- Pradžia
- Vartotojų blogai
- ekspertai.eu
- 2010 Gegužė
Ar sugebės piliečiai apginti valstybę, jei valstybė nesugeba apginti savo piliečių?
Šeštadienis, 2010-05-15 22:25 Be temos | 9 komentarų
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 6 d. paskelbė nutartį, kurioje
pasakyta, kad mažametės D. Kedžio dukros motinai L. Stankūnaitei
nepagrįstai nėra pareikšti įtarimai. Vilniaus apygardos prokuratūros
vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius, komentuodamas šią nutartį
teigė, kad prokurorams net nereikalinga ši teismo priimta nutartis. Esą
ir be šio teismo dokumento prokurorams aišku, kad L. Stankūnaitė
nepagrįstai išvengė įtariamosios statuso. Prokuroras žadėjo, kad
nukentėjusios mergaitės motina bus patraukta įtariamąja. Bet tai nebuvo
padaryta. Ir, kaip dabar matyti, sąmoningai.
Š. m. gegužės 14 d. Kėdainių r. apylinkės teismo teisėjas B. Varsackis savo nutartyje konstatavo, kad byloje, kurią sudaro 14 tomų, nėra net menkiausios užuominos, kad L. Stankūnaitė netinkamai vykdė motinos pareigas. Todėl teismas priėmė nutartį – D. Kedžio dukrelę skubiai sugrąžinti L.Stankūnaitei. Mergaitė motinai privalo būti sugrąžinta nedelsiant.
Toks teismo sprendimas aiškiai parodo, kad nuo pat pedofilijos bylos pradžios tęsiama akivaizdi ir gerai apgalvota įkalčių ir liudininkų naikinimo programa - norima paveikti, ar sunaikinti (psichotropiškai ar fiziškai) vienintelę nukentėjusiąją šioje byloje - D. Kedžio dukrelę.
Sunku patikėti, kad teisėjas B. Varsackis žino visų kitų bylų baigtį šioje pedofilijos istorijoje, jei priima tokius sprendimus. Vargu ar teisėjas galėtų paaiškinti, kaip be motinos žinios įtariamasis Andrius Ūsas, Jonas Furmanavičius ir dar vienas pilietis vadinamas Aidžiu galėjo tvirkinti ir prievartauti mažametę mergaitę. Vargu ar šis teisėjas, jei darytume prielaidą, kad tokį sprendimą jis priėmė savo, o ne saugumo valia, bent nutuokia, kokia lemtis po jo sprendimo laukia prievartautos mergaitės?
Seniai praėjo Viniaus brigados laikai, kai nusikaltėliai dirbdavo pogrindyje arba tiesiog gatvėje. Lietuvoje politika, teisėsauga, saugumas - tai legalus būdas šiose srityse įsitvirtinusiam kriminaliniam padugnių pasauliui veikti saugiai ir nekontroliuojamai, nes jie patys ir užsiima šia kontrole.
Todėl, nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis skelbia, kad Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, neteisėtą teismo sprendimą būtina nedelsiant panaikinti. Ir tuo pirmiausia turėtų turėtų pasirūpinti aukščiausi šalies pareigūnai ir politikai. Žinoma, apgailėtina, kai Seimo nariai demonstruoja savo "narsą" ir "taškosi" tik ten, kur turi gerą progą patylėti, kaip kad vykusio seksualinių mažumų renginio metu, arba mėnesių mėnesiais pagrindinį savo laiką ir energiją skiria kokiam nors girtavusiam darbo vietoje ar pravaikštas padariusiam Seimo nariui.
Tačiau dabar visiškai ne metas apie tai kalbėti. Glumina, kad po tokio teismo sprendimo dėl mažametės likimo iš aukščiausių valstybės vadovų nesulaukta jokios reakcijos ir komentarų. Neabejotinai - Prezidentė, Seimo nariai nedelsiant turi pasisakyti šiuo klausimu labai aiškiai ir, kaip dažniausiai įprasta, nebandyti vaidinti bejėgių, sakant, kad tai ne jų, o viską sprendžiančių specialistų kompetencija.
