DELFI BLOGAS - donskis » Įrašai » L. Donskio blogas. Universitetų galo pradžia?

Pradėk blogą

Naujas įrašas

Mano įrašai

Mano nuostatos

Pradžia
Vartotojų blogai
donskis

L. Donskio blogas. Universitetų galo pradžia?

Pirmadienis, 2011-06-13 07:29 Be temos | 33 komentarų

Leonidas Donskis

Klausimas, ar universitetas išliks XXI amžiuje kaip atpažįstama klasikinė edukacijos ir mokslo institucija, šiandien anaiptol nebeatrodo nei naivus, nei nekorektiškai suformuluotas. Manau, kad stebint tai, kas šiuo metu vyksta Europoje ir ypač Didžiojoje Britanijoje, galima drąsiai svarstyti ateities intelektualines strategijas. Ką darome? Stebime lėtą universiteto mirtį ar kuriame kažkokias alternatyvas, kurios būtų tvaresnės nei politikų kadencijos parlamentuose ir vyriausybėse?

Reikalas paprastas, kurį nusakyti norisi paprasta kalba ir nesudėtingu žodynu. Visą didžiąją universitetų transformaciją pradėjo Margaret Thatcher, iš esmės suardžiusi senąją britų akademinę sistemą. Kaip ir reikėjo tikėtis, prieš jos reformą daugmaž atsilaikė ir išliko tik patys geriausi universitetai (nors kai kurie keisti pokyčiai įvyko net ir juose). Uoliausiai puolė keistis mažiausiai saugiai jautęsi – kitaip tariant, antrojo ir dar tolimesnių ešelonų – universitetai.

Keisčiausias yra šito proceso importas Europoje. Daug metų mano gerai pažįstama Suomijos akademinė sistema kėlė baltą pavydą kolegoms iš kitų Europos šalių, o šiandien viskas apsivertė taip, kad Suomija įsileido amerikietiško ir britiško modelių mišinį, kurio esmė ta pati – gauk pinigų pats, be valstybės ir paties universiteto.

Faktas, kurį šiandien pripažįsta akademinio gyvenimo pokyčių stebėtojai ir analitikai JAV bei Didžiojoje Britanijoje, yra toks, kad kas JAV egzistuoja kaip Ivy lygos universitetų ir garsiųjų Kalifornijos universitetų vidinis valdymo modelis, nieko bendra niekada neturėjęs su jokiomis valstybinėmis strategijomis, Europoje tapo valstybės iš viršaus nuleista naująja valdymo politika. Tai, kas įvyko – tai laisvės ir konkurencijos vardu kalbančių, bet jas kasdien sparčiai naikinančių biurokratų revoliucija.

Mėgdžiodami JAV privačius universitetus ir ypač verslo mokyklas, Didžiosios Britanijos ir kontinentinės Europos biurokratai bei politikai perėmė viską – orvelišką naujakalbę primenantį vadybininkų žargoną, universiteto valdymą pagal verslo korporacijos modelį, o liūdniausia – greitų rezultatų ir pasiekimų logiką. Iš esmės į lėtą minties, kūrybos ir egzistencijos logiką orientuotas (ir per daugelį amžių jai ištikimybę išlaikęs) universitetas šiandien prievartaujamas veikti kaip kontora, žaibiškai reaguojanti į rinkos svyravimus, viešosios nuomonės kismą ir politinę konjunktūrą. Tai – kaina, kurią mokame už masinę aukštąją edukaciją masinėje demokratijoje ir masinėje visuomenėje.

Greito vartojimo ir reagavimo logika gal ir leido formuoti industrinės eros gamyklų, fabrikų, įmonių ir verslo darinių efektyvumo kriterijus. Bet perkelta į postindustrinės ir informacijos eros mokslo ir tyrimų institucijas bei universitetus, ji tampa pamėkliški ir absurdiška. Galima greitai pasiekti rezultatą nesudėtingose sistemose arba veikiant populiariame ir švietėjiškame lygyje. Bet ne technologijos ar populiarios teorijų adaptacijos, o didysis mokslas, fundamentiniai projektai ir idėjų bei minties pasaulį keičiantys humanitariniai ir socialiniai mokslai iš esmės negali būti greiti ir skirti greitam vartojimui todėl, kad jų esmė slypi minties mokyklose ir savęs koregavime.

Prisimenu istoriją, kuri gerai atveria šitą makabrišką išsityčiojimą iš visko, kas dar palyginti neseniai simbolizavo Europos vertybes ir jos didžiąją kultūrą. Mano kolega Talino universitete gan netikėtai patyrė rimtų problemų, nes šalies švietimo ministerija (neretai estų akademikų ironiškai vadinama Tartu universiteto viešosios politikos departamentu) suabejojo, ar jis vertas profesoriaus vardo. Mat šis Renesanso kultūros žinovas ir italų literatūros tyrinėtojas per mažai parašė – kolegos turėjo parengę šūsnis straipsnių ir konferencijų pranešimų, o jis prieš juos atrodė menkai rašantis ir kuriantis.

