Apie Vilniaus savivaldybės įgyvendinamus projektus žinoma nemažai - tai Nacionalinis stadionas, be sustojimo niokojamas Vilniaus senamiesčio paveldas, apleistos Neries pakrantės, tamsoje skendinčios miesto aikštės ir parkai, nesibaigiančios Guggenheimo studijos ir kiti įvairūs "kultūriniai" renginiai bei reginiai. Pavogtos mokesčių mokėtojų lėšos skaičiuojamos šimtais milijonų litų.

Už minėtus ir daugelį kitų darbų iki šios dienos neatsiskaitę tarnautojai niekaip nebaudžiami, todėl natūralu, kad mikliai griebiasi vis naujų "projektų".

Vadinkime reiškinius savais vardais – Sereikiškių parkas šalia Gedimino kalno išpjautas (argumentus galima sužinoti atsisiuntus unikalų savivaldybės dokumentą). „Ligotais ir menkaverčiais“ šiandien vadinami medžiai, kurie augo, žaliavo ir atrodė kuo sveikiausi. Toks įspūdis, kad savivaldybės vadovai tarsi norėtų, kad tokiais pat menkaverčiais jaustųsi ir miestiečiai, kuriems telieka bejėgiškai žvelgti į iškirstus medžius. Tačiau taip tikrai nebus.

Šia proga galima prisiminti Artūro Zuoko nepakantumą gamtai ir viskam, kas naturalu. Visai neseniai jis iškirto visus medžius ant Vilnelės skardžio, priešais savo namo langus. Jam atsivėrė vaizdas į Sereikiškių parką. Gal šis vaizdas ir padiktavo A. Zuokui mintį įtraukti Sereikiškių parko pertvarkymą į VEKS 2009 programą, kuri taip ir nebuvo įvykdyta?

Šį kartą "Ekspertai.eu" nesivels į beprasmišką diskusiją, kam reikėjo kirsti medžius ir kokių "taurių" tikslų siekiama šiuo poelgiu Sereikiškių parke. Šį įvykį vertiname vienareikšmiškai - tai nusikaltimas. Taip pat iš karto atsakome į klausimą - kokiu tikslu įgyvendinami tokie projektai? Tai daroma tik vienu tikslu - bet kokiom įmanomom neteisėtom priemonėm pasipelnyti.

Žinant, kad parko renovavimu užsiima korupcine veikla visus lenkianti Vilniaus savivaldybė, net nekyla klausimas, ar nėra pavojaus, kad tas parkas taps tokia pačia plūduriuojančia būda su švartavimo vamzdžiu prie Mindaugo tilto. Be abejonės - taps.

Tiesa, visa tai, kas išdėstyta aukščiau, Vilniaus savivaldybės tarnautojai gali pavadinti tik prielaidomis ir pasvarstymais. Todėl pradžiai, nesiveliant į jokias diskusijas, užduodame kelis konkrečius klausimus. Į daugelį iš jų miesto tarnautojai, laikydamiesi įstatymo, labai greitai pateiks išsamius ir kiekvienam miestiečiui suprantamus atsakymus.

Socialiniame tinkle „Facebook“ jau veikia grupė „Aš prieš Sereikiškių parko rekonstrukciją“. Visi kviečiami prisijungti ir pareikšti savo poziciją kriminalinės Vilniaus valdžios įgyvendinamų aferų akivaizdoje.




Klausimai Vilniaus savivaldybės tarnautojams:

1. 2008 metais per programą VEKS Sereikiškių parko sutvarkymui buvo numatyta 1 milijonas litų. Kultūros ministerijos atsakaitoje už per VEKS programą panaudotus pinigus nurodoma, kad realiai buvo panaudota tik 15 tūkstančių 500 Lt. 2008 metais jokios taip vadinamos ekonominės krizės nebuvo. Kas atsitiko, kad numatytas milijonas litų nebuvo panaudotas ir tuo būdu nebuvo įvykdytas 2008 m. Vyriausybės nutarimas Nr. 150?

