tampa karjeros darymo instrumentu? Taip pat racionaliai tylėti ir negadinti savo karjeros? Ar priimti požiūrį, kad saviškius kritikuoti reikia tik niekam nematant ir negirdint, nes esą mano kvailiai – mano reikalas?

Visa tai yra pati tikriausia antipolitika. Beje, Lietuvoje gan plačiai išplitęs įtikėjimas, kad nuožmi klikų kova dėl valdžios, tam naudojant visas įmanomas priemones, yra kažkas, susiję su makiavelizmu, neišlaiko jokios kritikos. Niccolò Machiavelli tikėjo, kad nors politikoje gali greitai žūti ir tavęs gali fiziškai nelikti, aukščiausia politiko pergalė yra savęs pratęsimas ir įamžinimas per idėją arba sukurtas institucijas bei sėkmingas praktikas, kuriomis virsta ta idėja ar principas. Vienas kito nuodijimo ir skerdimo istorija anaiptol nėra istorija – tai nuolat tas pats, tik pjaustomos galvos skiriasi.

Veiksminga tiesa, anot jo, yra ne momentinis valdžios laimėjimas, po kurio tave be pėdsako it upė nuplauna kiti, o ilgam liekanti ir barbarybę iš pagrindų atmetanti civilizuota tvarka. Jei norite, klasikinė politika buvo ir yra barbaro bei barbarybės įveikimas savyje ir savo bendruomenėje, o ne jos kultivavimas pergalės vardan.

Vadinasi, mes iki šiol taip ir neišugdėme politikų, kuriems jų profesija ir pašaukimas būtų savosios visuomenės kūrimas. Instrumentalizmas ir bėgimas tikrovei iš paskos, užuot ją kūrus ir alternatyviai formavus, mus ir toliau veikiausiai laikys antipolitikos zonoje. Neatsiranda politikų, kurie nepataikautų nei Lietuvos rytui, nei Respublikai, nei jų redaktoriams. Neatsiranda tokių, kurie geriau sutiks likti savo idėjinėse pozicijose ir pralaimėti rinkimus, užuot leidę, kad iš jų atimtų kalbą ir integralumą – tikruosius politikos instrumentus.

Beje, atviras politikų pataikavimas įtakingų leidinių redaktoriams greičiausiai susijęs su tylia atsakomąja panieka, kurią pastarieji jaučia mūsų politikams ir kurios jie net neslepia. Kita vertus, protu nesuvokiama politikų marginalizacija visuomenėje, juos išstumiant iš komunikacijos lauko, jei jie nesusiprotėja laiku susimokėti už ją, yra kažkas tarp šantažo, korupcijos ir antipolitikos. Deja, Lietuvoje antipolitika yra įteisinta iš abiejų pusių – ne tik pačių politikų, bet ir žiniasklaidos.

Todėl, mielas Andriau, nesistebėk, kodėl vis labiau spengia tyla. Nes ginti žmogaus teises ir orumą Lietuvoje nėra politika. Į viešąją erdvę perkelti savo abejonę ir nesutikimą su neteisybe ir cinizmu taip pat nėra tikra politika. Mėginti piliečiams paaiškinti, kad Lietuvos problemos slypi ne kažkur užsimaskavusiuose priešuose, o mūsų pačių mąstymo būde ir politiniame elgesyje – taip pat nėra rimta politika.

O ką kalbėti apie idėjų kovas ir patirtimi pagrįsto moralinio bei politinio žodyno įtvirtinimą pasaulyje, vienintelį tavo ir tavo šalies buvimo paliudijimą – kokia gi čia politika? Čia juk tauškalai. Politika yra patikimo žmonėms menas ir valdžios paėmimas. Nesvarbu, kad niekas net nepastebi, kad su politika apskritai nesusijusių, bet valdžią paimti pajėgiančių veikėjų ir jėgų Lietuvoje vis daugėja – kartu su sparčiu jos išlaikymo ar bent prasmingo pabuvimo joje laiko trumpėjimu. Mūsų antipolitika pati kuria populizmo algoritmą. Tad neverta dejuoti ir klausti, iš kur „jie“ atsiranda. Iš ten pat…

O antipolitiką sukūrė mūsų visuomenės pažeistas socialumas, jėgos ir prievartos santykiai, silpni demokratijos pamatai, sunykusi bendrystės ir pasitikėjimo galia, o galiausiai ir beprasmybės pojūtis, kurį įveikti gali tik arba reali egzistencinė grėsmė, arba realus ateities projektas.    

