Lietuvos įvaizdis valstybiniu lygiu pradėtas formuoti daugiau nei prieš dešimtmetį, kai 1996 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas pasirašė dekretą Nr. 963 „Dėl Lietuvos valstybės informacijos politikos tarybos sudarymo“.

Įvaizdžių kūrimas - tai tikras rojus valstybės pinigų plovėjams. Tą tarnautojai puikiai žino ir nebaudžiamai tuo naudojasi. Kiek tiksliai pinigų buvo pasisavinta iš valstybės per taip vadinanamą Lietuvos įvaizdžio kūrimą nežino niekas. 

Lietuvos įvaizdžio knyga/praktinis vadovas - tai tik nedidelis, bet svarbus išradingos pinigų plovimo mašinos pavadinimu "Lietuvos įvaizdžio kūrimas" simbolis. Vienos tokios knygelės savikaina - 700 litų. Jų buvo išleista 100 vienetų.

Šiame video apie knygelę galima išgirsti iš pirmų lūpų, t.y. iš tų kas ją, o ir visą šį "įvaizdį" sukūrė ir užsakė. Šiuo metu knygelės tiražas saugiai guli Vyriausybės sandėliuose, visuomenei neprieinamas  ir tolimesnis jos likimas kol kas nežinomas.

Vilniaus miesto savivaldybė 2010 m. sausio 18 d. pradėjo vykdyti strateginę turto reformą, kurios tikslas – išspręsti miesto finansines problemas, užtikrinti efektyvesnį miesto turto valdymą, kokybiškesnes paslaugas vilniečiams. Todėl pakvietė miesto gyventojus teikti siūlymus kaip gelbėti miestą nuo skolų.


Nusikalstamas buvusios valdžios palikimas

Prieš teikiant siūlymus kaip gelbėti Vilniaus miestą nuo skolų "Ekspertai.eu" paprašė Vilniaus mero šiek tiek informacijos šia tema ir uždavė keletą klausimų. Neprabėgus nė menesiui sulaukė atsakymų.

"Šiuo metu Vilniaus savivaldybės įsipareigojimai siekia 717,8 mln. Lt. Skolos, kurias reikia grąžinti greitai – 362,6 mln. Lt", - sakoma Savivaldybės rašte piliečiams.

"Nematydami konkrečių darbų rezultatų, dėl kurių  susidarė milijoninės Savivaldybės skolos už 2006-2008 m. laikotarpį (kreditorinis buvusios valdžios miesto biudžeto įsiskolinimas šiai dienai siekia 767,6 mln. Lt), todėl dabartinis Vilniaus meras siūlo buvusios valdžios veiksmus traktuoti kaip tyčinį tikslingą Savivaldybės varymą į bankrotą ir kaltina mokesčių mokėtojų pinigų iššvaistymu bei populistinių, neatsakingų sprendimų vykdymu ir pažadų vaikymusi", - informuojama savivaldybės pranešime.


Svarbiausia skaidrumas

Per daugiau negu du mėnesius Savivaldybė sulaukė kelių siūlymų - viso net 25 komentarų. Juos visus galima pamatyti Savivaldybės tinklapyje www.vilnius.lt rubrikoje „Svarbūs projektai“ skydelyje „Savivaldybės Turto reforma.

Į klausimą ar siūlymų atrankai bus sudaryta kompetetinga komisija, Savivaldybė atsakė, kad "sudarytos oficialios komisijos pasiūlymams nagrinėti nebus, tačiau visi gauti pasiūlymai bus kruopščiai atrinkti, o patys geriausi ir efektyviausi iš jų bus išnagrinėti atsakingų už Turto reformą specialistų, vėliau jie bus pateikiami svarstyti miesto komitetuose, vėliau – Tarybos posėdyje".

Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad "pasiūlymų laimėtojai nebus renkami, nes tai – ne konkursas".  Tačiau pabrėžia, kad "skaidrumas – tai informacijos tinklapyje prieinamumas visuomenei".

Apie atrinktus rimčiausius pasiūlymus Savivaldybė paskelbs atskiru pranešimu bei primena, kad miesto Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti visi Vilniaus miesto gyventojai, nes posėdžiai yra atviri.

"Tačiau klausti visuomenės nuomonės apie visus Savivaldybės sprendimus nėra būtinybės ir lėšų. Juk už juos tai daro pačių gyventojų išrinkti miesto Tarybos nariai. Tačiau, jei klausimai yra pakankamai opūs, o sprendimai gali būti labai kontraversiški, pasitelkiame į pagalbą visuomenę – rengiame apklausas savo svetainėje, organizuojame diskusijas, „apskritus stalus“, vykdome anketines apklausas", - skelbia Vilniaus savivaldybės vadovybė.


Didelė klaida!!!

Taip pat "Ekspertai.eu" paprašė suteikti išsamią informaciją apie Vilniaus savivaldybės pirkinį "Pasirengimo MIPIM 2010 parodai Kanuose koordinatoriaus paslaugos", bei paprašė paaiškinti, kodėl tai reikėjo daryti neskelbiamų supaprastintų derybų būdu. Vaizdas iš Savivaldybės tinklapio:



"Dėl šio klausimo tai yra didelė klaida!!! „Pasirengimo MIPIM 2010 parodai Kanuose koordinatoriaus paslaugoms pirkti“ buvo vykdomas Supaprastinto atviro konkurso būdu. Labai prašome netyčia neįvelti klaidos dėl vykdyto pirkimo būdo! Konkursas inicijuotas 2009-11-25, vokai atplėšti Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje 2010 sausio 5 dieną", - savitą, reikalaujantį gilesnės analizės atsakymą piliečiams pateikė Savivaldybė.

Visus savivaldybės atsakymus galima atsisiųsti iš čia.

Viešoji įstaiga "Istorinės atminties akademija"(IAA) besispecializuojanti įvairių internetinių portalų kūrime pristato novatorišką istorinį projektą FENOMENAI.LT.

"Tai projektas kviečiantis kitaip pažvelgti į kultūros paveldą. Projekto tikslas - novatoriškomis formomis populiarinti Lietuvos paveldą, skatinant jo išsaugojimą bei puoselėjimą", - informuojama VšĮ IAA tinklapyje.

Skelbiama, kad projekto internetinę svetainę galima pasiekti adresu www.fenomenai.lt.

"Čia įvairaus amžiaus moksleiviai yra skatinami rašyti, piešti, filmuoti, fotografuoti jų aplinkoje esančius aktualius istorinius paveldo objektus (fenomenus); taip pat dalyvauti įvairiuose konkursuose, domėtis ir bendrauti istorinėmis temomis", - pasakojama VšĮ IAA portale.

Ten pat pranešama, kad "ne ką mažiau svarbus šios svetainės tikslas yra virtuali, nuolat atnaujinama bei funkcionali duomenų bazė, talpinanti vaizdinę bei tekstinę informaciją apie istorinio paveldo objektus".

