REKLAMA
el_dorado

el_dorado apie jobless recovery


Antradienis, 2009-11-24 00:37        Rinkos    |    8 komentarųkomentarai

Klausau: Metallica - I disappear - hey, hey, HEY! Pagaliau, pagaliau, pagaliau Metallica atvažiuoja į Lietuvą ir aš totaliau jau nebegaliu sulaukti 2010 Balandžio 20d. vakaro :) ))

Žiūriu: 2012 - taip taip, žinau, tai tik dar vienas vangaus scenarijaus ir bukos logikos Holivudo šedevras - štai kodėl po ilgos darbo dienos tereikia patogiai įsitaisyti ir gėrėtis kad ir pastaruoju epizodu - swisshhh :)

Skaitau: http://www.vpk.lt/lt/rinkos-dalyviai/finansu-makleriai/skardzius-mantas/ - neslėpsiu, jaučiuosi gana keistai, kada du mėnesiai žvėriško ruošimosi atpildomi vienu vieninteliu žodeliu: "Generalinė" - kurį dabar ištarus tiek džiaugiuosi, kad tai pagaliau baigėsi, tiek jaučiu slaptą pasitenkinimą - hell yeah, I did it. - pagaliau tapau ‘generolu’ :)

Jobless recovery - štai kaip skambiai vieną savo straipsnių pavadino FT žurnalistai, pirštu badydami ne tiek į apie atsigaunančią ekonomiką bylojančias akcijų rinkas, GDP, Retail Sales ar Manufacturing indeksus, kiek į augantį nedarbą didžiausioje pasaulio ekonomikoje - JAV. Rinka tiesiog užvirė paskelbus Spalio NFP rodiklių tiradą, bylojančią, jog nedarbas šį mėnesį siekė net 10.2% (priminsiu, oficalus rinkos konsensusas buvo 10% nedarbas recesijos pike) - ko pasekoje gauname bene 10.5%-11% siekiančią bedarbystę before it gets better.

Iš dalies sutinku su tokias pesimistines idėjas rašančiais autoriais - ekonomikai negeneruojant naujų darbo vietų tai smogs Retail Sales jau nekalbant apie Durables, kas savo ruožtu smaugs Manufacturing rodiklius, o pastarieji visu gražumu suspindės raudonuojant galutiniam ekonomikos indikatoriui - GDP. Ir visgi. Kaip gi dėl public spending? Kaip gi milžinišku biudžeto deficitu finansuojami infrastruktūros projektai, Cash-for-Clunkers programos ir jų potencialas ištraukti ekonomiką iš duobės kol darbo rinka dar stagnuoja? 

Nebūčiau nepataisomas optimistas ir techninės analizės (beje, jei kas esate susidūrę pastarosios institucijos siūlomais mokslais, maloniai prašom pasidalinti įspūdžiais ;) ) fanas, jei nepasižiūrėčiau, kas nutiko praeitų recesijų metu, idant galėtume daryti adekvačias išvadas dėl mūsų dabar stebimo jobless recovery.

Taigi here we go, čia pateikiu keturių paskutiniųjų recesijų bedarbystės bei akcijų (pastarųjų ralis bene aršiausiai yra kritikuojamas kaip nepagrįstas) indekso palyginimus. Raudona linija atspindi tuometines S&P 500 akcijų indekso reikšmes, mėlyna savo ruožtu - nedarbo lygį procentais:



 

 Taigi kaip ir galima tikėtis, matome tam tikrą atvirkštinę koreliaciją su nuolat svyruojančiu lag, kuris trunka, kol akcijų rinkoms pasiekus dugną bedarbystė pagaliau nustoja augusi. 1970-aisiais minėtasis lag truko 6 mėnesius, 1974-aisiais - 9 mėnesius, 1981-aisais - 5 mėnesius, o 2001-aisiais, kuomet pirmąkart pasigirdo jobless recovery kalbos - vėl 9 mėnesius.

Kokias galime daryti išvadas? Viršuje matome analogišką S&P 500 bei bedarbystės palyginimą, kuris leidžia spręsti, jog JAV ekonomika ir vėl yra įžengusi į pereinamąjį "lag" laikotarpį, kuomet kylančios akcijų rinkos yra lydimos augančios bedarbystės. Kovą dugną pasiekusi akcijų rinka rodo, jog laiko Main Street atsigavimui dar yra - remiantis istoriniais duomenimis bedarbystė turėtų liautis augusi dar šiais metais, o turint omenyje recesijos gilumą, realu atsigavimo darbo rinkoje laukti 2010 1Q. 