Daug ir atkakliai teko padirbėti Talino universiteto profesūrai, kol ji įrodė, kad tuo metu, kai dalis kolegų važinėjo po konferencijas ir skelbė greitai parašytus tekstus arba be jokios solidesnės dokumentacijos ir referencijų parengtus straipsnius, minėtasis Renesanso tyrinėtojas parengė naujo estiško Dantės Dieviškosios komedijos leidimo komentarus. Ar gali būti didesnė humanitaro (ir dar klasikinių studijų atstovo!) svajonė už Dantės, Petrarkos ar Shakespeare’o kūrinių komentarų bei įvadų parengimą? Paaiškinkite šitą ministerijos biurokratui, kuris suskaičiavo darbus ir taškus. Dantė nuo šiol – ne argumentas.

Spėju, kad nesunaikinta, nedeformuota, neluoša ir nenumarinta humanistika per artimiausius dešimtmečius apskritai išliks tik elitiniuose Europos ir JAV universitetuose. Visi kiti akademinio Junk Food kūrėjai ir vartotojai ją paaukos paklausių – t.y. verslo, vadybos, ekonomikos, teisės, politikos mokslų, socialinės rūpybos ir slaugos – programų vardan.

Tad kaip viltis lieka tik Ivy lyga, elitiniai Kalifornijos universitetai ir geriausiu atveju gal apie penkiasdešimt stipriausių Europos universitetų, kurie išlaiko Slow Food minties ir kūrybos logiką. Visi kiti jau seniai perėjo į Junk Food. Greitojo maisto vertė gurmanui taip gerai žinoma, kad jis geriau sutiktų badmiriauti, bet ne apgaudinėti save jo siūlomu racionu. Jau geriau vartoti mažai, bet tikrus dalykus, kurių kilmę, vertę ir pagaminimo vietą žinai – tai ir yra Giacomo Moioli sukurto Slow Food International sąjūdžio esmė.

Universitetų kapitalizacija ir de facto libertarinis jų vystymo modelis, iš viršaus nuleidžiamas valstybinės biurokratijos, yra tikras groteskas, kuris niekada nesisapnavo didiesiems liberalams – visų pirma, liberaliems ekonomistams ir politikos mąstytojams. Tai akademinis kapitalizmas be laisvės, technokratų ir biurokratų tironijos atmaina, vykdoma laisvės ir pažangos vardu. Sykiu ir technokratinis laisvosios rinkos muliažas bei simuliakras, kuriame konkurencija fabrikuojama iš taip tendencingai atrenkamų kriterijų, kad joje garantuotai laimėtų iš anksto favorizuojamos savos institucijos.

Aš anaiptol ne prieš rinką ir verslą, juolab kad mano minėti Ivy lygos universitetai yra būtent privatūs universitetai, toli pranokę viešuosius ir valstybinius. Pats dirbau privačiame ir gerą vardą turinčiame Dickinsono koledže JAV. Bet aš esu už rinką, gimstančią iš laisvės ir alternatyvų, o ne iš komandinės-administracinės sistemos, kuri ją nuleidžia kaip iš tikrųjų konkuruojančių minties ir valdymo modelių atmetimą per biurokratinę prievartą.

Lygiai kaip esu už tvirtą mokslo ir verslo sąjungą, bet tada, kai verslas yra intelektualus, o ne trogloditiško lygio, ir kai jį būtent todėl domina visų pirma kūrybos ir laisvos minties projektai, o ne mokslo darbuotojo išprievartavimas paverčiant jį paraiškų rašymo specialistu ir buhalteriu. Elitinis verslas siekia elitinio mokslo ir akademinės terpės. Iš žemo lygio partnerių aukšto lygio aljansai negimsta.

Verta susimąstyti apie akademinį kapitalizmą, sklindantį privaloma tvarka per biurokratinį valdymą ir universitetų autonomijos bei akademinės laisvės naikinimą – jei tokius dalykus girdėtum apie Kiniją, Singapūrą ir Rusiją, nenustebtum. Bet Europoje tai kelia siaubą. Beje, ši logika nėra atsitiktinė – technokratija šiandien demokratijai graso nė kiek ne mažiau nei Kinijos ar Rusijos tipo valstybės, kuriose politinė tironija žengia koja kojon su laisvosios rinkos ideologija, selektyvia jos praktinių elementų atranka ir endemine valstybine korupcija.