Jei Atgimimo laikais svarbiausiais momentais, pavyzdžiui kovo 11 ar sausio 13 žudynių akivaizdoj irgi viską būtų lėmę "specialistai" - nepriklausomos valstybės kaip Lietuva nebūtų nė kvapo.
Todėl šalies vadovams teigiame, ką būtina padaryti tuojau pat:
Pirma. Pasirūpinti, kad mergaitė vienareikšmiškai pasiliktų pas globėjus iki visiškos bylos pabaigos.
Antra. Nedelsiant paskirti valstybės apsaugą mergaitei.
Trečia. Dėl pedofilijos bylos tuojau pat kreiptis į Vakarų šalių teisėsaugą, tiriant tiek visus nužudymus šioje byloje, tiek ir pačios Lietuvos teisėsaugos veikas pedofilijos byloje.
Spėjame, kad jei tai neįvyks - bus galutinai pamintas tikėjimas teisingumu ir pasiektas galutinis teisinės sistemos degradacijos taškas, po kurio linčo teismas pagrįstai įgys buvusios teisinės sistemos įrankius.
Š. m. gegužės 14 d. Kėdainių r. apylinkės teismo teisėjas B. Varsackis savo nutartyje konstatavo, kad byloje, kurią sudaro 14 tomų, nėra net menkiausios užuominos, kad L. Stankūnaitė netinkamai vykdė motinos pareigas. Todėl teismas priėmė nutartį – D. Kedžio dukrelę skubiai sugrąžinti L.Stankūnaitei. Mergaitė motinai privalo būti sugrąžinta nedelsiant.
Toks teismo sprendimas aiškiai parodo, kad nuo pat pedofilijos bylos pradžios tęsiama akivaizdi ir gerai apgalvota įkalčių ir liudininkų naikinimo programa - norima paveikti, ar sunaikinti (psichotropiškai ar fiziškai) vienintelę nukentėjusiąją šioje byloje - D. Kedžio dukrelę.
Sunku patikėti, kad teisėjas B. Varsackis žino visų kitų bylų baigtį šioje pedofilijos istorijoje, jei priima tokius sprendimus. Vargu ar teisėjas galėtų paaiškinti, kaip be motinos žinios įtariamasis Andrius Ūsas, Jonas Furmanavičius ir dar vienas pilietis vadinamas Aidžiu galėjo tvirkinti ir prievartauti mažametę mergaitę. Vargu ar šis teisėjas, jei darytume prielaidą, kad tokį sprendimą jis priėmė savo, o ne saugumo valia, bent nutuokia, kokia lemtis po jo sprendimo laukia prievartautos mergaitės?
Seniai praėjo Viniaus brigados laikai, kai nusikaltėliai dirbdavo pogrindyje arba tiesiog gatvėje. Lietuvoje politika, teisėsauga, saugumas - tai legalus būdas šiose srityse įsitvirtinusiam kriminaliniam padugnių pasauliui veikti saugiai ir nekontroliuojamai, nes jie patys ir užsiima šia kontrole.
Todėl, nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis skelbia, kad Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, neteisėtą teismo sprendimą būtina nedelsiant panaikinti. Ir tuo pirmiausia turėtų turėtų pasirūpinti aukščiausi šalies pareigūnai ir politikai. Žinoma, apgailėtina, kai Seimo nariai demonstruoja savo "narsą" ir "taškosi" tik ten, kur turi gerą progą patylėti, kaip kad vykusio seksualinių mažumų renginio metu, arba mėnesių mėnesiais pagrindinį savo laiką ir energiją skiria kokiam nors girtavusiam darbo vietoje ar pravaikštas padariusiam Seimo nariui.