"Projekto organizatoriai siekia, kad, artimoje ateityje minėta duomenų bazė taptų vertingu informacijos šaltiniu tiek akademikams, tiek visiems, besidomintiems Lietuvos istorija. Plačiau apie projekto tikslus, vykdomus darbus ir sprendžiamas problemas organizatoriai kviečia skaityti šiuo adresu (nors nuoroda ir neveikia): http://www.fenomenai.lt/lt/info-content/pageId.57", - taip šį projektą pristato jo organizatoriai.

Kiek pinigų kainavo šis dar vienas eilinis neeilinis projektas neskelbiama.

O čia be montažo galima pasižiūrėti ką apie kitą VšĮ "IAA" projektą VIV.lt pasakoja jo vadovas istorikas Alfredas Bumblauskas:

Baltarusija planuoja pastatyti du branduolinius reaktorius Gardino ar Mogiliovo srityje. Prioritetine laikoma Astravo aikštelė Gardino srityje. Atstumas nuo šios aikštelės iki Lietuvos sienos 23 km. Statybos darbus numatoma pradėti 2010 m., o pirmą reaktorių eksploatuoti – 2016 m.

Rusijoje sukurtas reaktorius AES-2006, kurį norima įrengti Baltarusijos AE, bus įrengiamas pirmą kartą, todėl nėra jokių praktikoje patvirtintų jo patikimumo ir techninių sprendimų efektyvumo įrodymų.

Atsižvelgiant į Černobylio avarijos patirtį, kaip rodo praktika, kai kurios gyvenvietės po avarijos buvo iškeltos 50-60 kilometrų nuo Černobylio. Avarijos atveju Vilnius patektų į evakuacijos zoną( AE ir Vilnių skirtų apie 40 km). O medžiagos, kokį poveikį elektrinė turėtų ne avarijos atveju, praktiškai iš viso nėra. Taip pat neaiškūs elektrinės įtakos aplinkai, radioaktyvių atliekų tvarkymo ir kiti klausimai.

Oficialioje Baltarusijos AE poveikio aplinkai ataskaitoje teigiama, kad Neries upė bus pagrindinis elektrinės aprūpinimo vandeniu šaltinis.Tai gali turėti neigiamos įtakos šiai per Vilnių tekančiai upei. Į Nerį gali nutekėti visi techniniai ir buitiniai elektrinės bei atominio miestelio vandenys. Be to gali padidėti vandens temperatūra, jis nebebūtų toks švarus, todėl laipsniškai išnyks čia gyvenančios ir neršiančios lašišinės žuvys.

Skelbiama informacija, kad Baltarusijos AE panaudotą branduolinį kurą pasiims Rusija yra abejotina. Gamykla, kuri galėtų perdirbti branduolines AES-2006 reaktoriaus atliekas galimai nebus greitai pastatyta, todėl šios atliekos tam tikrą laiką bus saugomos pramoninėje AE aikštelėje netoli Lietuvos sienos.

Radioaktyviosios atliekos iš dalies galėtų būtų  perdirbamos pačioje AE teritorijoje, pavyzdžiui, bus garinamos skystos atliekos, todėl padidės aplinkinės teritorijos radiacinė ir cheminė tarša. Kaip parodė Černobylio ir atominę energiją naudojančių šalių patirtis, radiacinė tarša plačiai pasklinda gamtoje per orą ir gruntinius vandenis. Užteršta teritorija smarkiai viršija 30 ar 50 kilometrų zoną, todėl dalis teršalų būtinai paklius į Lietuvos teritoriją.

Nors teigiama, kad modernios atominės  elektrinės nebus dar vienas Černobylis, tačiau  šis klausimas nublanksta prieš faktą, kad atominiai reaktoriai legaliai skleidžia radioaktyvumą, kuris skatina įvairius vėžinius susirgimus. Kitas itin svarbus klausimas yra atominės atliekos, kurios yra radioaktyvios. Kai kurie atominių atliekų elementai (pvz. plutonas) išliks pavojingai aktyvūs šimtus tūkstančių metų. Kol kas nėra aišku, kaip galima būtų saugiai kontroliuoti šią problemą, nes yra atvejų, kai pavojingos atliekos dėl darbuotojų klaidų pateko į aplinką. Atominės elektrinės iššvaisto apie 65% pirminės energijos, tad jos nėra pakankamai efektyvios. Jų gyvavimo laikas yra ribotas, o  atominių elektrinių uždarymas yra ilgas, itin sudėtingas ir daug išteklių reikalaujantis veiksmas.

Pasaulyje nėra nepavojingų atominių elektrinių, net pačios moderniausios atominės elektrinės, kaip teigiama ,,saugios’’, iš tiesų nėra saugios, o yra didelio pavojaus ir rizikos šaltiniai, be to jų eksploatacija visada turi neigiamų  šalutinių reiškinių žmonėms ir aplinkai.

Kviečiame visus aktyviai pasirašyti po el.peticija http://www.e-peticija.lt/peticija/42/ne-baltarusijos-ae-statybai-vilniaus-pasoneje dėl planuojamos Baltarusijos AE ir apie   peticiją informuoti savo artimuosius ir pažįstamus ir paraginti juos pasirašyti.

Visuomenė motyvuotus pasiūlymus ir komentarus dėl šios elektrinės poveikio aplinkai vertinimo dokumentų gali teikti raštu Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriui (A. Jakšto g. 4/9, LT-01105 Vilnius) iki kovo 31 dienos. Lietuvos pozicija bus formuojama, remiantis visuomenės, mokslininkų ir specialistų pasiūlymais.

Prašome  nebūti abejingais ir prieštarauti raštu šio projekto įgyvendinimui, pateikti pastabas Aplinkos ministerijai iki nurodyto termino pabaigos.

Daugiau kaip mėnesį nebeveikia šimtus tūkstančių litų kainavęs nacionalinės programos "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) tinklapis anglišku pavadinimu culturelive.lt. Kada jis pradės vėl funkcionuoti, kol kas neaišku. Žinant, kad visai neseniai "išsilydė" daugiau negu pusė milijono litų kainavusi virtuali Vilniaus vizitinė kortelė, neveikiantis VEKS tinklapis kelia nerimą visuomenei. "Ekspertai.eu" kreipėsi į patį VEKS valdybos pirmininką Gintautą Babravičių, prašydami plačiau paaiškinti susiklosčiusią situaciją.

Kaip informavo VEKS valdybos pirmininkas Gintautas Babravičius, šiuo metu vyksta intensyvios "trivialios perdavimo procedūros". Vicemeras dar prieš savaitę teigė, kad "diena šen, diena ten ir VEKS tinklapis bus paleistas". Deja, tinklapis iki šiol nėra "paleistas".