Kas yra akademinė laisvė biurokratijai ir simbiozės ryšį su ja kuriančiai politinei klasei? Ne daugiau nei technologijų ir jomis pagrįstų privalomų akademinės veiklos ataskaitų įdiegimo (kitaip tariant, socialinės kontrolės stiprinimo) ir pinigų paskirstymo bei įsisavinimo barjeras. Nevaldomus ir niekam netarnaujančius akademikus bei tyrinėtojus, pasirodo, todėl ir verta laikyti nežinomybėje, įtampoje ir baimėje, kad jie suprastų, kas yra padėties šeimininkas, ir atidirbtų už savo universitetui, programai ar katedrai gautą malonę ir beneficiją. Jie tada greitai virsta vasalais ir pažais, užmiršę visą laisvės ir autonomijos retoriką.

Kad ir kaip būtų, ši logika yra be galo sekli. JAV nevalstybinis universitetų valdymo modelis veikė ir tebeveikia ne tik todėl, kad JAV mecenavimo ir labdaros tradicijos yra nepalyginamai gilesnės nei Europoje, bet ir todėl, kad ten iš tikrųjų egzistuoja gilus socialinių partnerių ir donorų įsipareigojimas savo universitetams, o ne jų vertikalus naudojimas tam, kad daugiau galių gautų valstybinė biurokratija ir politikai.

JAV koledžo ir universiteto the Board of Trustees yra kažkas fundamentaliai skirtinga nuo tokių universitetų tarybų, kokios formuojamos Lietuvoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse. Ten veikia atsakomybės ir ilgalaikio įsipareigojimo etika, o ne ad hoc lygio kolektyvų formavimas siekiant vieno administratoriaus pakeitimo kitu (arba sąmoningai paliekant senąjį).

Pirmoji grėsmė Europai ir sykiu Lietuvai bus ta, kad daugelyje menkos politinės klasės ir seklios demokratinės tradicijos šalių akademinės laisvės ir universitetų autonomijos sunaikinimas neišvengiamai deformuos ir pačią politiką (net ir Italijoje, Bolonijos universiteto tėvynėje, oficialiai nebekalbama apie universitetų autonomiją – ką tada kalbėti apie šalis, kurių politikams minties laisvė egzistuoja tik tol, kol jiems sakoma tai, ką jie nori girdėti). Tad politikai pjauna šaką, ant kurios patys sėdi.

Iš kokių resursų atnaujinti politinį gyvenimą, sukurti visavertę politinę klasę ir kaip ugdyti viešas figūras, jei nebelieka laisvės salelių, kuriose vertybe būtų laikomas ne greitas atsakymas į sudėtingą klausimą, o kūrybinės ir diskusinės įtampos išlaikymas dešimtmečius būtent tam, kad kitos kartos gautų tą atsakymą? Jei žinome, kad iš 25 Didžiosios Britanijos premjerų daugiau nei pusė (13) buvo parengti Christ Church koledže Oksforde, nejaugi neaišku, kad taip įvyko būtent todėl, kad britų politikai ir valstybė niekada nesiryžo brautis į Christ Church erdvę? Ji buvo ir tebelieka jiems reikalinga kaip jų pačių formavimosi terpė, o ne kaip trumpalaikės naudos instrumentas.

Ir apskritai kaip formuoti europietiškas intelektualų ir politikų klases, jei jie taip niekada ir nepatirs, ką reiškia nesuvulgarintas, nesupragmatintas ir nesuintrumentintas universitetas? Iš kur laisvo ir niekam nepataikaujančio profesoriaus ir pauca paucis (lot. k. nedaug nedaugeliui) principu besivadovaujančio tyrinėtojo nematęs studentas ar apskritai jaunas žmogus turi mokytis minties laisvės ir intelektualinio orumo?

Lieka viltis, kad Europos universitetai istorijoje ne kartą pergyveno politines institucijas ir galios centrus, sykiu ir valstybes. Vilkimės, kad pergyvens ir ateityje, nors gali patirti Pyro pergalę ir gerokai patys subarbarėti moderniosios barbarybės eroje. Šiandien valstybės ir biurokratija savaip reformuoja (arba tiesiog sąmoningai deformuoja) universitetus. Nieko, kai galutinai atsiliksime nuo JAV ir naujųjų Azijos mokslo centrų, grįšime prie mokslo ir edukacijos, o ne paslaugų teikimo ir greitos diplomų tiekimo valstybės pareigūnams industrijos.

Lietuva – viso labo grėsmingos europinės tendencijos gabalėlis ir atspindys. Problema tik ta, kad Italija ir Anglija dėl savo intelektualinių tradicijų gilumo ir atsparumo barbarės daug ilgiau ir mažiau nei mes.

www.donskis.lt

a p

Pirmadienis
2011-06-13 11:42

Na bet tai..profesoriau, gi…cia yra netikros tolerancijos ir brutalaus naudos vaikymosi rezultatai….Bent jau man taip atrodo.

