Klausau: Roxette - Sleeping in my car

Velnias, gyvenimas yra gražus - pagalvoju sau eilinį vakarą grįždamas po darbų į namus ir griūdamas į lovą prieš tai dar sugebėjęs sušlamšti gurmanišku skoniu spinduliuojančių koldūnų ar karštų sumuštinių užgerdamas visagaliu alumi  

Ir visai nesvarbu, kad per savaitę žmogus averagini ne daugiau 5 val miego, kad per dienas nesiskiri su jau neatsiejamu atributu tapusio energetinio gėrimo buteliu (god bless, kad gimtinėje jų radau 1 litro talpos ), kad visas laisvas laikas aukojamas maklerio licensijos mokslams (jau išlaikiau Konsultanto egzaminą, Prekybininko licensiją pritrūkęs 1% turėsiu perlaikyti ) ir to laiko ne visada užtenka pamatyti net patiems brangiausiems žmonėms, žinau puikią priežastį, kodėl gyvenu tokį gyvenimą - man velniškai patinka tai, ką šiuo metu darau

Vasara, o kartu ir mano praktika DnB NORD banke, netruko pasibaigti ir aš dar suspėjęs pasidžiaugti paskutinėmis Rugpjūčio akimirkomis gamtoje su draugais grįžau į darbus to paties banko Investicinės Bankinkystės Departamente kaip vienas iš FX and Derivatives traderių - šįkart jau ne kaip praktikantas, o kaip full time traderis, visą dieną apsikrovęs FX grafikais, išvestinių instrumentų piniginių srautų schemomis ir naujienų, kurias skelbia pagrindiniu pasaulio ekonomiku institucijos, tvarkaraščiais, aikčiojantis nuo kiekvieno support/resistence pramušimo ar Industrial orders (ką jau bekalbėti apie Non-farm payrolls psichozę! ) pranešimo. Trumpai tariant, that’s it - esu traderis - dirbu darbą, apie kurį svajojau nuo 16 metu.

Pridėkime prie to galimybę ties tuo nesustoti ir toliau tobulėti ne vien darbe, tačiau ir mokantis tiek VPK Maklerio egzaminams, tiek CFA, tiek CMT (kaip tik dėliojuosi trijų metų planą tolimesniems mokslams) bei galimybę visa tai daryti ne kur kitur, o gimtinėje, kur galų gale yra mano šeima, draugai ir visa, kas tik širdžiai miela ir brangu, ir teliks pačiam sukurti šeimą, kad galėčiau sakyti, jog pagaliau suradau savo el dorado :)

Tęsiant šią mielą mintį turiu pripažinti, kad kaip jau veikiausiai mano skaitytojai bus pastebėję, taip beatodairiškai besivaikant savo sėkmę ne visada lieka laiko blogui, kuris, kad ir kaip gaila būtų, veikiausiai nebebus taip aktyviai pildomas, kaip mano studentavimo metais - tiesiog noriu laisvo laiko trupinius paskirti žmonėms, o ne kompiuteriui