Tačiau dabar visiškai ne metas apie tai kalbėti. Glumina, kad po tokio teismo sprendimo dėl mažametės likimo iš aukščiausių valstybės vadovų nesulaukta jokios reakcijos ir komentarų. Neabejotinai - Prezidentė, Seimo nariai nedelsiant turi pasisakyti šiuo klausimu labai aiškiai ir, kaip dažniausiai įprasta, nebandyti vaidinti bejėgių, sakant, kad tai ne jų, o viską sprendžiančių specialistų kompetencija.
Jei Atgimimo laikais svarbiausiais momentais, pavyzdžiui kovo 11 ar sausio 13 žudynių akivaizdoj irgi viską būtų lėmę "specialistai" - nepriklausomos valstybės kaip Lietuva nebūtų nė kvapo.
Todėl šalies vadovams teigiame, ką būtina padaryti tuojau pat:
Pirma. Pasirūpinti, kad mergaitė vienareikšmiškai pasiliktų pas globėjus iki visiškos bylos pabaigos.
Antra. Nedelsiant paskirti valstybės apsaugą mergaitei.
Trečia. Dėl pedofilijos bylos tuojau pat kreiptis į Vakarų šalių teisėsaugą, tiriant tiek visus nužudymus šioje byloje, tiek ir pačios Lietuvos teisėsaugos veikas pedofilijos byloje.
Spėjame, kad jei tai neįvyks - bus galutinai pamintas tikėjimas teisingumu ir pasiektas galutinis teisinės sistemos degradacijos taškas, po kurio linčo teismas pagrįstai įgys buvusios teisinės sistemos įrankius.
Valstybės kontrolė atliko ir paskelbė valstybinio audito ataskaitą dėl Lietuvos tūkstantmečio programos (kurios viena sudėtinių dalių yra ir VEKS) vykdymo. Nors šis, dokumentas, kaip ir daugelis tokių Valstybės kontrolės dokumentų, kaip visada yra rimtas ir įspūdingas, tačiau absoliučiai jokios įtakos ir reikšmės neturi ir yra tik daugiau simbolinis ir apžvalginis.
Valstybės kontrolės pranešimas spaudai "Kultūros finansavimo keliai ir klystkeliai". Visą audito medžiagą galima atsisiųsti iš ČIA.
Valstybės kontrolė,
įvertinusi Lietuvos tūkstantmečio minėjimo kultūrinės programos vykdymą,
konstatavo, kad esamas kultūros politikos reglamentavimas nesudarė
prielaidų programą įgyvendinti koordinuotai, kryptingai ir
rezultatyviai. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sako, kad kultūros
politikos kūrimas iki šiol neatskirtas nuo politikos vykdymo, todėl
neefektyviai koordinuojama kultūros įstaigų veikla, stokojama kontrolės,
atskaitomybės ir viešumo, o tai trukdo sklandžiai ir kryptingai siekti
kultūros politikos tikslų, sudaro sąlygas neracionaliam ir neteisėtam
lėšų naudojimui. „Valstybiniai auditoriai jau anksčiau ne kartą nurodė
kultūros projektus finansuojančių ir įgyvendinančių įstaigų klaidas ir
pažeidimus, tačiau daugelis problemų iki šiol liko neišspręstos“, –
pabrėžia G. Švedienė.Audito ataskaitoje nurodoma, kad nebuvo reglamentuota visų Lietuvos tūkstantmečio programą vykdančių institucijų veikla ir atskaitomybė, nenumatytas dešimčių programos vykdytojų valdymo mechanizmas. Programos koordinavimo funkcija buvo priskirta 1997 m. įsteigtai Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai, kuri pagal administracinę struktūrą ir jai suteiktus įgaliojimus buvo nepajėgi koordinuoti tokio masto programos vykdymo. Vyriausybei nebuvo pateikta išsami ataskaita apie programos įgyvendinimą, panaudotas lėšas ir finansavimo šaltinius. Iš viso šiai programai buvo skirta daugiau kaip 515 mln. Lt, iš 24 programos priemonių buvo įgyvendintos tik septynios.