Mantas

Pirmadienis
2011-06-13 11:51

gaila, kad autorius simpatizuoja partijai ir nekritikuoja jos ministro, kuris taip pat ir net baisiau lietuvos svietima reformuoja pagal pseudolaisvos rinkos modeli.

Biesas

Pirmadienis
2011-06-13 12:19

p. Donski, būtų įdomu, jeigu išplėtotumėte paskutinėje pastraipoje išsakytą mintį. Ypač kalbant apie VDU, universitetą, kuriam atidavėte nemažai metų.

giedrius

Pirmadienis
2011-06-13 12:35

kad pas mus mokyklos, ne universitetai.. jei yra destytojas tai turi tureti atitinkama kieki valandu ir studentu, jei ne mest lauk, mazhint etatus ir tt, net jeigu jis yra vienintelis tos siauros mokslo srities atstovas Baltijos salyse. O kam reiktu ruost deshimtis siauros specializacijos neturincios ukiui tiesiogines naudos specialistu jei yra vienas geras? Duoti jam paskaityti kelia valandas butent ish jo srities, o toliau tegul uzsiima mokslu. Aisku ji galima uzkraut valandomis paskaitu kur jis jausis diletantas… taip ir gaunasi kad skaitydami po 600 valandu pas mus desto "diletantai" vietoj 60 destytoju, kurie ishmano savo sriti, po 10 val. o moksliniai rodikliai kuriais bando vertinti juokas… yra su puikiais rodikliais kurie nieko nekuria jei yra burelyje panasios sritie specialistu, kuri vieni kitus prirashineja kaip "autorius". Vienas specialistas parasho 3 straispnius ir turi tik 3, tarkim 10 zmogeliu parasho po viena, prirasho vienas kita ir gaunasi kad kiekvienas turi po 10! reishkia 10X10=100 ar ne? tai ta vienisha nepritampanti profesoriu reikia meisti lauk nes jis nieko "negamina"

Vladas

Pirmadienis
2011-06-13 12:48

Pagaliau Donskis grįžo į savo vėžes, malonu skaityti tokius straipsnius.

Rytis Naktinis

Pirmadienis
2011-06-13 15:39

Gerbiamasis profesorius galų gale teisus, kaip reta. Gaila tik, kad tas praregėjimas ateina vėlai, o ne tada, kai dar ką nors galima įtakoti.

Giedrius

Pirmadienis
2011-06-13 16:13

Izvalgi mintis. Visiskai pritariu nuomonei, kad technokratija, pragmatizmas, ekonomika, verslas, taip pat rinkos santykiai imanomi tik kulturiniame kontekste - t. y. erdveje, kurioje galima pasiekti laisva sprendima, nustatyti tiksla. Be laisvo tikslo, be sprendimo pragmatizmas degraduoja, kaip jus ir pastebejote, gerb. p. Donski. Taciau noreciau tik pareiksti, kad rinkos santykiai ir verslas yra labai gerai - tai puik erdve realizuoti save kaip asmeniui. Taigi, reziumuojant, tik islaikius universitetu, laisvos minties autonomija, verslas galetu klesteti, ir, svarbiausia - prasmingai klesteti.

Herkus

Pirmadienis
2011-06-13 18:27

O, propesoriau…:) Ogi pats stovėjote ant scenos ir agitavote už reformą, kurią dabar peikiate. Dar turbūt ir Valdą prikalbėjote ateiti. Prisimenu jus mielai šnekučiuojantis su Okuniu — Okunis gavo darbą ministerijoje, o jūs europarlamentaro portfelį.:) Mielas Steponavičiaus suokalbininke, neapsimeskite, kad nežinojete, kas vyksta. Esate veidmainis, ir tiek. Gėdos nenusiplausite — žmonės prisimins. Tarp garbingų žmonių jums vietos nėra, o tuo labiau tarp išmintingų.

Diedas

Pirmadienis
2011-06-13 18:51

Giedriau, tamsta aiškiai esi inteliHentas, tokia rašyba keverzodamas.

Python

Pirmadienis
2011-06-13 19:02

When people started taking MBA seriously, that was the beginning of the ruination of the American industrial society. When all decisions are based on an MBA’s concept of numerical reality, you’re in deep shit, because the only thing that can be judged as real is that which can be proved by a column of figures. And when all aesthetic decisions are turned over to these kinds of people, who use these criteria to make steering decisions for a company with no regard for people and no regard for what the product really is, and the only thing that matters is maximizing your profit, you have a problem. Because you can’t have quality then; you cannot have excellence. Quality’s expensive. I think most of these people that come from business schools have the desire to make sure everything is cheesy. That’s what happens when you do things that way. I’m very upset about what’s happening in Russia and in Eastern Europe, with this new change-over to Western-style economies. They are the ones who are the most vulnerable to this kind of chicanery, because all of these so-called experts that are going in there to help them set up their new economies are people from this MBA school of thought. And having visited these areas and seen what great culture they have, it saddens me to see that now it’s all going to die. And it’s all going to be stopped by the MBA mentality. There’s only one thing that’s worse than our exploitation by so-called financial experts. That’s evangelical missionary work. These two things are the most anti-cultural acts that a nation can take against another nation. Ar Zappa buvo neteisus?

