"Ekspertai.eu"
Šalies gyventojai iš prokuratūros laukia jau ne tik įtarimų pateikimų vieniems ar kitiems aukštus postus užimantiems galimiems nusikaltėliams, o pirmųjų realių areštų ir bylų perdavimų teismui.
Prokuratūros vadovas asmeniškai įsigilins
Praėjusią
savaitę "Ekspertai.eu" atstovai lankėsi pas Generalinį prokurorą
Raimondą Petrauską. Susitikimo tema - dvi rezonansinės - VEKS ir Operos
ir baleto teatro scenos renovacijos bylos.
Jam
buvo priminta, kad jau eina 21 mėnuo nuo ikiteisminių tyrimų pradžios,
o rezultatų jokių nėra, įtarimai pareikšti tik vienam įtariamajam
(buvusiam Kultūros ministerijos sekretoriui Juozui Širvinskui). Taip
pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad trečdalio milijardo litų vertės
dvi finansines bylas tiria tik viena tyrėja, kuriai vadovauja viena
prokurorė. Su tokiais pajėgumais tikėtis konstruktyvių rezultatų išties
yra sudėtinga.
Generalinis prokuroras Petrauskas nurodė, kad
geriausiai apie viską kas konkrečiai padaryta žino Generalinio
prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis. Generalinis prokuroras
prisipažino, kad dėl laiko stokos pats dar nespėjo įsigilinti į šias
minimas bylas, tačiau pažadėjo, kad būtinai tai padarys, nes ir pačiam
tai yra labai įdomu.
Visuomenė tikisi daugiau iniciatyvos iš pačių prokurorų"Ekspertai.eu"
atkreipė prokuratūros vadovo dėmesį į tai, kad akivaizdžiai nieko
nedaroma su "stambiom žuvim", pavyzdžiui su Operos ir baleto teatro
vadovu Gintautu Kėvišu, kuris dar 2006 metais pasirašė net 78 milijonų
vertės sutartį su vokiečių firma dėl teatro scenos renovacijos. Stebina
ir tai, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl Operos ir baleto teatre
vykdomos renovacijos, šis vadovas ne tik kad nenušalintas nuo užimamų
pareigų, beto ir toliau dosniai remiamas valstybės tvarkosi savo
reikalus. Maža to - slaptai susitikinėja su FNTT vadovu. Apie tai
plačiai buvo nušvietusi žiniasklaida.
Pokalbio metu buvo
užsiminta ir apie tai, kad viešojoje erdvėje pasirodžius kokiai nors
informacijai apie stambias finansines machinacijas visada patys
piliečiai turi kreiptis į prokuratūrą, o pati prokuratūra dažniausiai
niekada tokios iniciatyvos neparodo.
Visuomenininkai neslėpė,
kad kalbat konkrečiai apie VEKS ir Operos atvejus, jei ikiteisminiai
tyrimai nebūtų vilkinami, jau tada būtų užkirstas kelias ne tik tokioms
"smulkmenoms" kaip neaktualių visuomenei internetinių portalų kūrimas,
bet šiandien jau nebevyktų nė vienos scenos pseudorenovacijos ir pan.
Tikimasi atnaujinti bylą ir laukiama pirmųjų areštųVisuomenininkai
R. Petrauską supažindino ir su senesniais finansinių nusikaltimų
faktais. Buvo kalbėta apie tai kaip prieš aštuonerius metus FNTT
"užgesino" bylą dėl Nacionalinės filharmonijos. "Ekspertai.eu"
pasiteiravo, ar dar verta ir ne per nevėlu kreiptis į prokuratūrą dėl
galimai nusikalstamų FNTT, kurios direktorius yra prieštaringos
reputacijos generolas Romualdas Boreika, veiksmų. Generalinis
prokuroras neprieštaravo ir atsakė "kodėl gi ne". Todėl "Ekspertai.eu"
kreipsis į prokuratūrą dėl galimai nusikalstamos FNTT veikos dar iki
Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio šventės minėjimo.
Prieš
aštuonerius metus FNTT "užgesino" bylą dėl Nacionalinės filharmonijos.
Piliečiai
neslėpė, kad šalies gyventojai iš prokuratūros laukia jau ne tik
įtarimų pateikimų vieniems ar kitiems aukštus postus užimantiems
galimiems nusikaltėliams, o pirmųjų realių areštų ir bylų perdavimų
teismui.
VEKS programą siūloma tirti iš esmėsKalbėdami
apie VEKS bylą piliečiai Generalinio prokuroro klausė, kodėl iki šiol
tiriamas tik vienas kitas renginukas, fejerverkas ar metalinis vamzdis,
kitaip tariant tiriama tik VEKS programos iešmininkės VšĮ VEKS veikla,
tačiau visiškai net nepradėta tirti tikroji esmė - tai yra tos
viešosios įstaigos steigėjų - Kultūros ministerijos ir Vilniaus
savivaldybės, pirmojo VEKS programos įgyvendintojo VšĮ "Vilniaus
festivaliai" galimai nusikalstama veika ir visa Tūkstantmečio programa,
kurios tik viena iš dalių yra VEKS.