Politikas užsiminė, kad tinklapis šiuo metu neveikia todėl, kad "gal susidarė skolos buvusiems tiekėjams" ir t.t. Visais šiais klausimais pasiūlė kreiptis į savo pavaldinį VšĮ VEKS direktorių Rolandą Kvietkauską. Tačiau ir R. Kvietkauskas jokio paaiškinimo, kodėl prabangi svetainė neveikia, taip pat nepateikė.

Pats G. Babravičius pranešė, kad kai VEKS kontorą uždarys, tai šį tinklapį aptarnaus Savivaldybės kultūros ir sporto departamento kultūros skyrius. VEKS tinklapis bus tobulinamas, prie esamos (šiuo metu nesamos) informacijos VEKS darbuotojai pridės ataskaitas apie visus VEKS programos pasiekimus. Tarnautojo įsitikinimu, kad "mažai kas žino, kad VEKS tinklapis buvo pagamintas pusvelčiui, kad esmė - jo aptarnavime, t.y. kokybiškos info savailaikis pateikimas, o tam reikia resursų taip pat, ir daugiau, nei technologiniam sprendimui".

"Dabar ta platforma – tik virtualus archyvas (muziejus, talpykla, kaupykla ar pan.), nes jokių aktyvių veiksmų nevyksta. O VEKS gero vardo atgavimo kampaniją pradėsiu, kai Kultūros ministras pasikeis, dabar – beviltiška, daugiau žalos padaro, nei eksperty.ru kartu su ambasada iš Latvių gatvės", - sudėtingai aiškino politikas. "Buvusios platformos panaudojimo problemą nagrinėju, bet esamos medžiagos išsaugojimas lyg ir garantuotas, o kuri platforma bus naudojama kultūros ir miesto marketingo reikmėms (VEKS ar kitos naudojamos) – spręsiu vėliau".

Taip pat Vilniaus vicemeras, turbūt reaguodamas į skandalingus jo partiečių "kultūrinius" nuotykius prasitarė, kad "Gintautas Kėvišas - zuokistas, o ne babravičistas". Todėl "nelabai domina jo likimas".

"Vagys turi sėdėti – visą gyvenimą tą kartojau, pozicija nesikeičia. Jei vagis - baus, jei ne – putos be reikalo", - neabejoja miesto vicemeras.

Kriminalinės policijos pareigūnai atliko kratą Nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo namuose. Todėl galima teigti, kad tyrimas dėl šios stambios finansinės aferos pagaliau, praėjus daugiau negu metams laiko nuo formalios jo pražios, ištikrųjų prasidėjo.

Tačiau kokius dokumentus galima rasti teatro vadovo namuose, jei visi žino kad tie popieriai Vokietijoje?

Analitiniai "Ekspertai.eu" komentarai šios teisėsaugos pareigūnų operacijos proga.

"Suma, kuria Algirdo Brazausko vadovaujama vyriausybė skyrė Nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) rekonstrukcijai yra sulyginama su nacionalinio objekto statyba. Tokiai sumai, be abejo, turėjo būti diskusija Seime, visuomenėje, žiniasklaidoje ir t.t. Savaime suprantama tokios diskusijos nebuvo. Pinigai buvo gauti uždarais keliais, uždarais keliais ir išnaudoti", - taip kalbėjo vienas Seimo narys dar 2008 metų gruodį, kai tik prasidėjo šis grandiozinis finansinių machinacijų skandalas.

2009 m. sausį matydami, kad teisėsaugos institucijos nespėja pačios ginti viešojo intereso, į Generalinę prokuratūrą šiuo klausimu kreipėsi "Ekspertai.eu".

Dabar jau 2010 kovas, tačiau iki šiol nėra absoliučiai jokių ikiteisminio tyrimo rezultatų. Visi kurie "prasukinėjo" šią aferą toliau dirba savo postuose ir toliau džiaugiasi papildomu išskirtiniu valstybės finansavimu ir nežabota laisve.

Apie šį neeilinio masto nusikaltimą ir jo vykdytojus bus dar daug rašoma ir kalbama iki pat jo finalinės stadijos, kai į teisiamųjų suolą turėtų atsisėsti pagrindiniai šio nuotykio herojai. Tyrimą vykdanti prokurorė Sigutė Malinauskienė, kuri iki šiol dar niekam nepareiškė įtarimų ir nesugebėjo per tiek laiko atgauti, neva tai nebesančių Lietuvoje, renovacijos dokumentų už dešimtis milijonų litų, taip pat neliks be dėmesio. Kaip mėgsta sakyti patys teisėsaugininkai - kiekvienas turi atsakyti už negerus darbus pagal įstatymus.

Šiandien norime pristatyti tik vieną šios "renovacijos" momentą.


Pinigai patvirtinti po sutarties pasirašymo

2008 sausio 21 d. LNOBT generalinis direktorius nusiuntė kuklų raštą kultūros ministerijai, jog 40 milijonų numatoma skirti suma per VEKS programą yra tinkama.



2008 metų vasario 6 dieną LR Vyriausybė patvirtino Vyriausybės nutarimą Nr. 150 dėl programos "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS). Šiuo nutarimu miesto šventės programai buvo suteiktas net nacionalinis statusas ir patvirtintas visas šios milžiniškos pinigų plovyklos biudžetas.

Šio nutarimo 4.2.5 punktas skelbia, jog LNOBT ir Kultūros ministerijai pavesta "organizuoti ir įgyvendinti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenos įrangos rekonstravimą". Tam tikslui, vien per programą VEKS, 2008 metams numatyta skirti 20 milijonų, o 2009 metams taip pat 20 milijonų - viso 40 milijonų litų.

Tačiau LNOBT vadovas lengva ranka, be jokių Vyriausybės nutarimų dar 2006 metų liepos 4 d. mėnesį pasirašė sutartį su vokiečių firmą už 77 milijonus litų ir juos sėkmingai ir nekontroliuojamai baigia suvartoti.




Gal tai geras pavyzdys?

Taigi sutartis dėl LNOBT renovacijos pasirašyta 2006 metais, o pinigai patvirtinti tik 2008 metais. O gal tai tiesiog novatoriškas pavyzdys visiems, kuriems reikia pinigų ne tik asmeninėms išlaidoms, kaip G. Kėvišui, bet ir valstybės poreikiams?

Todėl primygtinai rekomenduojame, pavyzdžiui, sugriuvusio Klaipėdos dramos teatro vadovui Gediminui Pranckūnui nesnausti ir nieko nelaukiant lygiai taip pat drąsiai, kaip tai padarė žymiausias Lietuvos kutūros vadybinkas G. Kėvišas, pasirašti sutartį su Lietuvos, o dar geriau, su užsienio bendrove dėl Klaipėdos dramos teatro renovacijos už mažiausiai 100 milijonų litų ir nedelsiant pradėti statybos darbus.

Vyriausybei tik liktų jai patogiu metu, savo nutarimu patvirtinti ir įteisinti tai, kas numatyta sutartyje tarp Klaipėdos dramos teatro ir pasirinktos statybų bendrovės.