Ir ką gi tai reiškia? :) Prisimenant vieną isterijos kupiną filmuką Credit Crunch tema - Relax, everything’s ok! - tik šįkart be jokios ironijos :) Situaciją vertinant tiek iš istorinės perspektyvos, tiek turint omenyje dabartines realijas, toks akcijų rinkos performance yra dar ir kaip suderinamas su realiosios ekonomikos padėtimi. Krizės metu atliktos milžiniškos kapitalo injekcijos tam kartui atliko savo darbą, kaip kad galima būtų spėti paskaičius bet kurį gudresnį Keynes doktrinos ekonomikos vadovėlį, o tuo tarpu artėja laikas, kada šių priemonių įtaką pakeis realiai atsigaunanti darbo rinka, vartojimas bei iš naujo įsisukanti kreditų karuselė.

Būtent šis pereinamasis periodas ir yra idomiausias, ypač pastarosios recesijos metu, mat nepažabotas likvidumas rinkose potencialiai gali sukurti ar jau sukūrė eilę nauju burbulų bei disbalansų. Tik šįkart jau nebe nekilnojamo turto, structured finance instrumentuose, kiek FX (taip, kalbu apie AUD/USD ;) ), emerging akcijų bei ne kurių commodities rinkų grafikuose atsispindinčių nauju carry trade mąstuose.

a2lis

Antradienis
2009-11-24 09:02
Sveiki el_dorado, Sveikinimai pasiekus dar vieną pergalę ir tapus "generolu" Kad ir likusios finansų srities pergalės tai patteiktų visapusišką džiaugsmą ir pasididžiavimą. Mano pastabos dėl nedarbo lygio, kaip vėluojančio ekonomikos indikatoriaus ir kad tuoj viskas bus geriau. Visų pirma statistinių rodiklių skaičiavimas visų, jau praėjusių recesijų metu, ir šiandienos tikrai skiriasi.Nes tas, kas 70taisiais dar buvo skaičiuojamas kaip "neturintis darbo" dabar jau tik "nebeieškantis darbo" ir bendros statistikos jau negadina. Ne toks oficialus U6 darbo rinkos rodiklis sako, kad nedarbas JAV pasiekė 17,6%. Antra , dabartinė JAV ekonomikos struktūra yra pasikeitusi. Joje jau didesnę dalį užima labiau aukštą pridėtinę vertę kuriančios sritys, kurios nėra labai darbui imlios. Vienas carry trader’is Niujorke dabar jau gerokai pelningesnis nei visas siuvimo fabrikas Luizianoje :) Paskutinysis, dabar jau sprogęs burbulas, buvo pripūstas inicijuojant finansų inžinieriams iš Wall street’o su darbui dar imliu statybų sektoriumi. Šiai dienai, naują burbulą pučiant, statybininkų, kaip beja ir kitų, non-financial sector vadinamų, jau nebereikia- užtenka Bloomberg terminalo. Su pagarba a2lis
Mindaugas

Trečiadienis
2009-11-25 09:34
Čia vėl aš. :) O gal siuvimo fabrikas Luizianoje uždirba tik tiek todėl, kad didžiają dalį pelno susižeria va tokie finansų inžinieriai iš Wall Street, kurie patys jokios pridėtinės vertės, kaip parodė krizė, nesukuria? Su atsigavimu šįkart bijau, kad gali būti ne taip lengva kaip per praėjusias recesijas. Kokia yra dabartinė atsigavimo idėja? Išduotų kreditų kiekis mažėja įspūdingu tempu. Iš vienos pusės bankai nenori skolinti, nes reikia tvarkytis balansus, iš kitos pusės žmonės nebenori skolintis ir patys. Tai iš kur didės vartojimas? Gyventojų pajamos mažėja, nes didėja nedarbas, mažėja kreditai, didėja mokesčiai. Kas įvyko po 2001ų dot-com burbulo sprogimo sukeltos recesijos? Bankrutavo krūva dot-com’ų, dar daugybė buvo nuleista ant žemės. Na ir žinoma nuleistos palūkanos iki 1proc kas greitai greitai pradėjo pabaigti pūsti dabartinį burbulą. Kas įvyko per šią krizę? Ogi nieko. Tik "too big to fail" tapo dar didesni ir įtakingesni. Ar buvo padarytos kažkokios išvados ir reformos? Aš nepastebėjau. :) Visoks opiumas liaudžiai kaip "atlyginimų apribojimas" nesiskaito. O kas gavosi iš stimulo programų? Sakyčiau, kad iš esmės realios ekonomikos pinigai nepasiekė, o tik buvo pripūsta krūva burbulų - akcijos, commodities, JAV obligacijos, Kinijos NT ir t.t. Nepaisant visko ką čia prirašiau nuoširdžiai norėčiau, kad el_dorado būtum teisus, o mano rašliava - eilinis nusišnekėjimas. :)
Brukas