Taip pat nesuprantama, kodėl
iki šios dienos nėra tiriamos pačios VEKS programos šaknys, t.y.
galimai nusikalstami Vyriausybės nutarimai, kurie yra pamatai visų šių
mūsų šalies nepuošiančių įvykių - tokių kaip VEKS, renovacijos,
tūkstantmečiai ir t.t.
Racionalus pasiūlymas bus svarstomas"Ekspertai.eu"
klausė prokuratūros vadovo, jei Vyriausybės nutarimai yra galimai
nusikalstami, ar jų negalėtų tirti prokuratūra? Atsakydamas į šį
klausimą Generalinis prokuroras atsakė, kad dar nepriklausomybės
pradžioje prokuroras turėjo teisę protestuoti neteisėtus Vyriausybės
aktus. Kadangi tuo metu buvo priimama daug aktų , prokuroro pozicija
taip pat buvo aktyvi. Greičiausiai, kad būtent dėl prokurorų aktyvumo
ir nebeliko funkcijos, leidžiančios prokuratūrai kvestionuoti
vyriausybės nutarimus.
Paklausus, o kas tada galėtų kvestionuoti
galimai nusikalstamus vyriausybės nutarimus, prokuroras atsakė, kad tai
Seimo prerogatyva. Nors kaip paprastam piliečiui R. Petrauskui tokia
tvarka irgi keista, tačiau yra kaip yra.
Vis dėl to piliečių
pasiūlymas, kad prokuratūra bent jau galėtų pati iškelti tokius
klausimus į aukščiausią lygį ir atkreipti dėmesį į galimai
nusikalstamus Vyriausybės nutarimus, Generaliniam prokurorui pasirodė
racionalus ir jis pažadėjo tai apsvarstyti.
Nesėkminga 2003 metų reformaProkuroras
neslėpė, kad Lietuvos baudžiamo proceso kodeksas yra labai apraizgytas
biurokratiniais reikalavimais. Todėl kartais galima pagalvoti, kad jis
buvo kuriamas tik tam, kad viskas būtų kuo sudėtingiau. Vakarų
pasaulyje, pasak prokuroro, visos procedūros yra daug paprastesnės. R.
Petrauskas buvo atviras ir tik patvirtino senas tiesas, kad 2003
metais, kai buvo priimtas naujasis Baudžiamasis kodeksas, "buvo
sulaužytas tardymas" kuris, palyginus su dabartiniu, buvo žymiai
profesionalesnis. Kurioziška yra ir tai, kad kartais bylos stoja vien
dėl to, jog reikia sumokėti keliasdešimt tūrkstančių ekspertizei, o
lėšų nevisada skiriama.
Generalinis prokuroras kaip ir piliečiai
yra suinteresuotas, kad viskas būtų tiriama greitai. Tačiau teigė, kad
"kartais pas mus yra toks kaip absurdo teatras: jeigu paskyrus reviziją
reikia laukti eilėje metus, kol ją pradės daryti, jei ekspertizės yra
skirstomos į keturias grupes, o ta kuri mažiausiai aktuali iš viso
neaišku kada ateina jos eilė".
Pasak generalinio prokuroro, po
2003 metų reformos įsigalėjo didesnis biurokratizmas, sakoma, kad
kopijuojame vakarų baudžiamąjį kodeksą, bet realybė nelabai į tai
panaši.
Užsiminta apie nekokybišką prokurorės darbąPokalbio
pabaigoje piliečiai pateikė pavyzdžius ir informavo, kad VEKS ir Operos
ir baleto teatro renovacijos byloms vadovaujanti prokurorė Sigutė
Malinauskienė nelabai orentuojasi situacijoje, todėl galbūt reikėtų
pagalvoti apie jos nušalinimą nuo šių bylų tyrimo. Generalinis
prokuroras pajuokavo, kad prokurorė būtų labai laiminga, jeigu būtų
pakeista ir pridūrė, kad su ja pasikalbės. Taip pat pažadėjo sudaryti
prokurorų grupę, kuri padėtų prokurorei S. Malinauskienei tiriant šias
dvi rezonansines bylas.
Piliečių nuomone, kol šalyje klesti
nebaudžiamumas aukščiausiuose valdžios sluoksniuose ir iš tokių kaip
VEKS pobūdžio projektų nedaromos jokios išvados, tol įvairios naujos
analogiškos programos biudžeto pinigams siurbti bus ir toliau kuriamos.
Nebaudžiamumas, žinia, gimdo dar didesnį nebaudžiamumą - taip galvoja
nemaža dalis visuomenės.
Pavyzdys, kokias sutartis gali pasirašyti teatrų vadovai: