Klausau: Stereophonics - It means nothing
Neretai skaitant lietuviškus internetinius puslapius apie šiandienines politikos realijas nežinau kodėl, tačiau visada suskumbu paskaityti po straipsniais nuolat sekančius komentarus iš plačiosios liaudies. Be jokios abejonės, tokie mano pasiskaitymai visada baigiasi prunkštavimu, necenzūrine leksika ir kumščio grūmojimu indikuojant mano kuklų nepritarimą išsakomoms nuomonėms kompiuterio ekrane.
Iki šiol turbūt didžiausią mano pyktį kėlė net labai populiarus internautų bandymas siūlyti lopyti biudžeto deficitą mažinant išlaidas valstybės valdymo aparatui - vietoje motinystės išmokų ar senatvės pensijų mažinimo (dėl pastarųjų mano palaikymas p. Kubiliui už politinę drąsą ir ekonominį pragmatizmą didėja su kiekviena diena ). Todėl nusprendžiau prisėsti ir galų gale išsiaiškinti, kiek vis tik mūsų valstybei kainuoja taip dažnai aižomas valdymo aparatas (Seimas + Vyriausybė + Prezidentūra) ir kiek atsieina Pensijos bei Motinystės išmokos.
Taigi remiantis dar Balandį Seimo patvirtintu siūlymu, išlaidos (kurios buvo sumažintos 15-20%) mano minėtųjų institucijų kanceliarijai sudarė atitinkamai:
Seimas: 107,9 mln Lt
Vyriausybė: 28,7 mln Lt
Prezidentūra: 18,2 mln Lt
Sumoje: 154,8 mln Lt
Mano minimos sumos įskaičiuoja visas tiesiogines išlaidas šioms trims institucijoms - būtų tai darbuotojų atlyginimai, kanceliarinės ar reprezantacinės išlaidos ir t.t
Tuo tarpu žvelgiant į dar 2008-aisiais patvirtintą ir dabar totaliai failinantį 2009-ųjų Sodros biudžetą, galime matyti, kiek valstybei kainuoja viena ar kita išlaikomųjų visuomenės narių grupė. Viso biudžetas planuotas 13,1 mlrd. Lt - iš jų liūto dalis, as usual, atitenka senatvės pensijoms - 63,4% planuotų išlaidų arba whopping 8,3 mlrd Lt. Motinystės išmokos, deja, taip aiškiai nėra apibrėžiamos ir biudžete yra apjungtos kartu po eilute ‘Ligos ir motinystės socialinis draudimas’ - šiai eilutei priskirta 13,3% išlaidų arba 1,75 mlrd. Lt.
Todėl susieškoję visus duomenis galime lyginti išlaidas ir daryti tam tikras prielaidas:

Elementaru. Randame tai, ko ir galėjome tikėtis - valdančiojo aparato išlaikymas, nepaisant visų, daugelio manymu, bereikalingų išlaidų, yra absoliučios kiškio ašaros jei lyginsime su išlaidomis ligos bei motinystėms socialinėms išmokoms, jau nekalbant apie milžiniškas perskirstomas lėšas senatvės pensijoms.
Todėl aiškiai galime daryti išvadą, kad vien tik valstybinio aparato išlaidų mažinimas biudžeto deficito problemos nė pro kur neišspręs - tam reikės imtis kur kas mažiau populiaresnių priemonių, kaip kad ir mano minėtasis pensijų mažinimas ar prezidentės šįryt vetuotas motinystės išmokų mažinimas. Taip, tai politiškai jautrus, tačiau potencialiai būtinas (turint omenyje šiandienos naujienas apie Lietuvos GDP)sprendimas ir jei reikalui esant konservatoriams užteks politinės valios, kitų Seimo rinkimų metu man ‘už ką balsuoti?’ tipo klausimų tikrai nekils