Post scriptum: Antižurnalistika

Vos baigęs naują savo blogo komentarą apie antipolitiką ir mūsų visuomenės moralinį apkurtimą, pamačiau dar vieną apgailėtiną paskvilį www.lrytas.lt, kuris viską iki galo pasakė apie jo autorių:  http://www.lrytas.lt/-12655292321264460808-tolerancijos-fabriko-manipuliacijos.htm Tokio lygio rašiniai nenusipelno reakcijos ar juolab kritikos, todėl tuo ir baigiu apie šį rašinį ir jo autorių.

Klausimas kitas: kaip lrytas.lt nusivažiavo iki šitokio lygio? Kai anksčiau pamačiau jame tyčia įdėtas redakcijos nemėgstamų asmenų nevykusias ar deformuotas nuotraukas, supratau, kad lrytas.lt sparčiai vejasi Respubliką, bet maniau, jog po pykčio protrūkio ar saldaus keršto bus atsikvošėta. Deja, ir toliau griebiamasi antižurnalistikos – šitos antipolitikos dvynės sesės.

Ką ir reikėjo įrodyti, mielas Bernardinų redaktoriau Andriau.

 

www.donskis.lt

Buras

Pirmadienis
2010-02-08 11:47
Citata:"O ką daryti, jei rinkėjai dėsto atvirai laukinį ir barbarišką požiūrį į žmones?" Supratau:žmones ne homo, rinkėjai ne sapiens,tradai ne lietuviški runkeliai,todel:von elito utelės iš čia!Kubilius užveš 500 000 pigių rusų , tada nužengs šv,dvasia ant Sakalo mažamečių viešnamio Pikeliškese ir nustos balsuoti uz paksoidus.
Donskiui

Pirmadienis
2010-02-08 11:51
Manau pagrindinė Donskio rašinių problema ta, kad jis kalba abstrakcijomis, o nesiremia konkrečiais pavyzdžiais. Tokie filosofavimai yra per daug lengvai interpretuojami ir deja netiek paaiškina reiškinį, o dar labiau viską suvelia, nes per daug vietos laisvai interpretacijai. Panašiai kaip žiūrėti į impresionisto kūrinį ir bandyti suprati kas ten pavaizduota…. Moralės problemas geriausiai atskleidžia religija, todėl savo filosofavimai ir interpretacijomis neįnešate nieko naujo. Taigi jei jau kalbate apie dabarties reiškinius kalbėkite konkrečiai. Galiausiai jei remiatės 19 a. pabaigos ir 20 a. kaikuriais sociologais, kurie nagrinėjo minios elgesį tai gerbiamasis visuomenė dabar labai keičiasi. Atsiranda vis daugiaiu ir daugiau alternatyvių informacijos šaltinių, žmonės savo įdėjas gali skelbti laisvai internete ir tokia laisvė bei teisė nėra monopolizuota laikraštėlių. Pavienių laikraštėlių raštliava juo labiau kai visuomenėje jų autoritetas labai smukęs nebeformuoja visuomenės nuomonės. Tokie laikraštėliai norėdami būti skaitomi kaip tik turi paklūsti visuomenėms nuotaikoms jei nori išlaikyti skaitytoją… Bandymai politikuoti ir formuoti sau palankią nuomonę tik priartina tokių spaudinių bankrotą, turime gerą save skelbiančiu didžiausiu dienraščiu Lietuvoje laikraštėlio pavyzdy - kuris jau nebe išsilaiko nei iš reklamos nei iš prenumeratos. Taigi gal pradėkime pamiršti tas "Minios instinkto" ir pan. nuostatas, kurios dabar transformuojasi į SAMONINGUMA IR SAVARANKIŠKĄ TEISĘ RINKTIS KOKIOS POZICIJOS LAIKYTIS IR KOKIOM VERTYBĖM VADOVAUTIS.
jj