Pridėjus Europos polinkį į biurokratiją, turėsim ką turim. Teisingai pastebėta, kad laisvos rinkos idėjom persisėmė biurokratai, kurie nelabai toj laisvoj rinkoj ir varžosi.

Migle

Pirmadienis
2011-06-13 21:56

Stebėte stebina toks pavyzdys… Nieko nenuveikti, bet būti laikomu šviesuoliu. Profesoriau, ar ne pats pjaunate šaką, ant kurios sėdite? Kur eisite "šviesuliauti" pasibaigus europarlamentaro mandatui? Atgal į VDU, o gal į gero vardo koledžą JAV?

Tai, ką jūs kritikuojate, darėsi jūsų pašonėje: bet koks laisvesnis, bet ne toks kaip nustatyta pagal VDU mintį, pasireiškimas buvo dusinamas, išpeikiamas, kol galiausiai jis nuslopdavo ir tada vėl viskas grįždavo į ramias a la liberalias vėžes. Kurį universitetas išugdė tokį laisvą, nesuvaržytą? Kada buvo vertinamas dėstytojo darbas, o ne jo rašytiniai darbai? Kalti biurokratai?

Skamba, kaip kaltų ieškojimas ten, kur jų ieškoti nereiktų… juk sakoma: kai vienu pirštu į kažką rodai, likusieji keturi rodo į tave patį.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com

Pirmadienis
2011-06-13 23:34

Svarbi tema. Konkretumo mazoka! Pasakyta, kad blogai, o pacio atoriaus pozicija (Ka daryti konkreciai?) neatskleista. Tik peikti mazoka. Esu gal jau 15 metu teikes konkrecius pasiulymus, kad to apie ka raso autorius neatsitiktu. Deja niekas net nenorejo girdeti. Esme - daugiau savivaldos universitetams, tai yra uz realia akademine laisve! Pradzia to turetu buti visos akademines visuomenes teise rinkti savo vadovybe( Rektoriu, Senata) ir jokiu tarybu sajungu..:)

Vytas

Antradienis
2011-06-14 02:13

Puikus straipsnis. Bravo…

Augis

Antradienis
2011-06-14 08:40

Ačiū, Leo, puikus straipsnis, paaiškinantis iš esmės, kur ir kaip prasidėjo šis absurdas. Dar reiktų pakalbėti, kaip ir kodėl universitetai verčiami pinigus uždirbančiais fabrikais - mokesčiai už mokslą nuolat didinami, net po kelis kartus (toje pačioje Anglijoje), nors dėstytojai tų pinigų nemato. Kas tai - pramonės šaka? Būdas įbaudžiavinti jaunus žmones, visam gyvenimui pririšti prie banko, kur jis eitų lažą mažiausiai 30 metų? Ar baudžiauninkas gali būti dvasiškai laisvas? Visoms valdžioms laisvi žmonės tik trukdo.

Julius

Antradienis
2011-06-14 09:16

"neluoša ir nenumarinta humanistika per artimiausius dešimtmečius apskritai išliks tik elitiniuose Europos ir JAV universitetuose…" Jau Jelio universitetas (Yale univ.) iš šio sąrašo iškrito. (http://frontpagemag.com/2011/06/13/islam-and-anti-semitism-at-yale/) Todėl ekstrapoliuoti dešimtimis metų į priekį nesiimčiau… Galimas dalykas kad visa humanistika užsibaigs kur kas anksčiau Europoje ir JAV, o jokių elitinių universitetų neliks.

RIMA

Antradienis
2011-06-14 10:31

pats laikas baigti ruošti universitetams plataus profilio traktorininkus- mašinistus.Užtenka dalyti valandas PRIVALOMIEMS pasirenkamiesiems dalykams, nes savo noru juos vargu ar kas pasirinktų.Ar nenaudingiau būtų orientuotis ir gilintis į konkrečią specializaciją (kalbu apie odontologijos fak.).Sakysite,kad universitetinis išsilavinimas turi apimti platesnį spektrą?O aš manau ,kad gydytojo darbe teorjos ir praktikos santykis turėtų būti atitinkamai20/80.

