"Ekspertai.eu"
Vis
tebesitęsiančios nacionalinės kultūrinės programos "Vilnius – Europos
kultūros sostinė 2009" (VEKS) viena iš unikalių išskirtinių veiklos
atšakų – įvairių internetinių portalų kūrimas. Kiek šių tinklapių
prikurta iš viso ir kiek milijonų bendros sumos šiam tikslui suvartota,
kol kas nėra suskaičiuota, nes pinigus šiuo tikslu mokėjo skirtingos
įstaigos: Kultūros ministerija, Vilniaus savivaldybė, pati VšĮ VEKS ir
t. t. Kartais pinigai buvo mokami net kelis kartus už tuos pačius
darbus, dėl ko į prokuratūrą dar 2008 m. liepos mėnesį nesėkmingai
kreipėsi ir pats tuometinis Kultūros ministras Jonas Jučas.
Vizitinė
kortelė už 631 tūkstantį litų
VEKS projektas "Virtualus
istorinis Vilnius" (VIV), kurį pasiūlė Lietuvos istorijos institutas ir
įgyvendino VšĮ „Istorinės atminties akademija“ (IAA), kaip teigė patys
projekto organizatoriai, turėjo tapti virtualia Vilniaus vizitine
kortele. Pradėti džiaugtis šia vizitine kortele gyventojai ir miesto
svečiai turėjo nuo 2009 metų gegužės. Projektas nesiekė aprėpti
įvairialypio šiuolaikinio Vilniaus kultūrinio gyvenimo – jame turėjo
būti pristatoma Vilniaus istorija ir paveldas, akcentuojant jų vaidmenį
dabartyje.
Skelbėme,
kad šiam portalui su filmuota medžiaga, planuojamomis ekspozicijomis
sukurti valstybė skyrė 572 tūstančius litų. Tačiau buvome netikslūs.
Šio
projekto parengiamiesiems darbams 2007 buvo skirta ir panaudota 70 000
Lt, 2008 metais skirta ir panaudota 320 000 Lt, o 2009 metais skirta ir
panaudota 241 000 Lt.
Taigi iš viso 2007–2009 metais vien per šį
projektą jo vykdytojai visiškai įsisavino 631 tūkstantį mokesčių
mokėtojų litų. Tačiau, nors visi pinigai 100 procentų suvartoti, iki
šiol virtualios vizitinės Vilniaus kortelės nei internete, nei
mobiliuosiuose įrenginiuose pamatyti negalima.
Vizitinės
kortelės pasiekiamumas ir įgyvendinimo terminai
Projekto
aprašyme, kuris užima beveik 7 puslapius, paminėta, kad virtualią
Vilniaus vizitinę kortelę galima bus pasiekti įvairiais būdais:
internetiniame puslapyje, informaciniuose terminaluose (kioskai),
mažosiose informacinėse interaktyviose formose („delninukai“ etc.),
kompaktinėse plokštelėse". Patikslinta, kad bus pagaminta "500
kompaktinių plokštelių su VIV projekto pristatymu".
Projektą buvo
planuojama įgyvendinti dviem etapais. I etapas: nuo 2008-10-20 iki
2008-12-24 buvo planuojama įvykdyti 50% užsibrėžtų tikslų. Dėl to
2008-09-25 buvo teikiama paraiška LR Kultūros ministerijai, siekiant
gauti 50% visų projektui reikalingų lėšų.
Ir II etapas: nuo
2009-05-01 iki 2009-12-15 buvo planuojama įvykdyti kitus 50% užsibrėžtų
tikslų. Dėl to buvo teikiama antroji paraiška LR Kultūros ministerijai,
siekiant gauti likusią dalį lėšų, reikalingų iki galo įgyvendinti
projektą.
Savęs vertinimo akcentai – teigiami
2009
gruodžio 31 d. Kultūros ministeriją pasiekė VšĮ IAA raštas, kuriame
labai aiškiai ir konkrečiai buvo pateikta projekto vykdymo rezultatų
analizė.
Šiame dokumente buvo paminėti visi projekte pasiekti
rezultatai ir informuota, kad jis visiškai baigtas. Taip pat buvo
išvardinti visi projekto sklaidos punktai: 2009 vasario 24 d. projektas
buvo viešai pristatytas visuomenei Rotušėje, kovo mėnesį apie projektą
informavo LRT-1 "Gyvosios istorijos" laidoje. Maža to, kaip teigė
organizatoriai, 2009 m. birželio mėnesį apie projektą kalbėta net
Užsienio reikalų ministerijoje.
Kaip vienas svaresnių apie
projekto sėkmę liudijančių argumentų buvo VšĮ IAA rašte Kultūros
ministerijai pridėtas vienas atsiliepimas visuomenės žiniasklaidos
priemonėse. Dienraštyje "Lietuvos rytas" 2009 vasario 28 d. priede
"Sostinė" buvo publikuotas straipsnis "Ekskursijos po Vilnių vyks
internete". VšĮ IAA pabrėžė, kad iš šio straipsnio galima daryti
vienareikšmišką išvadą, kad projekto, nors realiai niekas jo ir nematė,
vertinimo akcentai yra teigiami. Taip pat šioje publikacijoje, kuri
kaip labai svarbus dokumentas buvo pateiktas ir Kultūros ministerijai,
informuojama, kad virtualaus Vilniaus muziejus turėjo pradėti veikti nuo
2009 m. gegužės pirmosios dienos.
Nelaimė
2010 m.
sausio 2 d. anksti ryte VšĮ IAA darbuotojai netikėtai aptiko, kad
internetinis portalas VIV turi trūkumų – jo interneto erdvėje tiesiog
nesimato.