Neabejojame, tokiu būdu būtų išspręstos visos Klaipėdos dramos teatro problemos ir jau po kelių metų, dabar benamiais tapę uostamiesčio teatralai grįžtų į savo kūrybos namus, o klaipėdiečiai ir miesto svečiai džiaugtusi šiuo atnaujintu kultūriniu objektu ir jame kūriama produkcija.

Lygiai tokiais pačiais principais turėtų elgtis kiekvienas bet kurios Lietuvos kultūrinės įstaigos vadovas, jei tik atsirastų toks poreikis.

Taigi G. Kėvišas už savo veiksmus turėtų būti areštuotas ar atvirkščiai, už ryžtingų sprendimų priėmimą ir įgyvendimą jis turi būti apdovanotas? Klausimas lieka atviras. Į šį klausimą prokurorai taip pat, ko gero, niekaip neranda atsakymo, todėl ikiteisminis tyrimas dėl galimai stambaus masto valstybės lėšų pasisavinimo ir išvaistymo per LNOBT renovaciją taip smarkiai ir nerezultatyviai užsitesė.


P.S. Seimo nario komentaras apie maudynes pinigų jūroje:

Šių metų vasarį buvo skelbta, kad Vyriausybė ketina suformuoti Valstybės pažangos tarybą, kuri teiktų siūlymus dėl valstybės ilgalaikių prioritetų, teiktų Vyriausybei siūlymus dėl rengiamos Valstybės ilgalaikės pažangos strategijos "Lietuva 2020" ir pristatytų siūlomus valstybės ilgalaikius prioritetus.

Skelbiame atsakymus į klausimus, kuriuos prieš mėnesį "Ekspertai.eu" uždavė Vyriausybei dėl sukurtos ir įslaptintos studijos, Lietuvos Respublikos Sėkmės Formulės - Lietuvos Didžiosios (bendrosios) Strategijos (LD(B)S) bei naujai planuojamos kurti Valstybės ilgalaikės pažangos strategijos "Lietuva 2020".

Iš Vyriausybės atsakymų matosi, kad atsakyti į paprastus piliečių klausimus vykdomajai valdžiai sekasi kiek sunkiau, negu kurti ilgalaikes, sudėtingas ir slaptas valstybės strategijas.

1. Ar LD(B)S jau nėra valstybės paslaptis?
Vyriausybės atsakymas. Studija, kaip visuma, yra priskirta tarnybinę paslaptį sudarančiai informacijai, žymimai slaptumo žyma "Riboto naudojimo", ir yra naudojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimais.

2. Jei LD(B)S jau nėra valstybės paslaptis, ar jau galite paskelbti tikslią LD(B)S sukūrimo kainą?
Vyriausybės atsakymas. LD(B)S yra valstybės paslaptis, todėl LD(B)S kaina negali būti skelbiama.

3. Jei LD(B)S jau nėra valstybės paslaptis, ar planuojate visus 900 šimtus puslapių paskelbti internete viešai?
Vyriausybės atsakymas. LD(B)S yra valstybės paslaptis todėl viešai skelbiama nebus.

4. Ar trisdešimties Lietuvos mokslininkų du metus kurta LD(B)S yra visa netinkama, ar kažkurios jos dalys bus panaudotos ir naujoje Valstybės ilgalaikės pažangos strategijoje "Lietuva 2020"?
Vyriausybės atsakymas. Užsienio reikalų ministerija yra pasirengusi įstatymų numatyta tvarka pateikti studiją Valstybės ilgalaikės pažangos strategija "Lietuva 2020" rengimo grupės nariams, jei šie to pageidaus.

5. Jei kažkurios LD(B)S dalys bus panaudotos ir naujoje Valstybės ilgalaikės pažangos strategijoje "Lietuva 2020", tai konkrečiai kokios?
Vyriausybės atsakymas. Kadangi LD(B)S yra valstybės paslaptis ir jei kažkurios LD(B)S dalys bus panaudotos ir naujoje Valstybės ilgalaikės pažangos strategijoje "Lietuva 2020", skelbiamos jos nebus, kadangi tai yra įslaptinta.

6. Kokie konkretūs LD(B)S nuostatai ar punktai praktiškai buvo įgyvendinti Lietuvos valstybės gyvenime?
Vyriausybės atsakymas. Atsakymas nepateiktas.

7. Ar naujoji Valstybės ilgalaikės pažangos strategija "Lietuva 2020" bus viešai prieinama kiekvienam šalies piliečiui, ar kaip ir LD(B)S taps valstybės paslaptimi?
Vyriausybės atsakymas. Atsakymas nepateiktas.

8. Kokią valstybės biudžeto sumą planuojama investuoti į Valstybės ilgalaikės pažangos strategijos "Lietuva 2020" kūrimą?
Vyriausybės atsakymas. Atsakymas nepateiktas.

9. LD(B)S dokumento įvado 1 dalies 1.1 punkte skelbiama: "Didžioji strategija yra ilgalaikis strateginis dokumentas, kuriame generuojamas visų valstybės išteklių sutelkimas nacionaliniams tikslams pasiekti. Iš jų esminis - valstybės saugumo ir išlikimo užtikrinimas. Didžioji strategija yra aukščiausios pakopos strateginis dokumentas, nurodantis svarbiausias valstybės raidos idėjas bendros Europos Sąjungos plėtros kontekste. Visi kiti strateginiai valstybės dokumentai turėtų būti konceptualiai ir metodologiškai subordinuoti Didžiajai strategijai".
Jei vis tik išaiškėtų, kad LD(B)S yra nieko vertas dokumentas ir nebeatitinka nūdienos reikalavimų, ar tai reiškia, kad būtų kuriama nauja LD(B)S, prie kurios visi kiti strateginiai valstybės dokumentai, tame tarpe ir būsimoji Valstybės ilgalaikės pažangos strategija "Lietuva 2020", turėtų tik konceptualiai ir metodologiškai subordinuoti LD(B)S?
Vyriausybės atsakymas. Krašto apsaugos ministerija ne kartą siūlė Ūkio ministerijai ir Ministro pirmininko tarnybai (tuometinei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai), kad šia studija būtų naudojamasi atnaujinant Valstybės ilgalaikės raidos strategiją. Šios pozicijos Krašto apsaugos ministerija ketina laikytis ir ateityje ir studijos "Lietuvos valstybės didžioji (bendroji) strategija" autorių įdirbiu siūlys pasinaudoti vizijos "Lietuva 2020" rengėjams.