El Bronco

Antradienis
2011-06-14 10:50

Visgi, nesupratau, ką autorius siūlytų kaip alternatyvą tiems negeriems procesams, kuriuos jis gana neblogai diagnozuoja. Konkrečiai: ką jis siūlytų kaip alternatyvą tam, kas universitetų erdvėje vyksta -yra projektuojama- Lietuvoje? Valdžia iš viršaus (vertikaliai) nori porimesti savo iškreiptą supratimą apie akademinę rinką universitetams, ketina kištis i akademinę-universitetinę autonomiją per tas garsiasias Tarybas - blogai…o kas būtų gerai? Taip, kaip iki šiol? Kai valdžia tik privalo duoti universitetams pinigus (bei klausytis nuolatinių rypavimų, kad tų pinigų "mažai, mažiau ir visai mažai":) - ir nesidomėti, kaip ir kur tie pinigai panaudojami? Hmmm…. O gal reiktų tuos universitetus visiškai išlaisvinti nuo valdžios kontrolės IR globos (!), "paleidžiant" juos į laisvę - įskaitant ir laisvę nuo valdžios pinigų? Bent jau taip dalinamų pinigų, kaip iki šiol - duodamų universitetui ne už veiklos rezultatus, bet už tai, kad tasai "yra ir dirba". Ar tokios laisvės norėtų L.Donskis? Gal dar ir laisvės nuo išorinės kokybės kontrolės, paliekant studijų programų kokybę (ir visą kitką) TIK universitetų nuožiūrai? Speju, kad to net ir "autonomininkas" bei liberalas L.Donskis nesiūlytų. Tai KĄ, KOKĮ modelį jis siūlytų??

Giedrius

Antradienis
2011-06-14 10:59

Visiškai sutinku su gerb. profesoriaus pastebėjimais apie akademinei universitetų dvasiai nederamą rinkos / technokratijos valdymo principų taikymą kai kuriose šiandieninės Europos šalyse ir Lietuvoje. Šiuo metu dirbu Šveicarijos universitete ir mano kolegos nesupranta, kas dedasi Jungtinėje Karalystėje, kurioje šiuo metu iš esmės vyksta socialinių ir humanitarinių mokslų egzekucija. Išgirdę apie Lietuvos "aukštojo mokslo reformos" principus jei irgi tik gūžčioja pečiais (tiesa, gal kiek mažiau, nes mūsų atžvilgiu jų lūkesčiai nėra aukšti). Vis gi man kaip universiteto darbuotojui ir kaip rinkėjui iškilo klausimas. Paskutiniuose Seimo rinkimuose balsavau už Liberalų Sąjūdį iš dalies todėl, kad su šia partija buvo siejamas ir mano gerbiamas Prof. Leonidas Donskis (tiesa, EP rinkimuose, bet tai nekeičia fundamentalios esmės). Dabar gi matome, kad visos šios Lietuvos aukštajam mokslui galimai pragaištingos reformos kalvė yra būtent šios partijos būstinėje. Ir to, ką skaitau, matau, kad profesorius yra aktyvus vykstančių procesų kritikas, tačiau, deja, post factum.. Kaip rinkėjas viduje jaučiuosi truputį kontraveriškai ir prašyčiau profesorių sekančiame savo esė aiškiau atskleisti savo kaip akademiko (t.y. "minties" atstovo) ir politiko (t.y. "veiksmo" atstovo) vaidmenis bei jų santykį. Esė taip pat galėtų vadintis "Individuali ir kolektyvinė atsakomybė politikoje", nes kol kas nelabai suprantu, ar už Švietimo reformą atsakomybę prisiima visa Liberalų sąjūdžio partija, ar tik G. Steponavičius, ar niekas (t.y. panašiai kaip Niunberge) ?

El Bronco

Antradienis
2011-06-14 11:01

Kolegai "Augs": OK, kaip suprantu, tamsta manote, kad universitetams uždirbinėti pinigus žema, nes tai "fabriko" paskirtis. Tai ką siūlote? Kad universitetai priimtų kiek nori studentų, o tada pateiktų jų studijų sąskaitą apmokėti valdžiai, t.y. visiems mokesčių mokėtojams, įskaitnat ir jus bei mane (tikiuosi, jūs irgi mokate mokesčius:) ? Ooooo… tai būtų lengvas ir malonus gyvenimas universitetams

Ypač jei jie patys galėtų nustatyti savo teikiamų stidjų ir kuriamo mokslo kainą, kurią privalėtume apmokėti mes (mokesčių mokėtojai). Pastaruoju atveju greičiausiai išvengtume tos masinės edukacijos, dėl kuros nerimauja L.D., netaptume "fabrikais". Nes bus geriau priimti į programą 15 studentų, už kuriuos pareikalautume iš mokesčių mokėtojų po 30000 Lt "už galvą", negu priimti 100 studentų, iš kurių tesurinksi po kokius 4000 Lt…

O KAIP?