Vieta Vilniaus savivaldybės atsakymui:

2. Kaip nubausti kaltininkai dėl neįvykdyto 2008 Vyriausybės nutarimo Nr. 150 4.3.3. punkto pagal kurį turėjo būti sutvarkytas Sereikiškių parkas?

Vieta Vilniaus savivaldybės atsakymui:

3. Pateikite pilną dokumentaciją, kas turėjo būti padaryta už vieną milijoną litų Sereikiškių parke per programą VEKS pagal 2008 m. Vyriausybės nutarimą Nr. 150.

Vieta Vilniaus savivaldybės atsakymui:

4. Vilniaus savivaldybė oficialiai skelbia, kad atnaujinti Sereikiškių parką kainuos apie 18 mln. litų. Pateikite visus išsamiausius skaičiavimus šiai sumai patvirtinti.

Vieta Vilniaus savivaldybės atsakymui:

5. Vilniaus savivaldybė oficialiai skelbia, kad maždaug 14 mln. litų tikimasi gauti iš ES struktūrinių fondų, kitas lėšas skirtų savivaldybė ir mecenatai. Ko savivaldybė imsis, jei iš ES struktūrinių fondų nepavyks gauti lėšų?

Vieta Vilniaus savivaldybės atsakymui:

6. Vilniaus savivaldybė oficialiai skelbia, kad maždaug 14 mln. litų tikimasi gauti iš ES struktūrinių fondų, kitas lėšas skirtų savivaldybė ir mecenatai. Įvardinkite numatomus mecenatus kurie jūsų teigimu investuos į Sereikiškių parką 2 milijonus litų.

Vieta Vilniaus savivaldybės atsakymui:

7. Kiek jau iki šios dienos investuota į Sereikišių parko rekonstrukciją? (Pateikite išsamias išklotines.)

Vieta Vilniaus savivaldybės atsakymui:

8. Parodykite paraišką dėl 14 mln. litų Sereikiškių parkui rekonstruoti, kurią teikėte ES struktūriniams fondams.

Vieta Vilniaus savivaldybės atsakymui:

9. Kas konkrečiai sukūrė pdf’nį dokumentą (jį galima atsisiųsti iš čia), kurį Vilniaus savivaldybė skelbia savo tinklapyje kaip informaciją spaudai apie Sereikiškių parko rekonstrukciją?

Vieta Vilniaus savivaldybės atsakymui:

10. Kiek Vilniaus savivaldybei kainavo internetinio tinklapio vilniusmanonamai.lt sukūrimas? (Pateikite išsamias išklotines.)

Vieta Vilniaus savivaldybės atsakymui:

11. Kiek kainuoja Vilniaus savivaldybei internetinio tinklapio vilniusmanonamai.lt išlaikymas? (Pateikite išsamias išklotines.)

Vieta Vilniaus savivaldybės atsakymui:

12. Kiek iš viso Vilniaus savivaldybė turi internetinių tinklapių? (Išvardinkite visus iki vieno abėcėlės tvarka ir pateikite apie juos visus finansinius ir kitus duomenis.)

Lietuvos įvaizdis valstybiniu lygiu pradėtas formuoti daugiau nei prieš dešimtmetį, kai 1996 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas pasirašė dekretą Nr. 963 „Dėl Lietuvos valstybės informacijos politikos tarybos sudarymo“.

Įvaizdžių kūrimas - tai tikras rojus valstybės pinigų plovėjams. Tą tarnautojai puikiai žino ir nebaudžiamai tuo naudojasi. Kiek tiksliai pinigų buvo pasisavinta iš valstybės per taip vadinanamą Lietuvos įvaizdžio kūrimą nežino niekas. 

Baltarusija planuoja pastatyti du branduolinius reaktorius Gardino ar Mogiliovo srityje. Prioritetine laikoma Astravo aikštelė Gardino srityje. Atstumas nuo šios aikštelės iki Lietuvos sienos 23 km. Statybos darbus numatoma pradėti 2010 m., o pirmą reaktorių eksploatuoti – 2016 m.