"Alfredo Bumblausko negatyvi nuostata Lietuvos valstybės atžvilgiu susiformavo dar iki nepriklausomybės atkūrimo. 1987 metų lapkričio 26 dieną Mokslų akademijoje vyko diskusija tema "Istorinė tiesa". Joje dalyvavo keli šimtai vilniečių, tarp jų - žymūs istorikai, mokslininkai, rašytojai. Kalbėjo ir Antanas Terleckas. Jo kalba buvo gana nuosaiki, prelegentas tik priminė, kad mes turime savo herbą, vėliavą, kuri yra ne ta, kurią kabiname. Iš salės išsiveržė A. Bumblauskas, jis išvadino A.Terlecką provokatoriumi, o diskusijos vedėjus "neatsakingais asmenimis". Salėje sau pritarėjų nerado", - tokią A. Bumblausko jaunystę praėjusių metų pabaigoje prisiminė Bronislovas Genzelis. Tiesa tai ar melas, gali paliūdyti tik to įvykio liudininkai. Be to tai tik istorija. Daug svarbiau, koks žmogus yra šiandien. O koks A. Bumblauskas yra šiandien? Vieną ką gerai žino "Ekspertai.eu", kad A. Bumblauskas yra uolus VEKS programos aktyvistas, propaguotojas ir vykdytojas nuo pat šios didelės finansinės aferos pradžios. Todėl "atsakingu asmeniu" patį istoriką būtų sunku pavadinti. Vaizdas iš tinklapio www.iaa.lt: O čia galima pamatyti ištrauką iš linksmos LNK laidos apie nelinksmus dalykus, t.y. A. Bumblausko įsteigtos viešosios įstaigos "Istorinės atminties akademija" įgyvendinamą projektą "Virtualus istorinis Vilnius" (www.viv.lt) apie virtualią Vilniaus vizitinę kortelę kainavusią 631 tūkstantį litų. Projektas turėjęs pradėti funkcionuoti nuo 2009 metų gegužės mėnesio neveikia iki šios dienos.

"Ekspertai.eu"

Kodėl nekeičiami supuvę amoralūs modeliai?

Ar kam teko girdėti, kad pavyzdžiui prie Sveikatos ministerijos būtų įsteigta Sveikatos ir sveikos gyvensenos ekspertų komisija, o prie Susisiekimo ministerijos gyvuotų Susisiekimo ir viešojo transporto taryba? Ir visos tos komisijos ir tarybos neturėtų jokios juridinės galios, tačiau būtų apmokamos ir būtų patariamojo pobūdžio, o į jų rekomendacijas prieš priimdami sprendimus privalėtų atsižvelgti tų ministerijų vadovai?

Prie Kultūros ministerijos tokie minimi dariniai yra įsteigti praktiškai nuo nepriklausomybės pradžios, o ypač suklestėjo tada, kai Kultūros ministru darbavosi pats liberalcentristas Gintautas Kėvišas. Ir G.Kėvišo įvesta tvarka nesikeičia iki šios dienos. Tai suprantama - valstybės pinigų skirstytojams (pasiskirstytojams) tai labai pasiteisinęs mechanizmas, kurio niekam nesinori išformuoti ar keisti.


Kaip veikia ši paprasta schema?

Kultūros ministras yra svarbiausia persona, kuri atsakinga už Lietuvos kultūros politiką. Tačiau, prieš priimdamas sprendimus, kultūros ministras privalo "atsižvelgti" į patariamojo pobūdžio Lietuvos kultūros ir meno tarybos (KIMT) rekomendacijas. KIMT, savo ruožtu, privalo "atsižvelgti" į patariamojo pobūdžio Kultūros ministerijos ekspertų (dažnai anoniminių) rekomendacijas prieš priimdama sprendimus. Ir taip ratas sukasi be galo.

Kitaip tariant - atsakingų šioje sekoje nelieka nė vieno, o sprendimus galima priimti kokius tik nori ir net pirštu nebus į ką parodyti.

Lygiai tokia pati primityvi, tačiau labai veiksminga schema veikė (ir vis dar veikia) ir garsiojoje Tūkstantmečio VEKS programoje, kai neva nėra jokios galimybės surasti nors vieną konkrečiai atsakingą asmenį už padarytus stambius finansinius nusikaltimus valstybei.


Atsakymai iškėlė tik dar daugiau klausimų

"Ekspertai.eu" vasario 1 d. kreipėsi į Kultūros ministrą laišku "Kultūros strategijos dokumentas - pagrindinės gairės ir kryptys visoms meno šakoms" su trylika klausimų dėl KIMT (su Kultūros ministro atsakymais galima susipažinti šio puslapio apačioje), kuri, kaip teigiama "yra labai svarbi kultūros sferos patariamojo balso teisę turinti institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas, sprendžiant kultūros politikos formavimo ir jos įgyvendinimo klausimus".

Kaip dažnai tokiais atvejais būna, ministerijos atsakymai nesuteikė daugiau aiškumo, o atvirkščiai iškėlė dar daugiau klausimų šia tema.

Šiandien juos ir užduodame Kultūros ministrui Remigijui Vilkaičiui.


1. KLAUSIMAS. Iš Kultūros ministro pateiktų devynių protokolų sunku nustatyti, kokius kultūros ir meno procesus bei aktualiausias kultūros politikos problemas KIMT analizavo 2009 metais. Todėl klausiame dar kartą - kokius konkrečiai kultūros ir meno procesus bei aktualiausias kultūros politikos problemas KIMT analizavo 2009 metais?

2. KLAUSIMAS. Iš Kultūros ministro pateiktų devynių protokolų sunku nustatyti, kokius kultūros ir meno plėtros strateginius planus nagrinėjo ir kokius teikė dėl jų pasiūlymus KIMT Kultūros ministerijai 2009 metais. Todėl klausiame dar kartą - kokius konkrečiai kultūros ir meno plėtros strateginius planus nagrinėjo ir kokius teikė dėl jų pasiūlymus KIMT Kultūros ministerijai 2009 metais?

3. KLAUSIMAS. Iš Kultūros ministro pateiktų devynių protokolų sunku nustatyti, kokius klausimus dėl kultūros sritį reglamentuojančių ar turinčių įtaką kultūros procesams įstatymų bei kitų teisės aktų poreikio ir galiojančių teisės aktų tobulinimo KIMT nagrinėjo 2009 metais. Todėl klausiame dar kartą - kokius konkrečiai klausimus dėl kultūros sritį reglamentuojančių ar turinčių įtaką kultūros procesams įstatymų bei kitų teisės aktų poreikio ir galiojančių teisės aktų tobulinimo KIMT nagrinėjo 2009 metais?

4. KLAUSIMAS. Iš Kultūros ministro pateiktų devynių protokolų sunku nustatyti, kokias Kultūros ministerijai prioritetines kultūros finansavimo kryptis KIMT siūlė 2009 metais. Todėl klausiame dar kartą - kokias konkrečiai Kultūros ministerijai prioritetines kultūros finansavimo kryptis KIMT siūlė 2009 metais?

