Keisti tie lietuviai. Jei kiltų pavojus iš išorės, 61 proc. mūsų šalies piliečių
neimtų ginklo į rankas ir jos negintų. Savo šalį gelbėtų tik 30 proc. gyventojų. Bet kai reikia eiti padaužyti Seimo langus ar viešojo transporto stoteles po krepšininkų pergalės, esame pirmi. Ne mažiau aktyviai veržiamės ginti pedofilų aukų. Pedofilijos byloje kurį laiką buvo nusistovėjęs štilis, paskui rado Drąsiaus Kedžio kūną ir atrodo, kad šita istorija baigia pasiekti apogėjų.

(c) eglė
Teismas ką tik
grąžino jo dukrą, dėl kurios užvirė visa šita sumaištis, mamai. Maištininkai (kitaip žmonių, kuriems teismo sprendimas, koks jis bebūtų, – nė motais) plačiomis krūtinėmis stojo prieš antstolį ir policijos pareigūnus, net
budėjo visą naktį prie namų, kur dabar gyvena mažylė. Spontaniškai atsiradęs udėjimas „Drąsiaus kelias“
protestavo ir Vilniuje.
Toks įspūdis, kad dabar žmonės palaiko ir keikia jau nežinia ką. Mergaitė nustumta net nebe į antrą planą. Jos gyvenimas (dabartinis ir ypač būsimas, kai ji pradės naršyti archyvus internete; beje, ne be paties D. Kedžio pastangų) gerokai apkartintas, tad ar nereikėtų mažylei leisti gyventi su artimiausiu žmogumi? Net jei kažkas panašaus į tai, ką visais frontais pasakojo jos tėvas, ir vyko, po tokio triukšmo vargu ar galėtų pasikartoti. Trumpai tariant, jau reikėtų rišti su šita istorija ir visiems eiti mėgautis pavasariu.
Arba protestuoti prieš brangius degalus. Nes panašu, kad vairuotojai, daug kalbėję ir grasinį, jau
deda į krūmus. Kartais atrodome per daug kantrūs. Valdžia, verslininkai ar dar kas nors lipa mums ant galvos, bet sugebame daug prižadėti, iškelti kokį plakatą ir viskas. Kur ūkininkai su nemokamai dalinamu pienu ir basakojai policininkai? Pasiilgau ko nors originalesnio. Tik prašau nebedaužyti langų.
Oi, pasirodo, dar būname drąsūs, tik savo ryžtą eksportuojame.
Į Papę veržiasi buduliai iš Lietuvos!!!. Automobiliu – per kopas, laužas iš ką tik motoriniu pjūklu nurėžtų pušų, kalnai šiukšlių po išgertuvių. Sako, taip elgiasi naujieji lietuviai, baigiantys supirkti Latvijoje, netoli nuo sienos, gamtos parke esančias pajūrio žemes. Senieji kaimo gyventojai šiurpsta matydami keturračiais per saugomas pilkąsias kopas nardančius „šumacherius“. „Tokius lietuvius aš vadinu buduliais – išgėrę, sintetinį šlamštą meta po kojomis, išsituština čia pat po krūmu ir išvažiuoja“, – sako vienas latvis. Radę prie automobilio stiklo paliktą baudos kvitą, lietuviai neretai jį išmeta. Latviams esą nė į galvą neateitų taip pasielgti, – nesumokėjęs baudos, negalėsi gauti automobilio techninės apžiūros talono. Lietuvis nusipjauna, nes sienų kontrolės nebėra. Va taip. O dar kažkada svarsčiau, gal reikėtų apsilankyti Papėje… Bet tikriausiai nevažiuosiu, nes jei supras, kad esu lietuvė…
Didžiosios Britanijos vaikų lopšeliai, palaikantys naują sveiko maisto iniciatyvą,
uždraudė vaikams saldžius gimtadienio tortus. O žaisti smėlio dėžėje (ten tikrai tyko daug ligų), suptis ant sūpynių (aš kažkada nuo jų nusivertusi susilaužiau ranką) arba tiesiog gyventi dar niekas nedraudžia
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus sekretore
tapo buvusi ligoninės valytoja. Ji neslėpė, kad darbą gavo per pažintį su administracijos direktore, o naujų pareigų imtis sutiko, nes čia lengvesnis darbas ir geresnis atlyginimas. Vidurinę mokyklą baigusiai moteriai nereikėjo nei aukštojo ar bent aukštesniojo mokslo diplomo, nei mokėti užsienio kalbų. „Kompiuterį valdyti nesudėtinga, atsiliepti į skambučius irgi išmoksiu. Prireikus ateityje galėsiu palankyti reikalingus kursus. Dabar niekur nesimokau“, – aiškino naujoji sekretorė. Aš irgi noriu!!! Ragelį kilnoti jau moku, angliškai susikalbėčiau.
Atostogos pliušiniams meškiukams – nuskraidina net pas Kalėdų senelį. Ar gausiu nuolaidą, jei išleisiu į kelionę visus tris savo meškinus? O jei pridėsiu skruzdėdą ir dar porą gyvių?
Vilniaus meras Vilius Navickas
pažadėjo nugriauti sovietines Žaliojo tilto skulptūras, kai tik Kultūros paveldo departamentas išbrauks jas iš valstybės saugotinų objektų sąrašo. Niekaip nesuprantu – pastaruosius 20 metų tos skulptūros jokios žalos nepadarė. Kaip ir Grūto parkas, kuriame yra dar baisesnių dalykų – Leninas ir pan. Tai kokiam velniui griauti? Tiltas atrodys mažų mažiausiai keistai be dalykų, prie kurių bent jau aš esu pripratusi. O gal reikėtų klausti kitaip – ką dar ponas meras pasiryžtų nugriauti, kad tik gautų vietą kandidatų per savivaldos rinkimus sąrašo viršūnėlėje? Deja, šį kartą jis jau pavėlavo ieškoti naikintinų objektų.
2030-aisiais Lietuva – laimingiausia valstybė! Savaitės bajeris… Turime 20 metų atpratinti lietuvius nuo pomėgio mėgautis degančiais kaimynų tvartais, šūkauti „Lietuva lietuviams“, dubasinti tautiečius Airijoje, padidinti atlyginimus ir pensijas, kokiu nors būdu prie šaltojo ir šlapiojo sezono pridėti šiltąjį ir taip toliau. Svajonėmis apie laimingą Lietuvą
dalijosi į tarptautinę konferenciją susirinkę būrys valstybės institucijų, įmonių, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų vadovų. Jie Lietuvą 2030 m. mato kaip šalį, pasiekusią maksimalų laimės indeksą, pagerinusią viešosios vadybos efektyvumą ir skatinančią kuriančią visuomenę. Matyt, visiems davė paragauti
magic mushrooms…
Norite patobulinti užsienio kalbų žinias ar perprasti kompiuterį? Eikite dirbti į Seimą – parlamento kanceliarija politikams rengia
nemokamus kursus.
Virusas iš Lietuvos plinta po pasaulį. Viena britų konservatorė partijos narė ne tik įsteigė bažnyčią, bet ir maldomis
gydė žmones nuo homoseksualumo bei vaikė demonus iš gėjų. Nieko keisto – atrodo, jų prekybos sekretorius Peteris Mandelsonas yra ufonautas. Bent jau taip
sako naujasis premjeras Davidas Cameronas.