Lietuvos tūkstantmečio programos sudėtinė dalis – Nacionalinė programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ buvo rengiama neturint aiškios strategijos, o jos administravimas, įgyvendinimas ir finansavimas buvo vykdomi neracionaliai. 2006 m. įsteigta viešoji įstaiga VEKS turėjo pagal kompetenciją įgyvendinti VEKS kultūrinę programą ir koordinuoti jos vykdymą, tačiau šios viešosios įstaigos veikla ir atsakomybė nebuvo aiškiai apibrėžta. VEKS realiai atliko tik tarpininko funkciją tarp Kultūros ministerijos ir projektų paraiškų teikėjų. Lėšos programai vykdyti buvo skirstomos nepakankamai reglamentavus skyrimo procedūras, todėl jos buvo panaudotos neekonomiškai, nerezultatyviai ir pažeidžiant teisės aktus. Pavyzdžiui, Kultūros ministerija 900 tūkst. Lt skyrė projektams, kurie neatitiko numatytų tikslų ir techninės užduoties, 161 tūkst. Lt skyrė nenurodydama asignavimų paskirties, o 400 tūkst. Lt – pagal nekonkrečią sąmatą. Projektų vykdytojai Kultūros ministerijai iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos nepateikė dokumentų, pateisinančių 9,6 mln. Lt faktines išlaidas.
Valstybiniai auditoriai pateikė ilgą sąrašą klaidų ir pažeidimų, kurie padaryti rekonstruojant Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenos įrangą. Teatro vadovai pakeitė viešųjų pirkimų konkursą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą ir už įrangą sumokėjo 62 tūkst. Lt daugiau, negu nurodyta pardavėjo pasiūlyme. Sudarydamas sutartį teatras padarė esminius preliminarios sutarties sąlygų pakeitimus ir vieną scenos įrangą pakeitė kita, už kurią sumokėjo daugiau nei 2 mln. Lt. Teatras, nesilaikydamas Viešųjų pirkimų įstatymo, papildomai nupirko darbų ir įrangos už beveik 13 mln. Lt. Be to, iš valstybės biudžeto lėšų pagal sutartis papildomai už 7,6 mln. Lt pirko preliminarioje sutartyje nenumatytų darbų ir įrangos, kuriuos buvo galima numatyti rengiant aprašomąjį dokumentą, todėl yra rizika, kad gali pritrūkti lėšų projektui užbaigti ir gali būti didinama jo kaina. Teatras daugiau kaip 1 mln. Lt panaudojo atsiskaitymams už darbus ir įsigytą įrangą, kurie apskritai nesusiję su scenos įrangos rekonstravimo projektavimo ir įrengimo darbais, todėl, auditorių nuomone, lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį. Apie Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre nustatytus pažeidimus Valstybės kontrolė informavo Generalinę prokuratūrą.
Vyriausybei ir Kultūros ministerijai pateiktose rekomendacijose pasiūlyti konkretūs kultūros projektų finansavimo tvarkos sugriežtinimo būdai. Siūloma nustatyti, kad tarpinstitucinėse programose būtų tvirtinami tik tiesiogiai su programų tikslais ir siekiamais rezultatais susiję investiciniai projektai, o koordinuojanti institucija privalomai tvirtintų programos stebėsenos, atskaitomybės ir informavimo apie jos vykdymą tvarkos aprašą bei teiktų Vyriausybei išsamią ataskaitą apie šios programos įgyvendinimą. Kultūros ministerijai siūloma įtvirtinti nuostatą, kad kultūrai skirtų lėšų administravimo funkciją vykdytų ne kultūros politiką formuojanti institucija.
O čia išraiškinga lentelė - Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ administravimas ir valdymas. Ar kam nors kas nors neaišku?
ČIA galite pasiklausyti pašnekesių šia tema vykusių Žinių radijuje 2010 gegužės 6 d.