Trečiadienis
2009-11-25 15:25
Nelabai įsivaizduoju, kaip JAV didinti darbo vietų skaičių nelendant į dar didesnes skolas. Juk paskutinių dešimtmečių augimas buvo stimuliuojamas skolintais pinigais. Kiek ilgai gali klestėti šalis, kuri suvartoja daugiau nei sukuria? Įdomūs skaičiavimai, kiek darbo vietų reikia sukurti norint, kad 2014 m. būtų padorus 5 proc. nedarbo lygis: http://www.viralhousingfix.com/2009/09/28/the-consumer-recovery-needs-15-million-jobs-created-in-5-years-a-formidable-challenge/ Kas mėnesį nuo 2010 m. tam reikia sukurti po 250 000 darbo vietų. Kol kas realybė tokia, kad per mėnesį panašus skaičius darbo vietų prarandamas (200 000 spalio mėn.). Nepanašu, kad tas skaičius greitai įkoptų į teigiamą zoną. JAV kažkaip reikia susimažinti savo skolas: hiperinfliacija, mokesčių didinimas ar kiti baisesni variantai, po kurių būtų galima pradėti viską iš naujo. O jei ilgai stagnuos, tai darbo vietų padaugės tik kai Kinija pradės kelti į JAV savo gamybą :)
bookworm

Ketvirtadienis
2009-11-26 00:27
Kai kurie ekonomistai laikosi nuomonės, jog dotcom’o burbului nebuvo leista sprogti iki galo ir smarkiai sumažinta palūkanų norma neleido įvykti pilnai korekcijai. Toliau valstybės garantijos Fannie Mae ir Freddie Mac, bankų žaidimai su užstatyto NT derivativais išpūtė NT burbulą, kuris būtų parklupdęs didžiuosius investicinius bankus, jei ne mestos didžiulės lėšos bailout’ui. Bet vėlgi korekcija tik atitolinta, tik šį kartą atrodo jau pabaiga: palūkanų normos nebėra iš ko mažinti, užsienio skolintojai pradeda nebepasitikėti JAV vyriausybe ir nebeperka ilgalaikių T-bond’ų, paprasti amerikiečiai santaupų praktiškai neturi, nes dėl mažų palūkanų normų taupyti neapsimokėjo, užsienio prekybos deficitas didelis ir vis didėja, darbo vietų mažėja nes gamyklos perkeliamos į kitas šalis. Taip pasigilinus į JAV, šitas ekonominis milžinas stovi ant molinių (o tiksliau skolintų) kojų ir jos pradeda drebėti. Mano supratimu JAV arba turi staigiai mažinti vartojimą, bei didinti gamybą arba doleriui bus šakės.
Brukas

Penktadienis
2009-11-27 13:23
Pagal sąmokslo teorijas, kurios vis labiau panašėja į tiesą (užtenka vien to, kas tapo ES prezidentu), JAV ir reikalingas dolerio žlugimas kartu su visom jos skolom. Šalis, turinti geriausius ekonomistus, negalėjo numatyti tokio masto krizės ir užbėgti jai už akių? Juokas. Galios ir valdžios koncentracija tęsiasi. Tie, kas daugiausia prisidėjo prie krizės (stambiausi JAV bankai) nei kiek nenukentėjo, jų užimama rinkos dalis tik padidėjo bankrutavusių bankų sąskaita. Visa našta tenka eiliniams dirbantiems nuo algos iki algos (tiems, kurie dar dirba).
Besidomintis

Penktadienis
2009-11-27 23:37
El Dorado aprasyk prasau apie dubajuje ivykusi ivyki, labai idomu butu isvysti tavo nuomone.
zybi

Sekmadienis
2009-11-29 21:52
WTF man, geriau vietoj tu rasliavu give us a shot. Pora callu i arena ir tiek, show me your balls..
el_dorado
el_dorado

Trečiadienis
2009-12-30 20:14
zybi, show me the money and ill show you my balls, pal ;)
Vardas (būtina):
El. paštas (neskelbiamas) (būtina)
Puslapis
Komentaras
neburnok.lt
 
PERŽIŪRĖTI ARCHYVĄ
Vasaris 2012
P A T K P Š S
   12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
272829