Pirmadienis
2010-02-08 12:10
nesutinku, kad Donskis klaba labai abstrakciai. Man kaip tik krito i akis detale - Navicko pailaikymas rysium su jo issakytom konkreciom mintim, smerkiant antisemintizma.
Naivus

Pirmadienis
2010-02-08 13:39
_iškilus lietuvių poetas,_ Kad poetas, tai gal, bet kad iškilus, tai tikrai ne. O kad tapo polonofilu ir į senatvę nebesusigaudo dabartinėje politikoje, tai čia joks "nuopelnas".
nijoks

Pirmadienis
2010-02-08 13:56
ai, ner ko perdaug skaitytis su ta siukliasklaida… protingi mastantys zmones i ja jei ir reaguoja, tai tik kritiskai-neigiamai, o dundukai pasiskaito apie VIPus ir VIPes, ir tvarkele… kas liecia motyvus, kodel zurnaliugos taip elgiasi… hm, neatmesciau, kad juos valdo kazkokia priesiskos valstybes ranka - per finansus protegavima ir pan. antraip nesuvokiu to nepailstamo troskimo si-kt, istraukt tik pamazgas ir nesvarumus, o juk akivaizdziai viskas gereja, to nepaneigsi… o kodel politikai taip elgiasi? todel, kad valdzia - stipriausias narkotikas - jie bijo ja prarast, galimas daiktas atejo i politika vedini idealizmo, bet… toli grazu ne visi islaiko isbandyma ja, valdzia…. reiketu daugiau tokiu donskiu, daug daugiau… nu bet nesvarbu - sunys loja - karavanas zingsniuoja, nenukabinkim nosies - viskas gerai, viskas i gera… dekui autoriui uz pamastymus, sekmes :)
nesvarbu

Pirmadienis
2010-02-08 17:56
as nesuprantu, kaip galima ginti "zmogaus teises" -..tai tolygu sakyti - garbinga yra ginti mela. Nera jokiu teisiu, nekenciu, niekinu, man vemti vercia tie tolerancijos zmones. Jie melagiai, isverstakailiai, ju tolerancija pagrista melu, priemimu to, kuo patys kartais netiki. O Kantas…na kantas buvo chimeru kurimo cempionas, tiek kiek jis pridare zalos zmogui morales srityje, turbut pralenkti nepavyko niekam. Parega savaime, atsakomybe, laisves ribu nusakymas - na melas visa tai, bjauris niekingas melas. Geriau buti tukstancius kartu laukiniu nei civilizuotu kulturos zmogumi, kuris i pasauli ziuri per tolerancija. Profesoriau, ju ne visi yra intelektualai ir filosofai, tai kaip zmonem reaguoti kad ir i tuos gejus, kaip jie sitaip niekingai, bjauriai elgiasi, kai jie skaido visuomene, kai jie neatsizvelgia i zmoniu nuomne, uzsimano kelti kazkokius paradus, niekingai skundziasi ir tyciojasi is iprastu vertybiu, kaip galima ginti tokius zmones. Bet as negirdejau,kad kuris lietuvis smerktu mercuri,sera eltona ar wilde, cia yra visai kita problema. Cia lietuviu kraujyje islikes tas pagirtinas laukiniskumas, meile tikram gyveimui, kuriame nera prikurta chimeru, racionalistiniu ismoniu, o visokie gejai buetnt per tai siekia save itvirtint, per mela ir iliuzijas. Man keista, kad jus taip daznai smerkiate totalitarizma, bet kartu nematote ateinancio naujojo totalitarizmo, nuzmiausio, tokio, kokio dar nebuvo istorijoje, to, kuris sieks sunaikinti tai, kas vadinama zmogaus siela. Negana to, jus tai dar ir ginate. Kodel jus nepasigilinate labiau i antisimetizmo problema. JUk jei kazkas nukreipia veiksmus i kazka, tai tas, i kuri nukreipiami veiksmai, turi tureti kazka,, kas issaukia ta neapykanta. O kurios tauto europoje yra nuozmiausios, labiausiai mylincios tikra gyvenima - butent vokieciai ir lietuviai, o ka dare zydai per visa istorija, jie kure chimeras. Uz tai ir moka savo kaina. Jus kalbate apie drasa mastyti, bet pats kartais neisdristate zvelgti ten kur reiktu. Negalima visko suvesti i zmoniu neva tamsuma ir bukuma tik, ne cia yra kitu dalyku.
toks

