11934 DELFI BLOGAS - Eglynas » 2010 Gegužė
REKLAMA
egledig

Sraigės kraustosi į oro balionus ir salotas


Pirmadienis, 2010-05-31 17:07        Uncategorized    |    0 komentarųkomentarai
Sraigės keičia darbo profilį ir nuo šlapių šaligatvių bei žolių kraustosi į salotas ir oro balionus. Visai neseniai tris sraiges aptikau patogiai įsitaisiusias ant oro baliono krepšio (deja, jau buvo po skrydžio, taigi jos negavo paskraidyti). O kitą dieną dar vieną radau salotose. Mes jos nevalgėme ;)
(c) eglė
(c) eglė
(c) eglė
(c) eglė
(c) eglė
(c) eglė
AAAAAAA!!!!!! Seimo narė – pusnuogė!!! Kas jai leido??? Ingos Valinskienės šokis šeštadienį vykusiame „Žvaigždžių duetų“ finale, kurį tiesiogiai transliavo LNK, buvo kur kas įspūdingesnis, nei kas nors galėjo tikėtis. Jai sukantis su partneriu Andriumi Butkumi, baltos suknelės viršutinė dalis ėmė slysti žemyn, slydo slydo ir galų gale nuslydo. Ką pamatė žiūrovai, galite pamatyti ir jūs – eikite paskaityti reportažą.

(c) eglė

Pasirodo, kad labiausiai greitį viršyti mėgsta Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Belgijos vairuotojai. Netgi švedai. Lietuviai yra toli už jų. Nors kažin kaip būtų, jei palygintume su gyventojų skaičiumi. Švedijoje žmonių gyvena nelabai daugiau negu pas mus, bet Vokietija, Prancūzija ir UK yra kur kas didesnės.

Australijos dailininkas Pricassas nutapė Rygos mero Nilo Ušakovo ir vicemero Ainaro Šleserio portretą. Lyg ir nieko ypatingo, bet paveikslą jis piešė savo peniu. Gal ir patogu…

Islandijos sostinėje Reikjavike vietos rinkimus laimėjo partija, kuri save vadina geriausia. Tiesiog jos toks pavadinimas. Geriausią partiją, už kurią balsavo daugiau nei trečdalis rinkėjų, vos prieš pusmetį įkūrė komikas Jonas Gnarras. Kampanijos metu jos kandidatai reklamavosi dainuodami Tinos Turner „Simply The Best“, žadėdami nemokamus rankšluosčius baseinuose, o į miesto zoologijos sodą atgabenti naują poliarinį lokį. Jie taip pat reikalavo Disneilendo oro uoste ir kad iki 2020 m. parlamentas būtų laisvas nuo narkotikų. Nais. Mūsų politikams dar yra kur pasitempti.

Lietuvis (na, bent jau beveik) Antanas Mockus bando tapti Kolumbijos prezidentu. Reikėtų į visas šalis deleguoti po tokį sveikai išprotėjusį tautietį, gal tuomet taptų įdomiau, kad ten toli vyksta. Nes šiaip kam rūpėtų kažkokie rinkimai kitoje pasaulio pusėje.

Palanga taupo, tik jos meras – ne. Ponui ką tik nupirktas naujas telefonas, nes atseit senuoju bendrauti būdavo gėda. Kadangi telefonas perkamas išsimokėtinai, po poros metų jis pabrangs dvigubai nuo 3,3 tūkst. Lt iki beveik 6 tūkst. Lt. Tada vėl bus pasenęs ir vėl reikės naujo.
Kol kas linksmiausia šios savaitės naujiena (bent jau tarp mano kolegų sukėlusi itin karštas diskusijas): Lenkijos Ostrodos mieste penkios paauglės pastojo žaisdamos žaisdamos su mokyklos draugais. Žaidimas vadinasi nekaltai – „saulutė“ arba „žvaigždė“. Mergaitės atsigula ratu suglaudusios galvas ir užmerkusios akis, o vaikinai paeiliui santykiauja su jomis. Laimi vaikinas, kuris ilgiausiai ištveria. Neblogas būdas tautai gausinti. Reikėtų pas mus mokyklose įvesti kaip privalomą discipliną. Mes vaikystėje irgi prigalvodavome visokių kvailų žaidimų, bet tokie išradingi tikrai nebuvome. Tik man kyla klausimas: kaip ilgai „ištveria“ kokių 14-15 metų vaikėzas?

(c) eglė

Kažin kodėl žmonės pyksta, kai koks žurnalistas eteryje nusikeikia, bet pakenčia, kai nelabai pagarbiais epitetais svaidosi Seimo nariai? Saulius Stoma parlamentą palygino su mėšlu (kam tuomet reikėjo dalyvauti rinkimuose ir lipti į tą negerovę?). Vytautas Bogušis atkirto, kad tuomet jis turi teisę kolegą pavadinti šūdvabaliu. Nais. Kas sugalvos ką nors gudresnio? Galėsime rengti politikų varžytuves – kieno mintis lakesnė, o liežuvis aštresnis.

