Klausau: Norah Jones - The Story - Taip ir matau save, grįžtantį namo, apkabinantį savo vieną vienintelę per liemenį ir kažką meiliai šnabždančio jai į ausį. Kažką priverčiančio ir vėl nusišypsoti, kažką tokio, kam tik Norah Jones muzika mane galėjo užliūliuoti  

Žiūriu: Top Gear - American Road Trip - nori nenori, tokių laidų žiūrėjimas, tegu jos ir būtu kupinos ne visada adekvataus britiško humoro, tik stiprina mano norą pamatyti Deep South :)

Skaitau:

Wall Street on the Tundra - tegul ir pavėluotai atrastas, tačiau be galo skaniai suskaitytas nuotaikingas straipsnis apie post factum Islandiją.

The Obama Cult, Crunch Time - pagaliau, šiek tiek blaivių straipsnių apie dar neseniai Mesiju laikytąjį. How quickly things change :)

"Lithuanian Economy Shrank 22.4%, EU’s Worst Recession" - štai tokia miela eilutė praeitą savaitę nuvilnijo Bloomberg terminalų monitoriuose, sukeldama veikiausiai ne vieną riebių žodžių laviną su šia ekonomika susijusiais instrumentais prekiaujančių traderių lūpose. Taigi dėjom, ir gerokai - turint omenyje, kad prieš tai Bloomberg atlikto tyrimo metu įvairių bankų ekonomistai vidutiniškai tikėjosi 17,7% 2Q YoY GDP nuopolio, visais 4.7% blogesnis rezultatas, galima sakyti, buvo as bearish as it gets naujiena ne tik Lietuvai, tačiau ir visam Baltijos regionui, vis dar balansuojančiam ant devalvacijos ribos.

Ir išties, ir vėl kaip Vasarį pasirodė niūrūs straipsniai užsienio spaudoje, ir vėl į viršų pradėjo kilti įvairių, tegul ir antrarūšių bankų atstovų kalbos apie devalvaciją ir be galo kritiški Lietuvos valdžios atžvilgiu, tačiau jokios realios išeities nesiūlantys lietuviški bankų analitikų komentarai. Kitaip sakant, kurį laiką atrodė, kad tokios herojiškos Baltijos šalių pastangos išlaikyti fiksuotą valiutos kursą gali nueiti perniek. Todėl praėjus keletui dienų, manau, dabar pats laikas įvertinti, kiek vis tik tiek daug po GDP rezultatų skelbimo linksniuota sukilusi devalvacijos grėsmė iš tiesų atsispindėjo rinkose.

Pradėsiu apžvelgdamas vietinius ‘litu kainos’ indeksus, t.y tarpbankinėje rinkoje dažnai likvidumo sumetimais naudojamą Overnight Vilibor (šaltinis: Bloomberg) bei litines paskolas turintiems aktualiausią 6MO Vilibor (šaltinis: Bloomberg) - Liepos 28d., liūdnųjų GDP naujienų diena pažymėta vertikaliu raudonu brūkšniu (kaip ir visuose kituose grafikuose)

Kaip matome iš ilgesnio periodo grafiko, Gegužę-Birželį po Riksbank (diskutuotina) neatsakingų veiksmų pasiekęs lokalias aukštumas, Vilibor įgavo ganėtinai stabilų downtrend, kuris iki šiol buvo sudrumsčiamas tik įprasto tarbankinių palūkanų ciklo pabaigos 23-24 kiekvieno mėnesio dienomis (pažymėta vertikaliomis žaliomis linijomis), kuomet Lietuvos Bankas tikrina likvidumo/rizikos parametrus kiekviename iš Lietuvoje operuojančių bankų - netolstant nuo temos tiesiog galima pasakyti, kad šie šoktelėjimai mums šiuo atveju tėra techninis cikliškumas ir neturėtų būti vertinamas kaip vienokia ar kitokia projekcija lito devalvavimo atžvilgiu. Kaip matome, overnight Vilibor reakcija į naujienas sekančią dieną buvo mažiau nei minimali: +2bp.

 Sekančius pateikiu EUR/SEK valiutų poros grafiką (šaltinis: Bloomberg), bei jau veikiausiai net taksistų linksniuojamą Lietuvos 5YR CDS (šaltinis: Bloomberg):

Turint omenyje, kad Lietuvos vidaus rinkos tiesioginė įtaka įvairiems mums rūpintiems instrumentams pretty much užsibaigia su Viliborais, išties džiugina naujas žemumas šturmuojantys, Londono berniukų vaikomi CDS spreadas bei EUR/SEK, kurie savo ruožtu atspindi mūsu šalies riziką ir tiesiogiai (CDS), ir netiesiogiai (EUR/SEK). Logika paprasta: kuo prastesnė mūsu ekonominė padėtis, tuo didesni šansai, kad Lietuva paprasčiausiai bankrutuos (nereikia net bankrutuoti - užtenka vien bandyti restruktūrizuoti obligacijų išpirkimus ir kitus įsipareigojimus - to užtenktų techniniam bankrotui žiūrint iš CDS pusės) - tai savo ruožtu turėtu implyinti spaudimą vietinei valiutai. EUR/SEK pasakoja istoriją apie Baltijos šalis netiesiogiai - per savo banku exposure šiose šalyse, kurioms griūnant švedų bankai netektų apčiuopiamos dalies investuoto kapitalo, o kartu galimybės juo kredituoti Švedijos ekonomiką - stiprėjanti krona byloja apie tokios rizikos tolimesnį mažėjimą.

Na ir galų gale, mano minėtieji bankai - akcininkų veikiausiai prakeikti SEB ir Swedbank, iš Baltijos regiono on average gaunantys trečdalį savo pajamų. (beje, įdomus faktas - Swedbank, remiantis LB statistika, iš Lietuvoje veikiančių ’skandinavų’ bankų by far didžiausią dalį paskolų portfelio finansuoja vietinėje rinkoje surinktais depozitais):

Šių bankų akcijos (šaltinis: Bloomberg), prekiaujamos jau Stokholmo vaikinų, seka tą pačią, kitų rinkų demonstruotą optimistinę nuotaiką ir šiek tiek susvirduliavusios pranešimo dieną toliau pratęsė anksčiau įgautus uptrend.

Taigi kokias galime daryti išvadas iš šių šešių mano peržvelgtų grafikų? Išties, tokios tendencijos nuteikia optimistiškai, kada pasauliui atsigavus kaip reikiant sumažėja ir spaudimas Baltijos šalims, nevarbu kokios kartais blogos naujienos iš jų ateina. Galbūt netgi galėtumėme kalbėti apie tam tikrą  reverse contagion efektą, kuomet optimistinės naujienos visur aplinkui padės atsigauti ir Baltijos šalims, visų pirma susigrąžinant pasitikėjimą savo valiuta ir pritraukiant taip reikiamas užsienio paskolas ir investicijas. Mano šiandien peržvelgti grafikai rodo būtent ta linkme - kuo be galo džiaugiuosi.