Todėl tą pačią dieną VšĮ IAA direktorė kreipėsi į
portalo gamintojus UAB "Patikimi sprendimai". Buvo pareikšta pretenzija
ir informuota, kad tinklapis VIV neveikia arba yra nematomas. Buvo
reikalaujama nedelsiant pašalinti gedimus ir portalą sutaisyti.
UAB
"Patikimi sprendimai" besąlygiškai sutiko su VšĮ IAA pretenzija ir
pripažino, kad "sistemos gedimai (fizinis sistemos infrastruktūros
gedimas ir dėl to prarasti visi sistemos duomenys) yra garantinio
pobūdžio" ir informavo, kad "imasi priemonių trūkumams pašalinti". UAB
"Patikimi sprendimai" pranešė, kad "gedimai atsirado dėl elektros
išlydžio serveryje" ir įsipareigojo atstatyti informacinės sistemos
duomenis iki š. m. kovo 10 dienos.
Šalys draugiškai sutarė
bendradarbiauti atkuriant prarastus duomenis.
Senos VEKS
bėdos – darbai neatlikti, o pinigai sumokėti į priekį
Susidūręs
su sunkumais valstybinės reikšmės projektas VIV iškėlė daug klausimų
visuomenėje. Pasižiūrėjus turimus dokumentus, darosi panašu, kad
valdžios institucijos pinigus skyrė, kaip visada, be tinkamos
dokumentacijos. O ir tie pinigai buvo sumokėti net nematant to, kas
padaryta ir neišanalizavus, kiek toks projektas bus apskritai
reikalingas. Ypač į akis krenta mistinė, tačiau įspūdinga 631 tūkstančio
litų pinigų suma, kuri yra jau visiškai suvartota.
Iš esamų dokumentų nieko negalima
pasakyti apie šio projekto techninę dokumentaciją – "Ekspertai.eu" gautas
projekto aprašymas yra viena beletristika. O juk tokie projektai turi
būti itin smulkiai aprašyti iš techninės pusės.
Įdomu ir tai, kad
2010 02 18 VšĮ "Istorinės atminties akademijos" pranešime LR Kultūros
ministrui R. Vilkaičiui yra sakoma, kad šio portalo numatomas lankytojų
skaičius turėtų sudaryti net iki 5000 (!) lankytojų per metus. Taip
taip, jūs neapsirikot – ne penki milijonai, ne 500 tūkstančių, net ne 50
tūkstančių, o iki 5 tūkstančių lankytojų per metus…
Taigi
bendras vaizdas matosi toks – šis projektas tai analogiškas kitiems VEKS
internetiniams ir kitokio pobūdžio projektams, per kuriuos saugiai, be
triukšmo buvo pasisavintos didelės sumos šalies biudžeto pinigų. Kitaip
tariant, VEKS projektus persekioja senos bėdos, kai valstybė avansu
sumoka pinigus už neatliktus darbus.
Niekam ne paslaptis, kad per
tokius IT projektus iš valstybės biudžeto pasisavinti kur kas
įspūdingesni pinigai negu, pavyzdžiui, juokingo dydžio
dvidešimtatūkstantinis kyšis, kurį sau ir liberalcentristų partijai iš
humaniškų paskatų ėmė buvęs Sveikatos apsaugos viceministras Artūras
Skikas.
Klausimų daugiau negu atsakymų
Susipažinus
su projekto dokumentais, matoma, kad visą VIV projekto techninę dalį
įgyvendino UAB "Patikimi sprendimai". Tačiau "Ekspertai.eu" kol kas
neturi duomenų, kad ši įmonė užsiimtų internetinių portalų kūrimu,
informacinių terminalų (kioskų) gamyba, mažųjų informacinių interaktyvių
formų įgyvendinimu ar kompaktinių plokštelių leidyba.
Todėl tai
primena pirmųjų VEKS internetinių portalų istoriją – juos kūrė įmonė
"Baltijos pramogų informacija" niekada anksčiau, o ir vėliau, tokių
darbų nevykdžiusi. Dėl to jau 21 mėnesį prokuratūroje vyksta ir niekaip
nesibaigia ikiteisminis tyrimas dėl galimai stambaus valstybės turto
iššvaistymo ir pinigų pasisavinimo.
Pačios VšĮ IAA internetiniame
puslapyje, nors įgyvendina neeilinį projektą už neeilinius pinigus,
apie tai jokios informacijos rasti negalima.
Taip pat neaišku, už
kokią tiksliai sumą projektui padarytas nuostolis dėl elektros išlydžio
UAB "Patikimi sprendimai" serveryje ir ar tikrai visus numatytus
techninius darbus atliko tik viena įmonė.
Nėra žinoma, kas šiame
631 tūkstančio litų biudžete sudarė didžiausią dalį išlaidų, kaip tos
lėšos buvo panaudotos (kiek gavo konsultantai ir už kokį konkrečiai
darbą, kas jie, kiek gavo programuotojų komanda, t. t.).
Pagal
esamus oficialius dokumentus nesimato ir detalios viso projekto sąmatos.
Nėra žinoma ir kokia suma bus kompensuojama už portalo VIV prastovą nuo
2009 m. gegužės mėnesio iki tol, kol bus atlikti visi darbai, kurie yra
apibrėžti sutartyje.
Taigi, nors darbai neatlikti ir virtualus
Vilniaus muziejus nepradėjo veikti, kaip žadėta nuo 2009 m. gegužės
pirmosios dienos ir neveikia iki šiandien, nors niekas neregėjo
informacinių terminalų (kioskų), nors neveikia mažosios informacinės
interaktyvios formos („delninukai“ etc.), nors nėra žadėtų kompaktinių
plokštelių, visi valstybės pinigai – 631 tūkstantis litų įsisavinti
visiškai.