Antradienis
2011-06-14 11:37

Prisimenu dar nesenus laikus, kai prof.Donskis, tuomet dirbęs VDU, žiniasklaidoje dejavo dėl VDU klestinčio "feodalizmo", "dvaro" hierarchijos ir t.t. Tada VDU turėjo nesuteptą autonomiją, ŠMM nesikišo į valdymą per tarybas. Bet ta feodalinė autonomija L.Donskiui buvo bloga. Šiandien jis gasdina(si) tos feodalinės autonomijos apribojimu iš valstybės valdymo insituticijų pusės. Ir tai, anit, jjo, bus blogai, Tai KAIP tada būtų gerai? Auto- ar neauto-?

Zaratustra

Antradienis
2011-06-14 12:11

Elitinis verslas reikalauja elitinio mokslo.Mokinausi VU filosofijos fakultete-nedaug ten buvo elitiskumo.Auksciausia verslo elitine filosofija-naujosios technologijos ten ir nuejome.Ir milijonas euru tarp kitko tai visai nedaug.:) O reformas vykdo partija kurios sarase Donskis tapo europaralamentaru.Taciau man labiausiai paliko ispudi dainos zydu kalba apsikabinus su litvakais Neringos restorane-liuks vaizdelis

No comment

Edvardas Čiuldė

Antradienis
2011-06-14 20:20

Su pagarba ir meile už šitokį straipsnį!

klausimelis

Antradienis
2011-06-14 22:24

O kodel kinai geriau moka matematika uz vakariecius???

Vitalijus

Trečiadienis
2011-06-15 10:05

Labai taiklus pastebėjimai. Bet manau kad pagrindinė problemą yra garsiai neįvardinami mokslo įstaigų (nežinau ar juos galima vadinti universitetais) ir valdžios biurokratu tikrieji tikslai. tai greičiausiai nėra taip gražiai aprašytos vizijos ir misijos. greičiausiai tai yra pinigai

. tai ištarus garsiai taps visiems viskas aišku, vieni nori uždirbti (gauti kuo daugiau) kiti sutaupyti biudžeto lėšas ir tai siekiama bet kokiais būdais padaryti. To pasekoje yra kaip yra. Juokingiausia kad tai įvelkama į visokias gražias vizijas… O darosi visai nejuokinga kaip panašus valdymo budai ir tikslai ateina į mokyklas

W

Trečiadienis
2011-06-15 10:25

Pagarba profesoriui už šias griežtas, tačiau nuoširdžias ir teisingas mintis dabartinio akademinio užtemimo ir pragmatinio primityvumo laikais. Esu įsitikinęs, kad vadybos absoliutizavimas griauna ne tik akademinę sistemą, bet ir kultūrą apskritai. Vadyba, mano nuomone, nėra nei mokslas, nei menas - tai viso labo proletariato valdymo amatas, orientuotas į trumpalaikės situacijos padiktuotą tikslą, slopinantis mąstymą ir originalumą. Kažin kiek dar straipsnių turės parašyti Donskis, Radžvilas ir kiti akademikai, kol biurokratai pagaliau supras, jog vienadieniai rinkos poreikiai laisvam mąstytojui tėra pašvinkusi pelkė, o vadyba - akmuo po kaklu?

ego

Trečiadienis
2011-06-15 12:41

Ponui.poniai "W": sprendziant is tamstos rasinio, nesate ne tik studijaves vadybos, bet ir vartes kokio nors elementaraus tam skirto vadovelio, O juk nebutu sunku paimti ir pavartyti, pries snekant/rasant - juk, galu gale, jei esate akademinis darbuotojas(a) ar net pretenduojate i mokslininko statusa, tai turetumete zinoti , kad pries darant isvadas butina bent siokia tokia analize ir sinteze. Suprantu, kad mokslo zmogui "vadyba" gali skambeti kaip atgrasus svetimzodis - noretusi, kad kazkas (valdzia? visuomene? verslas? EK? universitetas?) duotu pinigu, geriau - sociai:-)), ir netrukdytu kasant "savo urveli" mokslo smeliaduobeje

. Taciau tie pinigai neauga ant medziu universitetu botnikos soduose - juos reikia uzdirbti, o uzdirbtus - kuo efektyviau isleisti. Va, cia ir prireikia vadybos, vadovu ir vadybininku, kurie rastu keliu tu pinigu generavimui, organizuotu ju uzdirbima ir priziuretu ju isleidima (kad pastarasis nevirstu issvaistymu). I ju uzduotis, greta kitko, ieina ir mokslo produkcijos "retransliavimas" i ukiui bei visuomenei suprantama kalba, kad sie noretu ta produkcija pirkti ir diegti. Ir - atvirksciai: verslo bei visuomenes pletros poreikiu retransliavimas i uzsakymus mokslui, kad pastarasis neuzsidarytu darmblio kaulo bokste (skaiciavimams, kiek velniu telpa nt smeigtuko galvutes

)

karpis

Ketvirtadienis
2011-06-16 13:47

Įdomus straipsnis. Tačiau dėl technokratijos, nesutikčiau, nes optimalaus ir aiškaus rezultato siekimas nėra savaime blogis. Visgi straipsnis, verčia diskutuoti - smagu.