Pirmadienis
2010-02-08 23:34
Jūsų polinkis vengti nepatogių klausimų labai menkina rašinio ir samprotavimų vertę: "Ak, tai toks paskvilis, į kurį nė neverta atsakyti". /turiu galvoje Čiuldės str. Lietryte/ Yra jame tiesos, ar nėra, štai klausimas koksai. Manau yra tiesos nemažai, ir užuot spjovus į autoriaus ir laikraščio pusę (dėl laikraščio tendencijų, tiesa, galėčiau sutikti), vertėtų neišsisukinėti, nes atsiduriate vienoje gretoje su Aleksandravičiumi - kad ir botankos sodo "byloje", - ar kitomis didžiais intelektualais apsimetančiomis grupuotėmis…
Tolerancijos veidas

Antradienis
2010-02-09 03:09
Matyt, daug tiesos parašė Čiuldė, kad Donskis taip supyko. Jau apšaukė žurnalistą antižurnalistu, paskui dar apšauks antisemitu, homofobu ir kitokiu kupranugariu. O tu, žmogau, teisinkis ir įrodinėk, kad toks nesi!
Tomas J.

Antradienis
2010-02-09 14:15
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos "Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centras" (VPSPC) veikia Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės filialo "Vaiko raidos centras" klinikinėje bazėje. VPSPC vedėjas yra doc. Dainius Pūras. Būtent į šią Dainiaus Pūro vadovaujamą įstaigą buvo neteisėtai uždaryta D.Kedžio dukra. Dainius Pūras - valdybos narys Žmogaus teisių stebėjimo instituto, kuris kasmetinį Žmogaus teisių šauklio apdovanojimą 2009 paskyrė Vaiko teisių apsaugos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei.
DONSKIJ YRA BLOGIS

Antradienis
2010-02-09 14:28
įfiltruotas į mūsų nepalaužiamą TAUTĄ (nepainiokite su visuomene)!!! Daug čia visokiausių perėjūnų buvo, tačiau, visų jų pykčiui, LIETUVIŲ TAUTA - gyva!!! Kai jie tai suvokia, baigiasi tolerancijos pamokos, pasirodo tikri, pykčiu perkreipti veidai ir panika jų akyse… Melas nekvepia, o - smirda. Taigi, nebemeluokite, niekas tuo netiki. Pagrindinis jūsų visų tarnų tikslas - sukiršinti žmoniją. Ir tai kartais pavyksta, bet ne visada. Istorija tai patvirtina… Nebelipkite ant istorijos grėblio ir visiem (net ir jūsų susikurtai pseudo valstybei) nuo to bus tik geriau…
Saulis