Išmintį pademonstravo dar vienas parlamentaras, bet čia jau be ironijos. Seimas per pusantrų metų šiaip ne taip ratifikavo 2007-ųjų pavasarį Niujorke pasirašytą Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Procesą stabdė straipsnis, kuriuo įsipareigojama suteikti neįgaliesiems tokios pat pasiūlos, kokybės ir lygio sveikatos priežiūros paslaugas ir programas, kaip kitiems asmenims, įskaitant seksualinės ir reprodukcinės sveikatos sritį. Kilus diskusijoms, jog tai gali nurodyti į pareigą ar moralinį spaudimą neįgaliems asmenims atlikti sterilizaciją ar abortą, konvencija ratifikuota su išlyga, kad minėta sąvoka neapima pastarųjų dviejų dalykų.

„Apgailestauju, kad tas vilkinimas tęsiasi tokį ilgą laiką. Pradžioje buvo blogas vertimas, kuris neatitiko originalo, po to atsirado kaip tik tos fobijos, būtent dėl termino „seksualinė ir reprodukcinė sveikata“. Man, kaip pa­sau­lie­tiš­kos vals­ty­bės at­sto­vui, iš­vis la­bai keis­ta, kad ši­tą kon­ven­ci­ją rei­kė­jo de­rin­ti su Vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­ja ir Vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­jos at­sto­vai da­ly­vau­ja svars­tant šį do­ku­men­tą. Ga­liu pa­juo­kauti, kad mes iš Šiau­rės Je­ru­za­lės tik­riau­siai grei­tai tap­si­me Šiau­rės Va­ti­ka­nu, nes grei­tai vi­sus įsta­ty­mus bū­ti­nai rei­kės de­rin­ti su Vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­ja“, - sakė Algirdas Sysas. Negaliu su juo nesutikti. Bažnyčia jau truputį per daug aiškina, ką žiūrėti per TV, su kuo miegoti, kiek vaikų turėti ir taip toliau.

Visų šalių blondinės, vienykitės!!! Skrydžių bendrovė „airBaltic“ vilioja šviesiaplaukes nuolaida pirkiniams lėktuve – tokia akcija sugalvota Rygoje vykstančio parado „Go Blonde“ proga. Čia tipo pokštas. Gerai, aš nieko prieš, nes laisvai gaučiau tą nuolaidą, bet jei būčiau šatenė ar brunetė, truputį susinervinčiau. O jei viską apverčiam aukštyn kojom ir iš pastarųjų paprašome susimokėti papildomai, nes jų genai kažkokie ne tokie? Tada jau būtų triukšmo…

Kebabų pardavėjai Vilniuje įkliuvo į kedizmo sūkurį. Sako 10 proc. nuo specialaus rinkinio vaikams kainos pervesiantys į Drąsiaus Kedžio mamos sąskaitą. Ir dar vilioja: „Nupieškime vaikams drąsesnę ateitį!“. Vadinasi, jei savo vaikui pirkčiau šitą rinkinį, jis taptų lyg ir rėmėju. Na žinote, tie personažai, kurie netingi ištisas dienas leisti Garliavoje, tegul elgiasi, kaip tinkami, bet kam įtraukti vaikus? Juk vargu ar suaugusius suvilios kažkokie „superkebabiukai“. Nebent, aišku, jis labai norės skirti šiek tiek pinigų „kovai su pedofilija“. Mielai paimčiau tų kebabų, jei žinočiau, kad mano pinigai tikrai nebus pervesti į jokias panašias sąskaitas. Be kita ko, dar turėčiau klausimą – kokiu būdu ta kova bus organizuojama ir kam iš tiesų bus panaudoti pinigai?

Premjeras Andrius Kubilius, sako, yra nuoširdus dviratininkas – jis nepraleidžia progos net, pvz., Vladimirą Putiną pakviesti pasivažinėti, pajuokauti apie politinius tandemus ir pan. Bet kai nuvažiuoja kirptis (sic! – darbo metu, bet tai gal atleistina, nes maža ką net paprasti žmonės sugalvoja veikti tuo metu, kai turėtų dirbti), jam nieko nereiškia palikti visas dvi mašinas ant dviračių tako. Na, paliko apsaugininkai, bet premjeras galėjo atkreipti dėmesį, kad atmynęs bendramintis turės sukti į automobiliams skirtą gatvės dalį ir galbūt pakliūti į pavojingą situaciją ar bent jau patirti nepatogumą. Sunku su strateginiu mąstymu…
Tradiciškai pradedu nuo esminių naujienų. Kažkurį iš pastarųjų savaitgalių Ingos ir Aivaro Stumbrų kiemas lyg pasakoje skendo muilo burbuluose, konfeti ir fejerverko lietuje. Čia buvo švenčiamas poros pirmagimės Estelos ketvirtasis gimtadienis. Kaip ir kiekvienais metais, šventei išrinkta spalva, šįkart – mėlyna, ir tai pirmą kartą padarė pati mergaitė. Kažin kuo ši šeimynėlė yra nusipelniusi Lietuvai (išskyrus trumpą laiką, kai Inga ėjo pirmosios šalies dukros pareigas), kad apie juos reikia tiek rašyti? Ypač apie spalvotus gimtadienius? Aišku, gimtadienis – graži šventė, ypač jei surengiama smagiai ir originaliai, bet gal jau galima rasti kitų temų? O gal lauksime, kol išbandys visas spalvas? Kiek jų gali būti? Kažin, ar laikui bėgant nepritrūks?