VEKS byla - 23 ikiteisminio tyrimo vilkinimo mėnesiai
Ketvirtadienis, 2010-05-06 17:13 Be temos | 0 komentarų
"Ekspertai.eu"
sulaukė Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės
skyriaus prokurorės
Sigutės Malinauskienės rašto, kuriame, kaip teigiama, buvo
išnagrinėti elektroniniai piliečių paklausimai apie programą "Vilnius -
Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS), dėl ko Prokuratūroje jau 23 (!)
mėnesį vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00081-08 "dėl galimo
didelės vertės turto iššvaistymo ir kt.".
Šis teisėsaugos
atsakymas vienareikšmiškas - iš esmės joks rimtas tyrimas iki šiol
nevykdomas, matome tik darbo imitaciją, todėl jokių rezultatų per beveik
du metus nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nepasiekta. Užsiimama
pavieniais elementais, o sisteminiai dalykai lieka nepaliesti, naiviai
tikintis, kad viskas nebaudžiamai nueis užmarštin.
Generalinės prokuratūros rašte piliečiams
informuojama, kad yra "tiriami visi VšĮ VEKS 2006-01-01 – 2008-12-31
laikotarpiu vykdyti projektai". Tačiau nesuprantama dėl kokių priežasčių
netiriami 2009 metų VšĮ VEKS vykdyti projektai ir jos vykdyta veikla?
Dėl kokių priežasčių netiriama VšĮ VEKS 2010 metų veikla? Galų gale koks
tikslas tirti VšĮ VEKS veiklą nuo 2006 metų sausio pirmos dienos, jei
ji tą veiklą pradėjo tik 2006 metų rugsėjo 28 dieną?Taip pat nesuprantama, kodėl praėjus beveik dvejiems metams nuo tyrimo pradžios, prokurorė kalba tik apie programos "iešmininkę" - viešąją įstaigą VEKS. Vyriausybės nutarimu, programą VEKS vykdė daug įstaigų: Kultūros ministerija, Vilniaus savivaldybė, Dailės akademija, o pirmoji projekto VEKS įgyvendintoja buvo Vilniaus savivaldybės VšĮ "Vilniaus festivaliai".
VEKS programa buvo finansuojama iš "Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo" lėšų, iš Vilniaus miesto savivaldybės lėšų, iš Lietuvos kultūros ministerijos lėšų, iš Valstybės rezervo fondo lėšų ir t.t. Jau ir eiliniams žmonėms ne paslaptis ir suprantama, kad pati VšĮ VEKS, kurią taip įnirtingai, tačiau iki šiol labai nesėkmingai tiria Prokuratūra, buvo tik sraigtelis ministerijų ir savivaldybės aukštų pareigūnų aferose.
Neaišku, kodėl Prokuratūra netiria pačių esminių nusikalstamų dalykų, nuo kurių viskas ir prasidėjo - t.y Vyriausybės nutarimų, dėl kurių ta pati prokurorė S. Malinauskienė prieš pusantrų metų atvirai piliečiams išreiškė nuostabą dėl to, "kaip kai kurie Vyriausybės nutarimai galėjo būti iš viso priimti".
Galų gale, kodėl netiriama ir tai, ką yra pasakęs dabartinis Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis? Jo nuomone, tikrieji VEKS sumanytojai ir vykdytojai yra net ne Lietuvoje. Ar nereikėtų tirti ir tokios, šios šimtamilijoninės aferos versijos, dėka kurios didelė pinigų dalis iškeliavo iš Lietuvos?
Prokurorei S. Malinauskienei per tokį ilgą tyrimo laiką neužkliuvo ir tai, kad įgyvendinant VEKS programą buvo visiškai nesilaikoma ES sprendimų, kurie aiškiai nurodo, kad programa gali tęstis metus arba, jei nėra tokių galimybių - trumpesnį laiką. Lietuvoje ši programa jau intensyviai vyksta nuo 2006 metų rugsėjo mėnesio (kai net nebuvo parengta jokios programos(!), o milijoninės mokesčių mokėtojų sumos sėkmingai pumpuojamos net nuo 2004 metų.