Antradienis
2010-02-09 14:43
Ne visi Lietuvos politikai pataikauja žiniasklaidai,tačiau daugelis jau atrodo juokingi:"lenda" į teleekraną,bet kokia proga, kaip Prunskienė ,Uspaskich . Mūsų televizija ,net nežinau kaip ją apibūdinti.Pramoginės laidos vulgarios ir primityvios,ruošiamos bet kaip -vistiek praeis. Koks nors "nepakeičiamas " vulgarybė šapranauskas visur ir visada ir visiems patinka. Publisticinės-politinės nuobodžios,savukyniškos su tais pačiais mazuroniais.Praėjusią savaitę per "Baltijos televiziją" žiūrėjau Klevečkos "Sąmokslo teoriją".Klevečka,savimi besigerintis pamaiva,tačiau laidoje dalyvavo rimti apžvalgininkai,žurnalistai,Liaučius,Dapkus,Vasiliauskas,politikas ir kalėjime tapęs teisėtvarkos ekspertu Stoma.Vienintelis Liaučius kalbėjo kaip padorus žmogus,kiti savo leksikonu nesiskyrė nuo turgaus minios.Jie buvo ir prokurorai ir teisėjai,grynuoliai ,nors beviltiškai painiojosi .Viską vainikavo Klevečkos paskutinis monologas,kai jis pasiryžęs pakartoti Kedžio žygį prieš pedofilus…Ir taip kalba laidos vedėjai.Dabar prieš neišaiškintus pedofilus,o kas po to-prieš kitaip manančius,nepatinkančius,Manau,kad padorus žmogus nesėdėtų su klevečkomis vienoje studijoje.
Justė

Antradienis
2010-02-09 15:20
Labai labai geras straipsnis, skaudi tiesa. Ir džiugu, kad esate tarp Europos politikų, Leonidai, gaila, kad kiti intelektualūs lietuviai su visom savo vizijomis tesugebėjo iš politikos - viešų visuomenės tvarkos ir teisingumo vizijų kūrimo ir įgyvendinimo - pasitraukti, užleisdami vietą primityviems egoistams valdžionžmogiams, kuriems vieta valdžioje ir lengvi svetimi pinigai tuštybei tenkinti - viskas, ką geriausia jie gali įsivaizduoti.
Vilija

Antradienis
2010-02-09 16:36
Visiškai pritariu Sauliui. Tik, deja, nežinau ko reikia, kad atsirastų normali žiniasklaida? Praslysta kartais tai viename tai kitame portale geri straipsniai, pamąstymai, tai viena, tai kita nebloga laida. Bet visa tai kaip mat užtušuojama, sulyginama su juodomis žemėmis, kad tik didžioji dalis nepastebėtų ir nepradėtų mąstyti, galvoti, analizuoti. Tiesiog yra jėgos, kurioms nereikia mąstančių ir analizuojančių Lietuvoje, kurios naudoja milžiniškus pinigus savo tikslams pasiekti.
Gogas

Antradienis
2010-02-09 18:12
Ir vėl kažkokie neaiškūs žydiški sapaliojimai. Argi dabar tai mums svarbu.
dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com

Antradienis
2010-02-09 19:08
Matau ir matau vis ta pati, kad ponas profesorius ir europarlamentaras vis trina ir trina tik jam vienam skaudama, o gal malonuma teikiancia vieta. Nenukrypo nuo sio tikslo ne per centimetra. O tai parodo, kad intlelektualumu ir vertybiu supratimo jame like arti nulio, gal to niekada ir neturejo. Labai liudna, man labai liudna, kad padariau anksciau ta isvada, kad sis viesasis intelektualas yra viso labo liumpenas, liumpenas, liumpenas… Visgi reikia pasakyti, kad taip vadinamieji tolerantai yra zmones prarade VERTYBES kosmopolitai, iskrypeliai ar juos ginantys. Cia nera jokiu zmogaus teisiu, o tik stipresniojo ir silpnesni niekinancio teise. Kitaip tariant i kaulo smegenu….jie pripazysta tik jegos kulta ir net padvelkus silpnam vejeliui sukineja savo galvele pagal ta krypti. Buktai pries kazka, bet is tikro tai tik i ta puse, kur galingesnis vejeli papucia, o kartais tik nusiciaudo atsitiktinai….tai priima uz gryna piniga. Donkis ir Navickas is lygiai pacios kompanijos, kur gedos prezidentas paskyre teisejus atrinkineti! Nieko nenuveike, nes nebuvo leista nuveikti, o jais buvo pasinaudota. Taigi ir dabar naudojamasi. Nieko cia asmenisko…niekada nepazinojau Donskio, toks ispudis is jo rasliavos. Taip kaip rasai, taip ir isvada darau.
valstietis