5. KLAUSIMAS. Iš Kultūros ministro pateiktų devynių protokolų sunku nustatyti, kokius kitus kultūros politikos klausimus, kuriuos pateikia kultūros ministras, svarstė KIMT 2009 metais.Todėl klausiame dar kartą - kokius konkrečiai kitus kultūros politikos klausimus, kuriuos pateikia kultūros ministras, svarstė KIMT 2009 metais?

6. KLAUSIMAS. Dėl kokių priežasčių KIMT 2009 metais, vykdydama jai nustatytus uždavinius, nepasinaudojo teise palaikyti ir plėtoti ryšius su Lietuvos ir užsienio nevyriausybinemis organizacijomis?

7. KLAUSIMAS. Kaip informavo Kultūros ministras, KIMT 2009 metais, vykdydama jai nustatytus uždavinius, nepasinaudojo teise palaikyti ir plėtoti ryšius su Lietuvos ir užsienio nevyriausybinemis organizacijomis. Kokių priemonių ėmėsi Kultūros ministras dėl tokio KIMT neveikimo?

8. KLAUSIMAS. Kokius KIMT ryšius palaikė ir plėtojo su Lietuvos ir užsienio nevyriausybinėmis organizacijomis 2006, 2007, 2008 metais?

9. KLAUSIMAS. Dėl kokių priežasčių KIMT ataskaitos Kultūros ministerijos tinklapyje nėra skelbiamos?

10. KLAUSIMAS. Kokia forma ir kur Kultūros ministerija supažindina kultūros ir meno visuomenę su KIMT ataskaitomis Kultūros ministerijai, jei tos ataskaitos neskelbiamos internete?

11. KLAUSIMAS. Dėl kokių priežasčių iki šiol neparuošta ir nepateikta Kultūros ministerijai KIMT ataskaita už 2009-uosius metus?

12. KLAUSIMAS. Prašėmė pateikti KIMT ataskaitas Kultūros ministerijai ir už 2006, 2007, 2008 metus, tačiau to nepadarėte. Kodėl nepateikėte KIMT ataskaitų Kultūros ministerijai ir už 2006, 2007, 2008 metus? (Pakartotinai prašome - pateikite KIMT ataskaitas Kultūros ministerijai už 2006, 2007, 2008 ir jei jau pagaliau paruošėte už 2009 metus.)

13. KLAUSIMAS. Mes žinome, kad Kultūros ministerija, tvarkydama KIMT narių asmens duomenis, ypač mokėjimams tvirtinti naudojamus asmens kodus, privalo užtikrinti šių duomenų apsaugą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479). Todėl neprašome KIMT narių paslaugų apmokėjimo dokumentų pateikti detalesniam susipažinimui, nes jūs to padaryti negalite, kadangi juose yra privataus pobudžio informacijos - naudojami KIMT narių asmens duomenys. Mes prašome tik vieno dalyko - abėcėlės tvarka pateikite KIMT narių sąrašą su šalia nurodyta pinigų suma, kurią vienas ar kitas KIMT narys gavo už savo darbą (nuo 2001 iki 2010 metų). Jokiu būdu nepateikite privataus pobūdžio informacijos. Pavyzdys kaip tai galėtų atrodyti:
1. Vardas, Pavardė     suma ….. Lt      Data
2. Vardas, Pavardė     suma ….. Lt      Data
ir t.t.

14. KLAUSIMAS. KIMT nuostatuose skelbiama, kad KIMT yra patariamojo balso teisę turinti institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas, sprendžiant kultūros politikos formavimo ir jos įgyvendinimo klausimus. Jei KIMT atlieka ekspertų, konsultantų ir t.t. funkcijas, tai dėl kokių priežasčių dar papildomai reikalingi atskiri ministerijos ekspertai ir komisijos su kuriais turi tartis ministerija, o KIMT į tų ministerijos ekspertų rekomendacijas atsižvelgti?

15. KLAUSIMAS. Jei ministerija turi savo atskirus ekspertus, dėl kokių priežasčių jie nėra KIMT ekspertų sąraše?

16. KLAUSIMAS. Ar Kultūros ministerijoj dirba nepakankamai kompetetingi žmonės, kad papildomai reikia tiek daug "patariamojo pobūdžio" ekspertų komisijų, konsultantų ir tarybų?

17. KLAUSIMAS. Ar nemanote, kad Kultūros ministeriją būtų tikslinga tiesiog išformuoti ir sudaryti naują darinį iš tos visos begalės komisijų ir ekspertų, bei pagaliau atskirti kultūrą nuo politikos?

18. KLAUSIMAS. Prieš priimdamas patariamojo pobūdžio sprendimus ar nutarimus KIMT pirmiausia turi atsižvelgti į ministerijos "įvairių meno sričių ekspertų komisijų išvadas". Ar nemanote, kad Gintauto Kėvišo ministravimo laikais sukurtas KIMT iš viso nėra reikaligas ir jį būtina kuo skubiau išformuoti?

19. KLAUSIMAS. KIMT sudaro 15 narių (įvairių kompetencijų ekspertų: kūrėjų, atlikėjų, profesionalių atitinkamos srities vertintojų bei skleidėjų) iš kurių 6 deleguoja Lietuvos meno kūrėjų asociacija, po vieną – Asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“, Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 5 narius skiria kultūros ministras.
a) Kokiais kriterijais ir nuostatom remiantis sudaroma KIMT?
b) Kodėl KIMT, jei kažkas nusprendė, kad tai tikrai reikalinga, nėra formuojama, pavyzdžiui, iš Nacionalinės premijos laureatų?

20. KLAUSIMAS. 2010 gruodžio 15 d. KIMT svarstė ir susipažino su Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros ir Europos kompozitoriaus premijų laureato Anatolijaus Šenderovo 2009-12-09 kreipimusi. Ką konkrečiai KIMT, susipažinusi su A. Šenderovo kreipimusi, nutarė?

21. KLAUSIMAS. Kur galima susipažinti su A. Šenderovo 2009-12-09 kreipimusi į KIMT?

22. KLAUSIMAS. 2010 spalio 6 d. KIMT svarstė Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorės Liucijos Stulgienės raštą dėl tarptautinio muzikos festivalio "Sugrįžimai" tęstinio finansavimo ir nutarė neįtraukti šio festivalio į Lietuvoje rengiamų tęstinių tarptautinių meno renginių 2010-2012 m. sąrašą. Išvardinkite visus iki vieno motyvus, dėl ko tarptautinis muzikos festivalis "Sugrįžimai" nebuvo įtrauktas į Lietuvoje rengiamų tęstinių 2010-2012 m. tarptautinių meno renginių sąrašą?

23. KLAUSIMAS.  Abėcėlės tvarka pateikite 2006, 2007, 2008 ir 2009 metų visą Kultūros rėmimo fondo kultūros ir meno ekspertų komisijos narių sąrašą.

24. KLAUSIMAS. Pateikite visas įmanomas  2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų Kultūros rėmimo fondo finansines išklotines.