(c) eglė

Eilinį kartą Ryga tapo Lietuvos sostine. Šį kartą pats britų grandas „The Guardian“ pamiršo užmesti akį į žemėlapį. Ačiū, kad giria Antaną Mockų, kuris gali laimėti Kolumbijos prezidento rinkimus, ir kad primena, jog jis yra lietuvių kilmės. Bet šį kartą jie truputį persistengė: „Born to Lithuanian parents, Mockus looks like a potential mayor of Riga, but instead proved himself a transformative mayor of Bogotá.“ Gerai parašė vienas komentatorius – kodėl lietuvis turėtų tapti Latvijos meru? Kita vertus, gal neblogai, kad mūsų kaimynai truputį pamiršti – žmonių galvoje užsilikęs tik vieno miesto pavadinimas ;) Bet tai reiškia, kad Vilniui reikia smarkiai pasitempti reklamuojant save.

Šiek tiek žinių iš tikrosios Lietuvos sostinės. Vilniaus savivaldybė atliko apklausą ir išsiaiškino, jog daugiausia vilniečių norėtų, kad po 10 metų Vilnius taptų ne kultūros, žinių ekonomikos ar pramogų sostine, o tikrais jų namais – bendruomeniška, draugiškų gyventojų erdve. Kurgi… Patikėsiu, kad vilniečiai tikrai to nori, kai mano kaimynai (gal jų svečiai) nustos laužyti durų rankenas, daužyti butelius laiptinėje, sutriauškintų traškučių pakelius nunešti iki šiukšlių dėžės, o ne padėti ant palangės, kai parduotuvėje beveik ant galvos užlėkęs su vežimėliu žmogėnas atsiprašys, kai gatvėje tegul ir pirmą kartą sutiktas žmogus nusišypsos, net jei bus minus 30 ar dar kokia neganda… Gal tada ir tokias kaimynų dienas imsime rengti.

Ta pati apklausa: jei taptų Vilniaus meru, dauguma vilniečių visų pirma siektų, kad iki 2020 m. būtų sutvarkytas viešasis transportas, pagerėtų susisiekimas ir keliai. Visiškai pritariu – gatvės dar yra pusėtinos, bet viešasis transportas… Tiesą sakant, jau labai seniai kur nors važiavau troleibusu ar autobusu, tai nežinau, kiek ten reikalai yra patobulėję, bet iš ankstesnės patirties pamenu, kad kartais būna baisiai sunku nuvažiuoti iš vieno miegamojo rajono į kitą, nors jie visai netoli, o jau bilietų sistema… Kažin, ar jau parduoda bilietus, su kuriais, pavyzdžiui, valandą gali persėsti kiek nori kartų, kol pasieksi galutinį tikslą?

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Modestas Kaseliauskas per mėnesį, atskaičiavus mokesčius, uždirba 4,9 tūkst. Lt. Jei jam atrodo mažokai, aš (tikriausiai ir dar vienas kitas) sutikčiau keistis pareigomis.

O štai naujasis Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis dėkoja premjerui Andriui Kubiliui už pirmosiomis darbo dienomis skirtą už „už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą" 20 proc. priemoką, nes, priešingu atveju, būtų gavęs bene 1 tūkst. Lt mažesnį darbo užmokestį, nei dirbdamas Liberalų ir centro sąjungos atsakinguoju sekretoriumi. „Aš nežinojau išvis kokia čia alga, jūs galvojat, čia būčiau ardęsis?”, - Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje kalbėjo K. Rimšelis. Išties… Šiomis dienomis iš vienos žinomos ekonomikos ir finansų reikalų ekspertės girdėjau, kad net šiais laikais dalis žmonių dirba vien tam, kad reikia kažką veikti, kad gautų atlyginimą ir taip toliau, o ne dėl to, kad jiems būtų įdomu, miela, norėtųsi panaudoti žinias. Man atrodo, radau puikią šių žodžių iliustraciją.

Ir dar priminsiu, kad vidutinis mėnesio darbo užmokestis prieš mokesčius šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmą ketvirtį sudarė 2031,2 Lt ir, palyginti su ketvirtu 2009 m. ketvirčiu, sumažėjo 4,1 proc. Koks pas mus nedarbo lygis? Turbūt tuoj bus 20 proc. Tūkstančiai žmonių sutiktų gauti bent tą tūkstantį, kad turėtų už ką sumokėti komunalinius mokesčius ir pramisti.
Neabejotinai viena svarbiausių šių dienų naujienų – „buvęs floristas iš Kauno, staiga tapęs Lietuvos ponių draugu“, Mantas Petruškevičius „verčia iš pykčio paraudonuoti tuos, kurie netingi internete visokiausių komentarų apie jį prirašyti“. 26-erių veikėjas SMOGIA: apie jį, kaip dabar madinga, bus parašyta knyga! Oi laukiam laukiam, skaitysim…