Mikko

Ketvirtadienis
2011-06-16 23:10

Jis yra šiek tiek pernelyg pesimistiškai apie Suomijos universitetus. Aš manau, kad keisti dar nebuvo, kad dramatiška.

Arūnas

Penktadienis
2011-06-17 13:05

Manau labai teisingi pastebėjimai. Kokia patraukli liaudžiai yra "Orveliška" (visiškai biurokratinė) sistema galima spręsti iš to, kaip priešinamasi G. Steponavičiaus švietimo reformoms. Visų nekenčiami biurokratai turi užtikrinti, patikrinti, nustatyti, praleisti, patvirtinti (dažniausiai nesąmones) tada visiems ramu. Kai tik bandoma mažinti biurokratų (ko ir siekia G. Steponavičius) pasipila baimingi priekaištai, kad niekas nieko neužtikrins. Laisvė žmonėms patinka tik teoriškai ir pasakose. Praktikoje visi jos bijo ir didelė dalis mielai ją aukoja už apipelijusį duonos kąsnį, bet užtikrintą. Liaudis naiviai tiki, kad realybėje kas nors gali 100 procentų ką nors užtikrinti. Tokie jau mes esame.

Valdesas

Šeštadienis
2011-06-18 18:16

Ši muzikinis takelis tiesiogiai susijęs su straipsniu. Įsiklausykite į dainos žodžius: http://www.youtube.com/watch?v=5kfS6u2eesM

tautietis

Trečiadienis
2011-06-29 07:45

> O ar ne taip buvo visa laika? Praktiniai dalykai turi atnesti apciuopiama nauda, kad mases uz tai moketu. Dramblio kaulo bokstuose gyvenantys ir zvaigzdes skaiciuojantys akademikai yra grazu, bet nepraktiska- juolab kai taves praso moketi uz ju islaikyma ;/ Gal taip ir turi buti - tie dalykai turi buti destomi keliuose labai geruose "elitiniuose" universitetuose. Ar sukurus daug universitetu su "nesunaikinta, nedeformuota, neluoša ir nenumarinta humanistika" mes nekuriam armiju potencialiu bedarbiu? > Ivy lyga turi 8 universitetus ir gal dar keli Kalifornijos universitetai (nezinau kuriuos autorius turi galvoj) sudaro ne daugiau kaip 20 universitetu. 50 humanitariniu universitetu Europoj atrodo labai gerai! Tai gal ne JAV reikia statyti pavyzdziu o Europa?

Karolis

Trečiadienis
2011-06-29 18:06

Leonidai, ar galetum pakomentuoti, parasyti ka nors apie situacija del lenku kalbos vartojimo Lietuvoje ir ivairiu lenku bendruomeniu reakcijas i tai. Man idomu , ka tu apie visa tai manai.

stasys

Trečiadienis
2011-07-06 08:06

Man truputi keistas tas istorijos anklodės traukiojimas tarp mūsų ..nesu aš didelis ir istorijos žinovas bei Česlovo Mylošo kūrybos gerbėjas,.. bet juo ir nereikia būti kad suprastum viena pagrindinį dalyką apie Jį, Jo kūrybą bei atsiminimus , kurie koncentruoti tam tikram laikotarpiui susietam su tame krašte gyvenusiais žmonėmis(lenkais,žydais,lietuvių mažumą) ..konkrečiai kalbų apie Vilnijos kraštą ( mums Vilniaus kraštu), beje Jis tą pakartojo paskutinį kartą besilankydamas Vilniuje ..paskaitykit "Atmintis ir istorija" jei dar neskaitėt., lietuviško tautiškumo jame tiek pat mažai kaip pas šiandienos mūsų tuteišį kalbantį "paprastomų"..bet tai neatimą Jam galimybės būtį šio krašto patriotu …ką dažnas čia maišo su tautiškumų.

grįžti atgal

ankstesnis įrašas | kitas įrašas Kitas

Gegužė 2013

P	A	T	K	P	Š	S
		1	2	3	4	5
6	7	8	9	10	11	12
13	14	15	16	17	18	19
20	21	22	23	24	25	26
27	28	29	30	31

Be temos

Vardas (būtina):
El. paštas (neskelbiamas) (būtina)
Puslapis
Komentaras