Rusijoje sukurtas reaktorius AES-2006, kurį norima įrengti Baltarusijos AE, bus įrengiamas pirmą kartą, todėl nėra jokių praktikoje patvirtintų jo patikimumo ir techninių sprendimų efektyvumo įrodymų.

Atsižvelgiant į Černobylio avarijos patirtį, kaip rodo praktika, kai kurios gyvenvietės po avarijos buvo iškeltos 50-60 kilometrų nuo Černobylio. Avarijos atveju Vilnius patektų į evakuacijos zoną( AE ir Vilnių skirtų apie 40 km). O medžiagos, kokį poveikį elektrinė turėtų ne avarijos atveju, praktiškai iš viso nėra. Taip pat neaiškūs elektrinės įtakos aplinkai, radioaktyvių atliekų tvarkymo ir kiti klausimai.

Oficialioje Baltarusijos AE poveikio aplinkai ataskaitoje teigiama, kad Neries upė bus pagrindinis elektrinės aprūpinimo vandeniu šaltinis.Tai gali turėti neigiamos įtakos šiai per Vilnių tekančiai upei. Į Nerį gali nutekėti visi techniniai ir buitiniai elektrinės bei atominio miestelio vandenys. Be to gali padidėti vandens temperatūra, jis nebebūtų toks švarus, todėl laipsniškai išnyks čia gyvenančios ir neršiančios lašišinės žuvys.

Skelbiama informacija, kad Baltarusijos AE panaudotą branduolinį kurą pasiims Rusija yra abejotina. Gamykla, kuri galėtų perdirbti branduolines AES-2006 reaktoriaus atliekas galimai nebus greitai pastatyta, todėl šios atliekos tam tikrą laiką bus saugomos pramoninėje AE aikštelėje netoli Lietuvos sienos.

Radioaktyviosios atliekos iš dalies galėtų būtų  perdirbamos pačioje AE teritorijoje, pavyzdžiui, bus garinamos skystos atliekos, todėl padidės aplinkinės teritorijos radiacinė ir cheminė tarša. Kaip parodė Černobylio ir atominę energiją naudojančių šalių patirtis, radiacinė tarša plačiai pasklinda gamtoje per orą ir gruntinius vandenis. Užteršta teritorija smarkiai viršija 30 ar 50 kilometrų zoną, todėl dalis teršalų būtinai paklius į Lietuvos teritoriją.

Nors teigiama, kad modernios atominės  elektrinės nebus dar vienas Černobylis, tačiau  šis klausimas nublanksta prieš faktą, kad atominiai reaktoriai legaliai skleidžia radioaktyvumą, kuris skatina įvairius vėžinius susirgimus. Kitas itin svarbus klausimas yra atominės atliekos, kurios yra radioaktyvios. Kai kurie atominių atliekų elementai (pvz. plutonas) išliks pavojingai aktyvūs šimtus tūkstančių metų. Kol kas nėra aišku, kaip galima būtų saugiai kontroliuoti šią problemą, nes yra atvejų, kai pavojingos atliekos dėl darbuotojų klaidų pateko į aplinką. Atominės elektrinės iššvaisto apie 65% pirminės energijos, tad jos nėra pakankamai efektyvios. Jų gyvavimo laikas yra ribotas, o  atominių elektrinių uždarymas yra ilgas, itin sudėtingas ir daug išteklių reikalaujantis veiksmas.

Pasaulyje nėra nepavojingų atominių elektrinių, net pačios moderniausios atominės elektrinės, kaip teigiama ,,saugios’’, iš tiesų nėra saugios, o yra didelio pavojaus ir rizikos šaltiniai, be to jų eksploatacija visada turi neigiamų  šalutinių reiškinių žmonėms ir aplinkai.

Kviečiame visus aktyviai pasirašyti po el.peticija http://www.e-peticija.lt/peticija/42/ne-baltarusijos-ae-statybai-vilniaus-pasoneje dėl planuojamos Baltarusijos AE ir apie   peticiją informuoti savo artimuosius ir pažįstamus ir paraginti juos pasirašyti.