(c) eglė

„Jie mane galėjo nušauti“, - skundžiasi aktorius Karolis Sakalauskas, įsivėlęs į keistą istoriją su Koranu. Egipte jis buvo sulaikytas dėl islamo religijos įžeidimo ir patupdytas už grotų. Paties aktoriaus teigimu, viskas buvo kiek kitaip, nei praneša egiptiečių žiniasklaida: „Kišenėje turėjau pasą ir padovanotą Koraną. Traukdamas asmens dokumentą, kartu ištraukiau ir Koraną. Padėjau jį ant viešbučio registratūroje buvusio stalo. Jei tikrai ant žemės būčiau sviedęs Koraną ir jį trypęs, man grėstų 15 metų kalėjimo, nes tokie yra vietos įstatymai..“ Nežinia, kaip ten viskas buvo, bet kažin ar už kokį menkniekį žmogui grėstų kulka į kaktą ir būtų išpūstas toks skandalas. Ryškiai kažkas tokio buvo nutikę…

Į policininkų akiratį – kaip keista! – pateko neblaivus ispanas, besišlapinantis ant Prezidentūros sienos. Po eilinės istorijos šia tema man vis kyla klausimas: ar užsieniečiai tualetu laiko visą Vilnių apskritai, o apie tokius įvykius išgirstame, nes eina kalba apie Prezidentūrą, ar šis pastatas juos traukia kaip magnetas. Kažkodėl peršasi antras paaiškinimas. Gal reikėtų nuplauti sienas, kad žmonės neužuostų kokio keisto kvapo ir jiems nekiltų noras pasekti kitų pavyzdžiu, ar iškviesti kokius bioenergetikus, kad tą vietą atkerėtų.

Mokslininkai sugalvojo naujovę, kaip padėti šokoladą dievinantiems ir papildomų kilogramų bijantiems žmonėms – pasipurški juodojo šokolado dalelių į burną ir mėgaujiesi gyvenimu. O gal protingi žmonės galėtų visą maistą paversti aerozoliu? Būtų ir patogu (nereikėtų gaminti, plauti indų ir taip toliau), ir antsvorio problema dingtų…

Vagys iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Varėnos skyriaus patalpų išnešė devynias kėdes. Vargšai naivuoliai, tikriausiai tikisi, kad su kėdėmis ir postus pasiims…

Nebūčiau dėjusio šio video (nes eilinį kartą pasakoja, kokia Lietuva yra krepšinio šalis), jei ne juokingai perrašytos lietuviškos pavardės. Check this out.

Pabaigoje – dar kartą apie pedofilijos reikalus. Pora citatų iš vieno teksto: „Mus vadina kedofilais, fanatikais, ligoniais, kriminaliniais garliaviniais, treninginiais ir kitais nuostabiais epitetais. Mes įpratę prie vadinamojo elito intelektualaus plūdimosi manierų, pamokslaujančio tono, postringavimo apie teisinę valstybę bei europietiškas vertybes. (…) Taip, mes nebetikime ir nepasitikime savo valstybės teisiniais ir valdžios institutais, bet dar viliamės. Dar širdyse rusena viltis, kad tautos valia gali būti veiksminga ir išgirsta. Viltis sako kvailių motina, bet be jos gyvenimas neturi prasmės.“

O tai, švelniai tariant, mane truputį pribloškė. To paties teksto pabaiga: „Todėl Klonio gatvėje Garliavoje gyvenanti mergaitė nėra tik auka. Ji - išniekintos, išprievartautos, pažemintos mūsų Lietuvos simbolis. Mes ginsime ją tokią, nepaisant to, kad paskutinės kartos komjaunuoliai, saugumiečiai, kapsukiniai teisėsaugininkai nori ją iš mūsų atimti. Praėjusią savaitę galėjote suprasti: ji – mūsų.“

Va šito nereikėjo. Kas tie žmonės per vieni, kad paverstų mažą, tikriausiai dar nelabai ką suprantantį žmogų savo kovos su valstybe simboliu, mestų jo gyvenimą į šoną ir pradėtų jį savintis? Jei iki šiol dar galėjau suprasti ir iki tam tikros ribos toleruoti tai, kas vyksta Garliavoje, dabar tikrai nusivyliau valstybe, kad nesugeba sutvarkyti minios kažkokių keistų piliečių ir leisti tam mažam žmogui toliau būti vaiku, jei jam tai dar bus įmanoma.
Seimo narys Petras Gražulis plečia savo veiklos geografiją. Lenkija pirmą kartą atsiuntė Lietuvai notą dėl chuliganiško parlamentaro elgesio keliuose. Jis esą viršijo greitį, stabdomas nestojo, o galiausiai sustabdytas mosavo diplomatiniu pasu. Kažin kada rinkėjai supras, kad galima balsuoti ir už žmones, kurie daro ką nors naudingo, ne vien kelia skandalus?

(c) eglė

Nors balandis – švaros mėnuo – jau baigėsi, langus nusivalė dar ne visi. Šiandien tokios laimės darbe sulaukiau ir aš. Iškart akyse prašviesėjo, Žvėrynas tapo ryškesnis, o TV bokštą galėsiu matyti net per rūką. Buvo malonu bent neakivaizdžiai pabendrauti su langų valytojais, kai jie siūbavo man prieš akis, trankėsi į langą bandydami prisitvirtinti ir muilino stiklą. Vienas buvo visai simpatiškas.

Mokslininkai pirmą kartą sukūrė gyvybę laboratorijoje – visiškai naują „sintetinę“ gyvybės formą iš įvairių chemikalų mišinio. Nauja chromosoma buvo sukurta iš dirbtinio DNR mėgintuvėlyje, tuomet perkelta į tuščią ląstelę. Dar vienas toks fokusas ir pradėsiu tikėti, kad galima sukurti žmogų iš šonkaulio.