Antradienis
2010-02-09 19:46
Tai kur čia tie Lietuvos filosofai? Vien interesų klaneliai. Ir visa filosfija "puse lūpų", banalybės, idant nebūtų įžeisti "aukšti ponai". Imitacijos
Naivus

Antradienis
2010-02-09 20:41
O ką Venclova nuveikė kaip disidentas? Kad į Vakarus pabėgo ir iš už kampo sovietams liežuvį rodė? Tai čia disidentas?
Ignas

Antradienis
2010-02-09 20:47
Čiuldė "Lietrytyje" teisingai apibūdino Aleksandravičių. Šis pilkasis kardinolas sėkmingai koregavo VDU kadrų politiką prie Kaminsko, sėkmingai koreguoja ją ir prie Lydekos, iš vieno klano perėjęs į kitą.
dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com

Antradienis
2010-02-09 22:40
Komentatoriui Ignui Antradienis 2010-02-09 20:4 Ponas Ignai, kas cia ta Aleksandraviciu pilkuoju kardinolu vadini, kai jis paprasciausias zemgrobiu gaujos atstovas ir kartu si vagiu ruja susidorojo su mokslininku, 200 publikaciju auroriumi ir 14 knygu autoriumi, kad pastarasis sieke ir isviesino sias zemgrobiu aferas. Tas naikinimo procesas vyksta ir dar neatsauktas. To ne okupantas nedare. Pats Aleksandravicius yra "futbolo" remejas, kaip ir dabartine prokuroru gildija dengianti iskrypelius. "Futbolas" tai toks veiksmas, kai atsirasinejama, tu jam rasai apie tiltus, o tasai mato tik miltus, nors tu ka. Ponas Ignai, nesureiksmink sio zemgrobio…..joks jis kardinolas….tik grupinis zemgrobys, kitaip tariant VAGIS./
Jonas

Trečiadienis
2010-02-10 02:14
Lietuvos zmones kurie balsavo uz Donska, kuris palaiko iskrypelius ir smeizia L:ietuva, turetu nukirsti ranka su kuria balsavo. Ar gali Lietuvos pilietis balsuoti uz zyda, kuris viesai sneka, kad reikia sunaikinti tautas ir sukurti pilkus mankurtus. Prie Gerb. Smetonos tokie sedetu kalejime. Dabar tokie sedi Tautu naikinimo masinoje. Man geda uz toki balsavima. Istorija rodo, kad zmonijos didziausi zudikai tai komunistai, marksistai per iskrypelius, naikina tautiskuma ir Tautas.
Jonas

Trečiadienis
2010-02-10 02:17
Stalino cenzura veikia jei parasei ant zydo, kad jo supuvusi marksistine ideja tai nusikaltimas pries tautas. Jei parasau daugiau teisybes apie zydus, delfi trina. Tegyvuoja komunistu partija.
ggg

Trečiadienis
2010-02-10 09:03
Donskio seniai neskaitau, visiškai jo nevertinu.
Edvardas Čiulde