25. KLAUSIMAS. KIMT atsižvelgia į Kultūros ministerijos ekspertų komisijos rekomendacijas. Abėcėlės tvarka pateikite išsamų 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų Kultūros ministerijos ekspertų sąrašą.

26. KLAUSIMAS. Pateikite visas 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų Kultūros ministerijos ekspertų rekomendacijas į kurias turi atsižvelgti KIMT.

27. KLAUSIMAS. Kas Kultūros ministerijoje yra vadinama "konkursine ministerijos programa"? (Pateikite 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų konkursines ministerijos programas su išsamiomis finansavimo išklotinėmis.)

28. KLAUSIMAS. Kokių dar Lietuvos savivaldybių atstovai, išskyrus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento direktorę Nijolę Laužikienę, buvo deleguoti į Kultūros rėmimo fondo tarybą 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metais?

29. KLAUSIMAS. Kur galima susipažinti su KIMT darbo reglamentu?

30. KLAUSIMAS. Kiek iš viso per Kultūros ministeriją ir jai pavaldžias struktūras yra prikurta įvairių komisijų, darbo grupių, tarybų, valdybų ir t.t.? (Išvardinkite visas komisijas, darbo grupes, tarybas, valdybas ir t.t. abėcėlės tvarka nuo 2000 metų.)

31. KLAUSIMAS. Iš pateiktų KIMT posėdžių protokolų už 2009 metus matosi, kad komisija dirbo ne visus metus. Ar visus metus taip nereguliariai dirba ir Kultūros ministerija, kad jai nėra ką patarinėti?

32. KLAUSIMAS. a) Kokius konkrečius darbus nuveikė Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo esančio užsienyje ekspertų komisija nuo 2009 metų iki šios dienos? (Pateikite išsamią komisijos veiklos (taip pat ir finansinę) ataskaitą.)
b) Ar nemanote, kad Lietuvos ambasadų užsienyje, nėra ta pati funkcija kaip ir Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo esančio užsienyje ekspertų komisijos? c) Ar šiais klausimais nesirūpina Užsienio reikalų ministerija ar Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas?

33. KLAUSIMAS. Kultūros ministerijos tinklapyje, kuris yra labai neinformatyvus, kuriame sudėtinga arba tiesiog neįmanoma rasti norimą konkrečią informaciją, skelbiama ir Kultūros ministro darbotvarkė. Rašoma, kad ši darbotvarkė paskutinį kartą atnaujinta 2009 lapkričio 3 dieną, o ir iki tos dienos neskelbiamas ministro nuveiktų darbų archyvas. Ar tai reiškia, kad iš tiesų šioje ministerijoje yra nelabai kas veikti, ar tai tiesiog šį tinklapį prižiūrinčių darbuotojų aplaidumas? (Įvardinkite kas konkrečiai atsakingas už Kultūros ministerijos tinklapio priežiūrą ir kiek tai kainuoja ministerijai.)




P.S. Kultūros ministro atsakymas į piliečių laišką "Kultūros strategijos dokumentas - pagrindinės gairės ir kryptys visoms meno šakoms":




O čia, ką devyniuose posėdžiuose svarstė ir nutarė KIMT 2009 metais (pilnus protokolus galima atsisiųsti iš čia):

01 Protokolas 2009 04 02
1. SVARSTYTA. Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo esančio užsienyje ekspertų komisijos sudetis.
1. NUTARTA. Pritarti svarstytai Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo esančio užsienyje ekspertų komisijos sudečiai.

2. SVARSTYTA. Literatūros ir leidybos komisijos eksperto kandidatūra.
2. NUTARTA. Pritarti siūlymui pakeisti Literatūros ir leidybos ekspertų komisijos sudėtį ir vietoj Mindaugo Kavaliausko įrašyti Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros atstovę - kultūros ir literatūros istorikę doc. dr. Dainorą Pociūtę-Abukevičienę. Rekomenduoti kultūros ministrui formuojant naują Literatūros ir leidybos ekspertų komisijos sudetį itraukti daugiau rašytojų.


02 Protokolas 2009 05 19
SVARSTYTA. Kultūros rėmimo fondo kultūros ir meno ekspertų komisijos naujos kandidatūros.
NUTARTA. Pritarti tokių svarstytų naujų narių paskyrimui į Kulturos rėmimo fondo kultūros ir meno ekspertų komisiją.


03 Protokolas 2009 06 23
1. SVARSTYTA. 2009 m. atlikto Valstybinio audito ataskaita "Kultūros politikos igyvendinimas dalinai finansuojant programas ir projektus". (čia reikia platesnio mūsų komentaro)
1. NUTARTA. Siūlyti Kultūros ministrui priimant sprendimus visais kultūros politikos klausimais remtis Lietuvos kultūros ir meno tarybos išvadomis.

2. SVARSTYTA. Nauji Lietuvos kultūros ir meno tarybos nuostatai.
2. NUTARTA. Rekomenduoti ministerijai ateityje teises aktų projektus derinti su Lietuvos Kultūros ir meno taryba.


04 Protokolas 2009 09 14
1. SVARSTYTA. Lietuvos kultūros ir meno tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimai.
1. NUTARTA. Atsižvelgiant į daugumos tarybos narių siūlymus, Lietuvos kultūros ir meno tarybos pirmininku patvirtinti Egidijų Stanciką, tarybos pirmininko pavaduotoju - Zitą Bružaitę

2. SVARSTYTA. Lietuvos kultūros ir meno tarybos darbo reglamentas (pridedama).
2. NUTARTA. Patvirtinti Lietuvos kulturos ir meno tarybos darbo reglamentą.

3. SVARSTYTA. Lietuvoje rengiamų tęstinių tarptautinių meno renginių 2010-2012 m. sąrašas. (reikia pažiūrėti įdėmiau sąrašą renginių)
3. NUTARTA. Pateikti Lietuvoje rengiamų tęstinių tarptautinių meno renginių sąrašą įvertinti ministerijos ekspertų komisijoms. Šį klausimą svarstyti kitame Lietuvos kultūros ir meno tarybos posedyje.

4. SVARSTYTA. Lietuvos kultūros ir meno tarybos nario delegavimas į Studijų kokybės vertinimo centro tarybą.
4. NUTARTA. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos prašymą į Studijų kokybės vertinimo centro tarybą deleguoti Lietuvos kultūros ir meno tarybos narį Tomą Baranauską.

5. 1. SVARSTYTA. Skaitymo skatinimo ekspertų komisijos kandidatūros.
5. 1. NUTARTA. Pritarti svarstytos sudėties Skaitymo skatinimo ekspertų komisijos sudėčiai.

5. 2. SVARSTYTA. Lietuvos kultūros ir meno tarybos nario delegavimas į meninės veiklos ekspertų vertinimo komisiją.
5. 2. NUTARTA. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos prašymą į meninės veiklos vertinimo ekspertų komisiją deleguoti šiuos Lietuvos kultūros ir meno tarybos narius: Zitą Bružaitę ir Eugenijų Nalevaiką.