Jūrmalos meru išrinktas vicemeras lietuvis Romualdas Ražukas. Džiugu, kad sugebame eksportuoti ne vien nusikaltėlius, bet ir merus.

69 proc. lietuvių nusivylę šiandieninės Bažnyčios hierarchų požiūriu į kontracepciją, skyrybas, antrą santuoką ir kunigų celibatą. Tik 20 proc. palaiko išpažįstamų vertybių nuoseklumą ir mano, kad tai yra Bažnyčios mokymo stiprybė. Anot tyrinėtojų, kai religinės tiesos gerokai atsilieka nuo septynmyliais žingsniais lekiančios visuomenės, jos tampa formaliais draudimais, kurie Dievą paverčia pavydžiu, sadistišku gyvenimo pilnatvės ribotoju. Nėra ką čia daug komentuoti. Priminsiu, kad apie 80 proc. gyventojų laiko save katalikais. Po visų šitų skaičiukų man tūkstantąjį kartą kyla klausimas – kodėl minios traukia tuoktis į bažnyčią (dėl giminių? dėl gražios ceremonijos?). Arba kodėl visi masiškai kalbėti nemokančius pyplius tempia krikštyti, neleisdami jiems patiems nuspręsti, kokią religiją pasirinkti ir ar apskritai turėti ką nors bendro su tikėjimu?

O ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nepasitiki nė vienu visuomenės veikėju (tie, kurie pasitiki, dažniausiai yra prezidentės Dalios Grybauskaitės fanai – nieko naujo). Reikėtų pasiaiškinti, kas tiksliai yra tas pasitikėjimas, bet aš, priklausomai nuo temperatūros lauke, išmiegotų valandų ir dar vienos kitos aplinkybės, kartais patekčiau tarp to ketvirtadalio. Oi nedaug yra veikėjų, su kuriais norėčiau eiti į kalnus…

Jei negersi pakankamai vandens, pilkoji smegenų medžiaga susitrauks, todėl mąstyti taps sunkiau. Oioioioioioi, kiek to vandens reikia išgerti, kad visiškai nesublondinėčiau? Šiandien jau sunaikinau kokį litrą, ar užteks?
Visokių homofobų aiškinimai, kad gamtoje nebūna homoseksualų, yra nesąmonė, bent jau taip sako mokslininkai. Jie atrado, kad dauguma Laisano albatrosų yra homoseksualūs, ot. Beje, šitos žąsys nuotraukoje, kaip tvirtino jų šeimininkai, iš tikrųjų yra žąsinai. Vienas buvo iš esmės įsikibęs man į koją. Likau gyva.



(c) eglė

Aktorius Nicolas Cage’as valgo tik tų gyvūnų, kurie dauginasi padoriai, mėsą. „Myliu gyvūnus. Mane žavi žuvys, paukščiai, banginiai, vabzdžiai, ropliai. Ką valgyti, renkuosi pagal tai, kaip gyvūnai poruojasi. Manau, žuvų poravimasis labai padorus. Taip pat ir paukščių. Kiaulių – ne toks padorus, todėl nevalgau kiaulienos ar panašių gyvūnų mėsos. Valgau žuvį ir paukštieną.“ Tai, atsiprašau, kuo netinka kiaulių poravimasis? Nors, tiesą sakant, aš irgi nevalgau kiaulienos, bet ne dėl to. Kažin, tuos albatrosus N. Cage’as valgytų?

Atrodo, kad Žaliojo tilto skulptūros liks savo vietose. Paveldosaugininkai tvirtina, jog kol stovi tiltas, stovės ir skulptūros. Valio jiems – kartais noras saugoti visokį paveldą atrodo perdėtas, bet šį kartą spaudžiu dešinę. Sako, kad tų skulptūrų nebūtų galima išvežti net į Grūto parką. Kai kurie konservatoriai galvoja, kad šiuo atveju galėtų padėti vagys arba stebukladariai. Mieli politikai, ta proga siūlau eiti paieškoti Vilniuje didesnių problemų.

Dar viena įdomybė iš mokslo pasaulio: mokslininkai suprojektavo vyro protą į virtualios realybės moters kūną, taip pakeisdami jo elgseną ir mąstymą. Tai esą gali padėti atsikratyti kai kurių pasenusių įsitikinimų ir paaiškinti, kaip žmonės atskiria save nuo kitų. Norėčiau kokiai dienai gauti vyro smegenis… Sako, kad laikinai suteikus žmonėms iliuziją, kad jų kūnas kitoks, rezultatai liudija, kad tai taip pat veikia jų elgesį ir tai, kaip jie galvoja.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas leido Seimo nariui Kazimierui Uokai, kuris aktyviai reiškėsi per legendines eitynes „Už lygybę“, nubausti save pačiam – susistabdyti narystę partijoje. Tik jei to nepadarys, kolegos bandys jo kokiu nors būdu atsikratyti. Galbūt laikinai sustabdydami narystę. Tokį sprendimą konservatoriai motyvavo tuo, kad K. Uoka neapgailestavo dėl savo elgesio. O jei būtų apgailestavęs, būtų paploję katučių ir leidę toliau skleisti talibaniškas nuostatas?