Visuomenė motyvuotus pasiūlymus ir komentarus dėl šios elektrinės poveikio aplinkai vertinimo dokumentų gali teikti raštu Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriui (A. Jakšto g. 4/9, LT-01105 Vilnius) iki kovo 31 dienos. Lietuvos pozicija bus formuojama, remiantis visuomenės, mokslininkų ir specialistų pasiūlymais.

Prašome  nebūti abejingais ir prieštarauti raštu šio projekto įgyvendinimui, pateikti pastabas Aplinkos ministerijai iki nurodyto termino pabaigos.

Daugiau kaip mėnesį nebeveikia šimtus tūkstančių litų kainavęs nacionalinės programos "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) tinklapis anglišku pavadinimu culturelive.lt. Kada jis pradės vėl funkcionuoti, kol kas neaišku. Žinant, kad visai neseniai "išsilydė" daugiau negu pusė milijono litų kainavusi virtuali Vilniaus vizitinė kortelė, neveikiantis VEKS tinklapis kelia nerimą visuomenei. "Ekspertai.eu" kreipėsi į patį VEKS valdybos pirmininką Gintautą Babravičių, prašydami plačiau paaiškinti susiklosčiusią situaciją.

Kaip informavo VEKS valdybos pirmininkas Gintautas Babravičius, šiuo metu vyksta intensyvios "trivialios perdavimo procedūros". Vicemeras dar prieš savaitę teigė, kad "diena šen, diena ten ir VEKS tinklapis bus paleistas". Deja, tinklapis iki šiol nėra "paleistas".

Politikas užsiminė, kad tinklapis šiuo metu neveikia todėl, kad "gal susidarė skolos buvusiems tiekėjams" ir t.t. Visais šiais klausimais pasiūlė kreiptis į savo pavaldinį VšĮ VEKS direktorių Rolandą Kvietkauską. Tačiau ir R. Kvietkauskas jokio paaiškinimo, kodėl prabangi svetainė neveikia, taip pat nepateikė.

Pats G. Babravičius pranešė, kad kai VEKS kontorą uždarys, tai šį tinklapį aptarnaus Savivaldybės kultūros ir sporto departamento kultūros skyrius. VEKS tinklapis bus tobulinamas, prie esamos (šiuo metu nesamos) informacijos VEKS darbuotojai pridės ataskaitas apie visus VEKS programos pasiekimus. Tarnautojo įsitikinimu, kad "mažai kas žino, kad VEKS tinklapis buvo pagamintas pusvelčiui, kad esmė - jo aptarnavime, t.y. kokybiškos info savailaikis pateikimas, o tam reikia resursų taip pat, ir daugiau, nei technologiniam sprendimui".

"Dabar ta platforma – tik virtualus archyvas (muziejus, talpykla, kaupykla ar pan.), nes jokių aktyvių veiksmų nevyksta. O VEKS gero vardo atgavimo kampaniją pradėsiu, kai Kultūros ministras pasikeis, dabar – beviltiška, daugiau žalos padaro, nei eksperty.ru kartu su ambasada iš Latvių gatvės", - sudėtingai aiškino politikas. "Buvusios platformos panaudojimo problemą nagrinėju, bet esamos medžiagos išsaugojimas lyg ir garantuotas, o kuri platforma bus naudojama kultūros ir miesto marketingo reikmėms (VEKS ar kitos naudojamos) – spręsiu vėliau".

Taip pat Vilniaus vicemeras, turbūt reaguodamas į skandalingus jo partiečių "kultūrinius" nuotykius prasitarė, kad "Gintautas Kėvišas - zuokistas, o ne babravičistas". Todėl "nelabai domina jo likimas".

"Vagys turi sėdėti – visą gyvenimą tą kartojau, pozicija nesikeičia. Jei vagis - baus, jei ne – putos be reikalo", - neabejoja miesto vicemeras.