05 Protokolas 2009 10 06
1. SVARSTYTA. Etnines kultūros ekspertų komisijos pasiūlymas skirti Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją.
1. NUTARTA. Atsižvelgiant į Etnines kultūros ekspertų komisijos rekomendacijas, siūlyti 2009 m. Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją už reikšmingus etninės kultūros tradicijų plėtojimo, puoselėjimo ir tyrinėjimo darbus bei kūrybinę veiklą etninės kultūros srityje skirti muziejininkei Birutei Kulnytei.

2. SVARSTYTA. Ministerijos ekspertų komisijų pasiūlymai dėl Lietuvoje rengiamų tęstinių tarptautinių meno renginių 2010-2012 m. sąrašo.
2. NUTARTA. Atsižvelgiant į ministerijos ekspertų komisijos rekomendacijas, siūlyti patvirtinti Lietuvoje rengiamų tęstinių tarptautinių meno renginių 2010-2012 m. sąrašą. (reikia pažiūrėti įdėmiau ką čia patvirtino)

3. SVARSTYTA. Fotomenininkų ekspertų komisijos nario kandidatūra.
3. NUTARTA. Pritarti siūlymui pakeisti Fotomenininkų ekspertų komisijos sudėtį ir vietoje Remigijaus Treigio irašyti Lietuvos fotomenininkų sąjungos tarybos narę Eglę Deltuvaitę.

4. SVARSTYTA. Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorės Liucijos Stulgienės raštas dėl tarptautinio muzikos festivalio "Sugrįžimai" tęstinio finansavimo.
4. NUTARTA. Neįtraukti tarptautinio muzikos festivalio "Sugrižimai" į Lietuvoje rengiamų tęstinių tarptautinių meno renginių 2010-2012 m. sąrašą. (reikia pamatyti tą raštą)


06 Protokolas 2009 11 10
1. 1. SVARSTYTA. Dėl meno kūrejo statuso suteikimo tvarkos.
1. 1. NUTARTA. Meno kūrėjo statuso suteikimo klausimo svarstymą atidėti kitam posedžiui. Siūlyti Lietuvos meno kūrėjų asociacijai pateikti pastabas ir rekomendacijas dėl meno kūrėjo statuso suteikimo tvarkos sugriežtinimo.

1.2. SVARSTYTA. Lietuvos kultūros strategijos klausimas.
1.2. NUTARTA. Svarstyti Lietuvos kultūros ir meno tarybos posėdžiuose Lietuvos kultūros strategijos projektą.

2. SVARSTYTA. Lietuvos kultūros ir meno tarybos siūlomos kandidatūros į Kultūros rėmimo fondo tarybą.
2. NUTARTA. Į Kultūros rėmimo fondo tarybą deleguoti rašytoją Vytautą Martinkų ir Klaipedos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento direktorę Nijolę Laužikienę.

3. SVARSTYTA. Fotomenininkų ekspertų komisijos nario kandidatūra.
3. NUTARTA. Pritarti siūlymui pakeisti Fotomenininkų ekspertų komisijos sudėtį ir vietoje Ugniaus Gelgudo įrašyti foto meno kritiką ir fotomenininką Tomą Pabedinską.

4. SVARSTYTA. Lietuvos bibliotekininkų draugijos raštas dėl gresmių Lietuvos bibliotekų veiklai 2010 metais.
4. NUTARTA. Atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją siūlyti Lietuvos bibliotekoms isigyti leidinius tiesiog iš leidejų (mažesnėmis kainomis).


07 Protokolas 2009 12 01
1. SVARSTYTA. Siuolaikinio meno centro veikla 2004-2009 metais.
1. NUTARTA. Šiuo klausimu nutarimas nepriimtas.

2. SVARSTYTA. Šiuolaikinio meno centro nuostatų nauja redakcija.
2. NUTARTA. Rekomenduoti į Šiuolaikinio meno centro nuostatus irašyti, kad į Komisiją (sudaroma delegavimo principu iš 7 narių) Šiuolaikinio meno centras vietoj 3 narių deleguoja 2 narius. 1 nari į Komisiją deleguoja Lietuvos meno kūrejų asociacija.

3. SVARSTYTA. Šiuolaikinio meno centro renginių plano formavimo politika.
3. NUTARTA. Nepritarti, jog Šuolaikinio centro meno nuostatuose būtų įrašytas punktas, kad Kultūros ministras tvirtina Šiuolaikinio meno centro metinius veiklos planus.


08 Protokolas 2009 12 15
1. SVARSTYTA. Meno kūrėjo statuso suteikimo tvarka.
1. NUTARTA. Meno kūrėjo statuso suteikimo klausimą svarstyti kitame Lietuvos kultūros ir meno tarybos posėdyje.

2. SVARSTYTA. Lietuvos kultūros strategijos klausimas.
2. NUTARTA. Formuojant kultūros apibrežimą remtis Flandrijos kultūros politikos dokumentuose apibrėžta kultūros samprata "Kultūra-pagrindinė asmens ir visuomenės vystimosi sudedamoji dalis. Kultūros politika privalo sudaryti sąlygas asmeniui tobulėti kaip asmenybei, išreikšti kūrybiškumą ir dalyvauti kuriant turtingą demokratinę ir įvairiapusę visuomenę."

3. SVARSTYTA. Valstybes stipendijų kultūros ir meno kūrėjams kvotos.
3. NUTARTA. Pritarti patvirtintoms Valstybės stipendijų kultūros ir meno kūrėjams kvotos. (nesupratau ką ta lentelė reiškia)

4. SVARSTYTA. Kandidatai Kultūros ministerijos premijoms gauti.
4. NUTARTA. Atsižvelgiant į pateiktas ministerijos ekspertų komisijų ir tarybų rekomendacijas, Lietuvos kulturos ir meno taryba pasiūlė Kultūros ministerijos premijas skirti šiems asmenims: Jonui Daunoravičiui, Danutei Selčinskajai, Petrui Vidui Račiui, Rimvydui Stankevičiui, Kęstučiui Šapokai, Skirmantui Valiuliui.

5. SVARSTYTA. Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros ir Europos kompozitoriaus premijų laureato Anatolijaus Šenderovo 2009-12-09 kreipimasis.
5. NUTARTA. Susipažinta su kreipimusi.


09 Protokolas 2009 12 22
1. SVARSTYTA. Meno kūrėjo statuso suteikimo tvarka.
1. NUTARTA. Pritarti siūlomoms Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pataisoms.

2. SVARSTYTA. Kultūros rėmimo fondo ekspertų komisijos formavimo klausimas.
2. NUTARTA. Siulymus dėl rekomenduojamų asmenų į Kultūros rėmimo ekspertų komisiją Lietuvos kultūros ir meno tarybos nariai turi pateikti Kulturos ministerijos Programų skyriui.