Va čia tai renginys iš esmės – sekmadienį Radviliškyje vyks pirmasis kojinių mezgimo čempionatas. Ieškokite virbalų, siūlų ir pirmyn!

„Dviratukas“ Eugenijus Ostapenka visaip kaip nukentėjo Šiauliuose. Paskui galvojo, kad atsidūrė Mažeikiuose. Dėl to, kad buvo sumuštas, ar dėl promilių galvelėje?

„Laikas nenumaldomai bėga, beveik nepastebėtai atkeliavusi gegužė skuba užverti paskutinio dešimtadienio kalendorinius lapus. Prasidės pirmasis vasaros mėnuo.“ Sinoptikus patraukė ant romantikos. Taip prasideda orų prognozė savaitgaliui.
Sakyčiau, svarbiausia jei ne šio mėnesio, tai bent šios savaitės naujiena – Drąsiaus Kedžio teta atsako, ar jos plaukai tikri, ar tik perukas. „Panelės“ (primenu, kad tai yra paauglėms ir nespėjusioms pasenti moterims skirtas, nors mėgstamas ir kai kurių vyrų žurnalas) paskambino ir paklausė tiesiai šviesiai. Galvojau, ką atsakyčiau, jei sulaukčiau tokio klausimo. Pirmiausiai pasijuokčiau, paskui pagalvočiau, kad kokie bepročiai skambinėja ar kad pilnatis prasidėjo. O ponia Audronė „nė nesutriko, bet net ir nusišypsojo, o po šypsnio kostelėjo ir atsakingai pareiškė (lyg mes jau ne pirmieji klaustumėm šio subtilaus dalyko): „Žinokit, tai tikri mano plaukai. Tai ne perukas. Visą gyvenimą esu blondinė. (O ar natūrali?) Anksčiau buvau natūrali, na o dabar, kai plaukas žyla, tenka padažyti karts nuo karto…" Va taip.

(c) eglė

„Aš išnaikinsiu terminą „Gruzija“, pažadu. Ir ne tik Lietuvoje“, – per spaudos konferenciją Vilniuje pareiškė šios šalies užsienio reikalų ministras Grigolis Vašadzė. Nais, kad žmogus toks ryžtingas. Tbilisis atseit norėtų, jog šalis būtų vadinama „Georgija“. O tai dabar mums reikėtų ardytis, kad visas pasaulis sakytų „Lietuva“? Ir dar priminsiu, kad gruziniškai Gruzija vadinama საქართველო (Sakartvelo), tai prie ko čia ta Georgija? Gal bent normalų pavadinimą reikėtų imti?

Girti britai Vilniaus centre šlapinosi ant Lietuvos banko pastato. Kai perskaičiau, pagalvojau, kad arba Prezidentūra jau per daug pažymėta, arba nenuėjo iki jos. O štai šiandien aptikau, kad vienas suomis sugebėjo nueiti. Arba suomiams gyvenimas tikrai sulėtėjęs, arba jia žino, kad kitose Vilniaus vietose tokių negražių dalykų negalima daryti.

Lietuvos paviljone pasaulinėje parodoje „Expo 2010“ vyksta daug smagumų. Tradicinis lankytojų pasisveikinimas – привет, товарищ (rus. sveikas, drauge), dažnas klausimas, kokia kalba mes kalbame. Kai ką domina ir tokie dalykai: ar Lietuva yra Kinijos provincija, ar Jonas Kazlauskas nėra amerikietis, ar pas mus daug arklių, „girdėjau, kad jie labai geri“, ar lietuviai lankosi Sovietų Sąjungos paviljone, ar vidutinis lietuvio ūgis – 2 m ir taip toliau.

Pas Venckus nepatekęs antstolis teismo sprendimą dėl Drąsiaus Kedžio dukros perdavimo mamai nusprendė paskelbti žiniasklaidoje, bet, sako, sulaukė neigiamo atsakymo bent iš vieno laikraščio. Kažin, ar išsigando minios, ar šiaip nepatiko teismo sprendimas?

Latvijoje du žmonės priverstinai gydomi nuo kanibalizmo. Keista, kad ne Lietuvoje, nes juk lietuviui skaniausias patiekalas – kitas lietuvis ;)
Manų košė yra viena kenksmingiausių. Dėl kažkokio glikeminio indekso – atseit manų košėje yra daug krakmolo, o kitų maistingų medžiagų mažai. Aaa!!! Taip kaip dabar bus? Bet gerai, kad aš jos nemėgstu ;) Tiesa, žinau skanaus pyrago receptą su manais…

(c) eglė

Mokslininkai aiškina, jog galima nustatyti, kiek moteris turėjo partnerių. Atseit kūnas sugeba išsaugoti visą informaciją apie mylėtus vyrus: amžių, ūgį, svorį, akių ir plaukų spalvą. AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! To tai nereikėtų. Gal jau kaip nors atsiminsiu pati ;) Kažin, ar tie vyrai gali ką nors išsiaiškinti apie prieš tai buvusius?..

