Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 6 d. paskelbė nutartį, kurioje
pasakyta, kad mažametės D. Kedžio dukros motinai L. Stankūnaitei
nepagrįstai nėra pareikšti įtarimai. Vilniaus apygardos prokuratūros
vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius, komentuodamas šią nutartį
teigė, kad prokurorams net nereikalinga ši teismo priimta nutartis. Esą
ir be šio teismo dokumento prokurorams aišku, kad L. Stankūnaitė
nepagrįstai išvengė įtariamosios statuso. Prokuroras žadėjo, kad
nukentėjusios mergaitės motina bus patraukta įtariamąja. Bet tai nebuvo
padaryta. Ir, kaip dabar matyti, sąmoningai.
Š. m. gegužės 14 d.
Kėdainių r. apylinkės teismo teisėjas B. Varsackis savo nutartyje
konstatavo, kad byloje, kurią sudaro 14 tomų, nėra net menkiausios
užuominos, kad L. Stankūnaitė netinkamai vykdė motinos pareigas. Todėl
teismas priėmė nutartį – D. Kedžio dukrelę skubiai sugrąžinti
L.Stankūnaitei. Mergaitė motinai privalo būti sugrąžinta nedelsiant.
Toks
teismo sprendimas aiškiai parodo, kad nuo pat pedofilijos bylos
pradžios tęsiama akivaizdi ir gerai apgalvota įkalčių ir liudininkų
naikinimo programa - norima paveikti, ar sunaikinti (psichotropiškai ar
fiziškai) vienintelę nukentėjusiąją šioje byloje - D. Kedžio dukrelę.
Sunku
patikėti, kad teisėjas B. Varsackis žino visų kitų bylų baigtį šioje
pedofilijos istorijoje, jei priima tokius sprendimus. Vargu ar teisėjas
galėtų paaiškinti, kaip be motinos žinios įtariamasis Andrius Ūsas,
Jonas Furmanavičius ir dar vienas pilietis vadinamas Aidžiu galėjo
tvirkinti ir prievartauti mažametę mergaitę. Vargu ar šis teisėjas, jei
darytume prielaidą, kad tokį sprendimą jis priėmė savo, o ne saugumo
valia, bent nutuokia, kokia lemtis po jo sprendimo laukia prievartautos
mergaitės?
Seniai praėjo Viniaus brigados laikai, kai
nusikaltėliai dirbdavo pogrindyje arba tiesiog gatvėje. Lietuvoje
politika, teisėsauga, saugumas - tai legalus būdas šiose srityse
įsitvirtinusiam kriminaliniam padugnių pasauliui veikti saugiai ir
nekontroliuojamai, nes jie patys ir užsiima šia kontrole.
Todėl,
nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis skelbia, kad
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, neteisėtą teismo
sprendimą būtina nedelsiant panaikinti. Ir tuo pirmiausia turėtų turėtų
pasirūpinti aukščiausi šalies pareigūnai ir politikai. Žinoma,
apgailėtina, kai Seimo nariai demonstruoja savo "narsą" ir "taškosi" tik
ten, kur turi gerą progą patylėti, kaip kad vykusio seksualinių mažumų
renginio metu, arba mėnesių mėnesiais pagrindinį savo laiką ir energiją
skiria kokiam nors girtavusiam darbo vietoje ar pravaikštas padariusiam
Seimo nariui.
Tačiau dabar visiškai ne metas apie tai kalbėti.
Glumina, kad po tokio teismo sprendimo dėl mažametės likimo iš
aukščiausių valstybės vadovų nesulaukta jokios reakcijos ir komentarų.
Neabejotinai - Prezidentė, Seimo nariai nedelsiant turi pasisakyti šiuo
klausimu labai aiškiai ir, kaip dažniausiai įprasta, nebandyti vaidinti
bejėgių, sakant, kad tai ne jų, o viską sprendžiančių specialistų
kompetencija.
Jei Atgimimo laikais svarbiausiais momentais,
pavyzdžiui kovo 11 ar sausio 13 žudynių akivaizdoj irgi viską būtų lėmę
"specialistai" - nepriklausomos valstybės kaip Lietuva nebūtų nė kvapo.
Todėl
šalies vadovams teigiame, ką būtina padaryti tuojau pat:
Pirma.
Pasirūpinti, kad mergaitė vienareikšmiškai pasiliktų pas globėjus iki
visiškos bylos pabaigos.
Antra. Nedelsiant paskirti valstybės apsaugą
mergaitei.
Trečia. Dėl pedofilijos bylos tuojau pat kreiptis į
Vakarų šalių teisėsaugą, tiriant tiek visus nužudymus šioje byloje, tiek
ir pačios Lietuvos teisėsaugos veikas pedofilijos byloje.
Spėjame,
kad jei tai neįvyks - bus galutinai pamintas tikėjimas teisingumu ir
pasiektas galutinis teisinės sistemos degradacijos taškas, po kurio
linčo teismas pagrįstai įgys buvusios teisinės sistemos įrankius.