Trečiadienis
2010-02-10 09:40
Kodėl L.Donskis nemini mano, tokio baisaus nenaudėlio, pavardės, o plūsta Lietuvos rytą? Regis, iš tiesų, L.Donskis gerai supranta, jog nėra reikalo populiatinti oponento pavardės, bet tikisi kažką laimėti šantažuodamas Lietuvos ryto redakciją ir kvailindamas mus visus (neva kažkas išsgąs, susipras). Gudrus, labai gudrus tas mūsų Donskis Leonidas. Lietuvos ryto gretinimas su Respublika yra apgalvotas, bet labai negarbingas triukas, ieškant, kaip sakoma, kvailių, tikintis, jog skaitytojas viską prarys iš eilės nesusimąstydamas. Niekam ne paslaptis, jog šie dienraščiai numanomais čia klausimais laikosi diametraliai priešingų pozicijų. Didelė dalis Lietuvos žmonių pasmerkė antisemitines Respublikos publikacijas, tačiau ar tai dabar reiškia, jog kai kurie Lietuvos visuomenės veikėjai įgijo šventosios karvės statusą, tapo neliečiamaisiais? Neramu, jog išstatant tokį šventosios karvės statusą Lietuvoje neretai dangstomi patys šlykščiausi klano interesai. Leiskite iškelti dar vieną klausimą. Ar žurnalistika yra bandymas prisiderinti prie tuščiavidurės pompastikos ir patarnavimai klanams, o antižurnalistika - kartas nuo karto pasitaikantis tokių gudručių paglostymas prieš plauką?
Renaldas

Trečiadienis
2010-02-10 12:51
Ačiū Jums, Leonidai. Jūsų straipsnis dar kartą įrodo, kad Lietuvoje esama moralinių ir vertybinių šviesulių, kurie leidžia tikėti mūsų visuomeninio - politinio gyvenimo brandumu ir eventualiais pokyčiais. Tylėti negalima. Visuomenė yra sąmoningai murkdoma "muilo burbuluose" ir įspraudžiama į subažnytintos valstybės rėmus.
Lakmusėlis

Trečiadienis
2010-02-10 15:09
"Žmonės klausia, kodėl jie (t.y. politikai) tokie stulbinančiai vienas į kitą panašūs?" - IR TIKRAI: DONSKIAI, NAVICKAI, VENCLOVOS,… KODEL JIE TOKIE STULBINANCIAI VIENODI CHAMELEONAI?…
augis

Trečiadienis
2010-02-10 20:08
"… juk kiekvienoje solidesnėje politinėje partijoje yra kažkiek padorių žmonių" Gal kas gali paminėti kelis seime sėdincius?
EL Bronco

Pirmadienis
2010-02-15 13:21
Leonidas Donski neabejotinai yra zodzio meistras ir gabus mastytojas. Dazna jo rasini ne tik idomu skaityti, bet ir apmastyti perskaicius. Taciau….buves laidos "Be pykcio" vedejas turi viena (bent viena :-) "Achilo kulna": jis tiesiog organiskai nepriima kritikos savo ir savo draugu (ar tu, kuriuos jis, Donskis, myli) atzvilgiu. pameginkite nors kiek "uzkabinti", t.y. kritiskai atsiliepti, suabejoti ju teisumu, tokius kaip Aleksandravicius, Kuolys ar…pats Donskis. Iskart kazkur toli isdulka p.Leonido "be pykcio" pozicija, o jis griebiasi kovingos ir neretai netgi tulzingos aklos "saves ir savuju" gynybos. Aklos - nes jis nei sau, nei kitiems neleidzia net suabejoti tu "savuju" asmenu padorumu, saziningumu, teisumu ir teisingumu. Folosofui sitoks "Achilo kulnas" - tai rimta yda. Deja…..
Eskarpas

Ketvirtadienis
2010-03-11 14:55
Atsakymas į šį įrašą išėjo gana ilgas pamąstymas, tad įrašiau jį kaip atskirą įrašą į savo blogą čia: http://mn.blogas.lt/atsakymas-l-donskiui-ar-kas-pasikeistu-jeigu-salies-lyderiai-nebijotu-sakyti-savo-nuomones-104.html
Vardas (būtina):
El. paštas (neskelbiamas) (būtina)
Puslapis
Komentaras
neburnok.lt
 
PERŽIŪRĖTI ARCHYVĄ
Kovas 2010
P A T K P Š S
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031  
DRAUGŲ BLOGAI