Didžiosios Britanijos moterys taip intensyviai dirba, kad visai neturi laiko pasirūpinti savo išvaizda. Jos per savaitę lieka vos viena ar dvi valandos sau. Ajajai, tikrai didelė bėda. Dauguma dirbančių bričių kasdieniam makiažui ir plaukams sutvarkyti skiria vos 10 minučių. Septynios iš dešimties apsirengia ir susiruošia išeiti į viešumą mažiau nei per 15 minučių. Na, aš per tiek suspėju ir į dušą užsukti… O jei, pvz, būna rytinis skrydis balionu, sutelpu į 10 min., įskaitant nuvažiavimą iki susitikimo vietos.

Lietuviai blūdija toliau. Jiems negana to, kad apgulę Venckų namus Garliavoje neleidžia vykdyti teismo sprendimo, – piketuoja net Londone. Kažin prieš ką? Diplomatus, kurie nelabai kuo gali padėti, ar britus, kurie garantuotai nesupranta, apie ką čia daina.

Blūdija ir japonai – Tokijuje įvyko pirmosios pasaulyje vestuvės, kur jaunavedžių porą sutuokė robotė. Laukiu nesulaukiu dienos, kai norėdama kam nors pasiguosti skambinsiu kokiai metalinei tetai.

Šeštadienį Kaune prasidės smėlio skulptūrų festivalis, kuriame menininkai žada sukurti 6 m aukščio pernai mirusio popkaraliaus Michaelo Jacksono skulptūrą. Gal ir nieko – mes garsėjame paminklais visokiems dainininkams – tai Frankui Zappai, tai dar kam nors.


„eBay“ parduodama ir lėlė, panaši į Dalią Grybauskaitę. Jei kada nors prieis eilė man, norėčiau iš karto ją nusipirkti, o ne per kokį nors aukcioną. Bet tikiuosi, kad kandidatų sąraše kur nors antrame milijone.

Nedailiausios įžymybės žmonėms atrodo „Olialia“ pupytės. Sunku ginčytis… Grožis – skonio dalykas, bet neblogai, kai jį papuošia ir truputis košės galvoje. Iš kai kurių šitų mergaičių veiksmų sunku patikėti, kad jos yra pakankamai.

Rytinės Europos Sąjungos narės yra mažiausiai tolerantiškos seksualinėms mažumoms. Nieko stebėtino. Homoseksualų teisės labiausiai paminamos tose valstybėse, kur didžiulę įtaką turi Romos katalikų ir ortodoksų bažnyčios. Irgi savaime suprantama. BET! Paskutines vietas sąraše užima… Ne, ne mes – Rusija ir Ukraina, jas truputį lenkia Baltarusija, Moldova ir Turkija. Iš ES valstybių homoseksualų teisės labiausiai paminamos Kipre ir kaimyninėse Latvijoje bei Lenkijoje. Vadinamajame „Vaivorykštės sąraše“, kuriame aukščiausia vieta įvertinta 10 balų, žemiausia – minus 4, Lietuvai skirti 2 balai. Taip pat įvertinta Bulgarija, Estija ir Slovakija. Tai tipo pas mus viskas daugmaž gerai? Kažkaip sunku patikėti…
Keisti tie lietuviai. Jei kiltų pavojus iš išorės, 61 proc. mūsų šalies piliečių neimtų ginklo į rankas ir jos negintų. Savo šalį gelbėtų tik 30 proc. gyventojų. Bet kai reikia eiti padaužyti Seimo langus ar viešojo transporto stoteles po krepšininkų pergalės, esame pirmi. Ne mažiau aktyviai veržiamės ginti pedofilų aukų. Pedofilijos byloje kurį laiką buvo nusistovėjęs štilis, paskui rado Drąsiaus Kedžio kūną ir atrodo, kad šita istorija baigia pasiekti apogėjų.

(c) eglė

Teismas ką tik grąžino jo dukrą, dėl kurios užvirė visa šita sumaištis, mamai. Maištininkai (kitaip žmonių, kuriems teismo sprendimas, koks jis bebūtų, – nė motais) plačiomis krūtinėmis stojo prieš antstolį ir policijos pareigūnus, net budėjo visą naktį prie namų, kur dabar gyvena mažylė. Spontaniškai atsiradęs udėjimas „Drąsiaus kelias“ protestavo ir Vilniuje.

Toks įspūdis, kad dabar žmonės palaiko ir keikia jau nežinia ką. Mergaitė nustumta net nebe į antrą planą. Jos gyvenimas (dabartinis ir ypač būsimas, kai ji pradės naršyti archyvus internete; beje, ne be paties D. Kedžio pastangų) gerokai apkartintas, tad ar nereikėtų mažylei leisti gyventi su artimiausiu žmogumi? Net jei kažkas panašaus į tai, ką visais frontais pasakojo jos tėvas, ir vyko, po tokio triukšmo vargu ar galėtų pasikartoti. Trumpai tariant, jau reikėtų rišti su šita istorija ir visiems eiti mėgautis pavasariu.

Arba protestuoti prieš brangius degalus. Nes panašu, kad vairuotojai, daug kalbėję ir grasinį, jau deda į krūmus. Kartais atrodome per daug kantrūs. Valdžia, verslininkai ar dar kas nors lipa mums ant galvos, bet sugebame daug prižadėti, iškelti kokį plakatą ir viskas. Kur ūkininkai su nemokamai dalinamu pienu ir basakojai policininkai? Pasiilgau ko nors originalesnio. Tik prašau nebedaužyti langų.