Iškalbingas faktas - oficialiai skelbiama suma, kuri buvo skirta VEKS programai (297 mil. litų), yra netiksli. Tikslios sumos, kiek buvo numatyta ir kiek realiai išleista pinigų per šią programą iki šios dienos negali pasakyti niekas, net Finansų ministerija.
Nuo 2008 m. buvo paskelbti įvairūs Vilniaus savivaldybės, Kultūros ministerijos, Valstybės kontrolės auditai su labai prastomis išvadomis. Deja, tai nesukėlė nė menkiausios reakcijos ir nesusilaukė jokių sankcijų. Pirmasis ir vienintelis įtariamasis VEKS byloje atsirado tik praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo tyrimo pradžios - tai Kultūros ministerijos ilgametis sekretorius Juozas Širvinskas.
Pokuratūra savo internetiniame tinklapyje skelbia, dėl kokių VEKS projektų paskirtos užduotys ir pradėti šie ikiteisminiai tyrimai: dėl Bjork koncerto tyrimo; dėl internetinių svetainių tyrimo; dėl O. Koršunovo spektaklio „Hamletas“ tyrimo; dėl reklaminės kampanijos užsienyje (Vilniaus angelo pristatymo) tyrimo ir t.t. Deja, sąraše, pavyzdžiui, kažkodėl nėra tragiškai nutrūkusio projekto "Vilnius sveikina Dubliną", kurio metu 2006 metais dingo pusiau dirbtinė Kalėdinė eglutė ir iki šiol tyrėjams jos niekur Europoje nepavyko aptikti.
Ar tai reiškia, kad prokuraturos.lt tiesiog skelbia nepilną ir netikslią informaciją ar Prokuratūra iš tikrųjų netiria šio (ir daugelio kitų) projektų, kurie neišvardinti jos internetiniame tinklapyje pateiktame sąraše?
Tačiau daug blogiau yra tai, kad iki šiol "nepaskirtos užduotys" dėl:
galimai nusikalstamų Vyriausybės nutarimų tyrimo,
VEKS projekto pirmojo organizatoriaus VšĮ "Vilniaus festivalių" galimai nusikalstamos veikos tyrimo,
Vilniaus dailės akademijos galimai nusikalstamos veikos tyrimo,
Kultūros ministerijos galimai nusikalstamos veikos tyrimo,
Vilniaus savivaldybės galimai nusikalstamos veikos tyrimo ir
visų infrastruktūrinių objektų įrašytų į VEKS programą tyrimo (tiriamas tik vienintelis Nacionalinis operos ir baleto teatras, o netiriami tokie VEKS programos objektai kaip: Vilniaus Rotušė, Vilniaus aplinkkelis, Rodūnios tiltas, Gedimino prospektas, Nacionalinis dramos teatras ir k.t. per kuriuos buvo pasisavinti esminiai programos pinigai).
Pasikartosime - iki šiol, sprendžiant iš Generalinės prokuratūros prokurorės S. Malinauskienės rašto, tėra imituojamas ikiteisminis tyrimas tik dėl VEKS programos "iešmininkės" VšĮ VEKS nusikalstamos veikos, neliečiant pagrindinių programos vykdytojų.
Todėl Generalinė prokuratūra ir asmeniškai pats Generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas turi atsakyti į pagrindinį klausimą - kodėl iki šios dienos "nuo iki" nėra tiriama visa 2003 m. liepos 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 971 patvirtina Tūkstantmečio programa, kurios tik viena sudėtinių dalių yra trečdalio milijardo litų vertės nacionalinė programa VEKS?
Taigi - ikiteisminis tyrimas dėl VEKS yra atvirai vilkinamas. Šį teiginį įrodančių faktų yra daugiau negu reikia. Už tai turėtų būti aiški prokurorų atsakomybė. Dėl aukščiau išdėstytų faktų "Ekspertai.eu" šiandien tiesiogiai kreipėsi į Generalinį prokurorą Raimundą Petrauską.
