Klausau: Oasis - Half the world away

 Taigi štai susikroviau savo gyvenimą į kurpinę, dar paskutinį kartą nužvelgiau savo kambarį šypsniu palydėdamas visus prisiminimus, kurie, geri ar blogi, per šiuos tris metus svečioje šalyje buvo gausūs ir lydės mane tikriausiai visą gyvenimą. Dar ir dar kartą apkabinęs čia rastus draugus niūriai suprasdamas, kad su dauguma iš jų visiems išsibarsčius į keturias puses bandravimas nuo šiol apsiribos lakoniškomis facebook žinutėmis, tvirtu mostu užsimečiau kuprinę, uždariau paskui save duris ir užtikrintu žingsniu iškeliavau į stotį besiruošdamas palikti šalį, kurioje trejus metus sukosi mano darbai, mano svajonės, mano džiaugsmai ir retsykinės nusivylimo akimirkos.

Esu nepagydomas optimismas, todėl ir šįkart nostalgiją, atgal besižvalgančius pamąstymus bei elementarų liūdesį greitai pakeitė plati šypsena - hey, aš juk keliauju namo! Niekaip neatsistebiu, kaip gyvenimo svečioje šalyje patirtis privertė iš naujo įvertinti, ką reiškia gyventi savo šalyje, ką reiškia kalbėti savo gimtąja kalba, ką reiškia elementarus žodis namai, kuris dabar man tapo neatsiejamu Lietuvos, o kartu ir joje gyvenančių artimų žmonių, sinonimu. 

Kas be ko, romantinės šnekos apie meilę namams veikiausiai nebūtų tokios svarios, jei neturėčiau galimybės savęs realizuoti bei išlaikyti tokį pat man jau įprastą darboholišką tempą, todėl ilgai netrukus po mano grįžimo pradėjau darbus DnB Nord banko Investicinės Bankininkystės Departamente, kuriame šią vasarą einu praktikanto pareigas. Džiaugiuosi, be galo džiaugiuosi papuolęs būtent į DnB Nord, būtent į IBD ir būtent į šiame departamente dirbančių žmonių ratą, kurių draugiškumas, nuolatinis noras padėti ir begalinės žinios manęs nenustoja žavėti - žavus kontrastas po isteriškai arogantiškų RBS kolegų, kuriuos prisiminus mane turbūt dar ilgai nukrės nemalonus šaltukas

Taigi taip, grįžau į Lietuvą ir, turiu pripažinti, jaučiuosi velniškai laimingas - be abejo, nesėkmių, nusivylimų ir kitokio plauko nepasisekimų bus ir čia, tačiau nori nenori vis dažniau prisimenu vaikystėje skaitytą ‘Panama labai graži’ knygą - kitaip sakant, maniškis el dorado jau arti