Oi, pasirodo, dar būname drąsūs, tik savo ryžtą eksportuojame. Į Papę veržiasi buduliai iš Lietuvos!!!. Automobiliu – per kopas, laužas iš ką tik motoriniu pjūklu nurėžtų pušų, kalnai šiukšlių po išgertuvių. Sako, taip elgiasi naujieji lietuviai, baigiantys supirkti Latvijoje, netoli nuo sienos, gamtos parke esančias pajūrio žemes. Senieji kaimo gyventojai šiurpsta matydami keturračiais per saugomas pilkąsias kopas nardančius „šumacherius“. „Tokius lietuvius aš vadinu buduliais – išgėrę, sintetinį šlamštą meta po kojomis, išsituština čia pat po krūmu ir išvažiuoja“, – sako vienas latvis. Radę prie automobilio stiklo paliktą baudos kvitą, lietuviai neretai jį išmeta. Latviams esą nė į galvą neateitų taip pasielgti, – nesumokėjęs baudos, negalėsi gauti automobilio techninės apžiūros talono. Lietuvis nusipjauna, nes sienų kontrolės nebėra. Va taip. O dar kažkada svarsčiau, gal reikėtų apsilankyti Papėje… Bet tikriausiai nevažiuosiu, nes jei supras, kad esu lietuvė…

Didžiosios Britanijos vaikų lopšeliai, palaikantys naują sveiko maisto iniciatyvą, uždraudė vaikams saldžius gimtadienio tortus. O žaisti smėlio dėžėje (ten tikrai tyko daug ligų), suptis ant sūpynių (aš kažkada nuo jų nusivertusi susilaužiau ranką) arba tiesiog gyventi dar niekas nedraudžia

Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus sekretore tapo buvusi ligoninės valytoja. Ji neslėpė, kad darbą gavo per pažintį su administracijos direktore, o naujų pareigų imtis sutiko, nes čia lengvesnis darbas ir geresnis atlyginimas. Vidurinę mokyklą baigusiai moteriai nereikėjo nei aukštojo ar bent aukštesniojo mokslo diplomo, nei mokėti užsienio kalbų. „Kompiuterį valdyti nesudėtinga, atsiliepti į skambučius irgi išmoksiu. Prireikus ateityje galėsiu palankyti reikalingus kursus. Dabar niekur nesimokau“, – aiškino naujoji sekretorė. Aš irgi noriu!!! Ragelį kilnoti jau moku, angliškai susikalbėčiau.

Atostogos pliušiniams meškiukams – nuskraidina net pas Kalėdų senelį. Ar gausiu nuolaidą, jei išleisiu į kelionę visus tris savo meškinus? O jei pridėsiu skruzdėdą ir dar porą gyvių?

Vilniaus meras Vilius Navickas pažadėjo nugriauti sovietines Žaliojo tilto skulptūras, kai tik Kultūros paveldo departamentas išbrauks jas iš valstybės saugotinų objektų sąrašo. Niekaip nesuprantu – pastaruosius 20 metų tos skulptūros jokios žalos nepadarė. Kaip ir Grūto parkas, kuriame yra dar baisesnių dalykų – Leninas ir pan. Tai kokiam velniui griauti? Tiltas atrodys mažų mažiausiai keistai be dalykų, prie kurių bent jau aš esu pripratusi. O gal reikėtų klausti kitaip – ką dar ponas meras pasiryžtų nugriauti, kad tik gautų vietą kandidatų per savivaldos rinkimus sąrašo viršūnėlėje? Deja, šį kartą jis jau pavėlavo ieškoti naikintinų objektų.

2030-aisiais Lietuva – laimingiausia valstybė! Savaitės bajeris… Turime 20 metų atpratinti lietuvius nuo pomėgio mėgautis degančiais kaimynų tvartais, šūkauti „Lietuva lietuviams“, dubasinti tautiečius Airijoje, padidinti atlyginimus ir pensijas, kokiu nors būdu prie šaltojo ir šlapiojo sezono pridėti šiltąjį ir taip toliau. Svajonėmis apie laimingą Lietuvą dalijosi į tarptautinę konferenciją susirinkę būrys valstybės institucijų, įmonių, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų vadovų. Jie Lietuvą 2030 m. mato kaip šalį, pasiekusią maksimalų laimės indeksą, pagerinusią viešosios vadybos efektyvumą ir skatinančią kuriančią visuomenę. Matyt, visiems davė paragauti magic mushrooms

Norite patobulinti užsienio kalbų žinias ar perprasti kompiuterį? Eikite dirbti į Seimą – parlamento kanceliarija politikams rengia nemokamus kursus.

Virusas iš Lietuvos plinta po pasaulį. Viena britų konservatorė partijos narė ne tik įsteigė bažnyčią, bet ir maldomis gydė žmones nuo homoseksualumo bei vaikė demonus iš gėjų. Nieko keisto – atrodo, jų prekybos sekretorius Peteris Mandelsonas yra ufonautas. Bent jau taip sako naujasis premjeras Davidas Cameronas.
PERŽIŪRĖTI ARCHYVĄ
Gegužė 2010
P A T K P Š S
         12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31  
DRAUGŲ BLOGAI
0