Klausau: Everlast - I can’t move

Skaitau: "In FED we trust: Ben Bernanke’s war on the great panic" by David Wessel - na ir kaip įmanoma atsilaikyti prieš knygą, kurios įžanginis žodis as follows?

"At the beginning of October 2008, after some of the toughest weeks of the Great Panic, the lines in Ben Bernanke’s face and the circles under his eyes offered evidence of more than a year of seven- day weeks and conference calls that stretched past midnight. Sometimes all that seemed to keep Bernanke going was the constantly restocked bowl of trail mix that sat on his secretary’s desk and the cans of diet Dr Pepper from the refrigerator in his office. But the balding, bearded chairman of the Federal Reserve managed a smile as he confided that he had a title for the book he would write someday about his watch as helmsman of the world economy: Before Asia Opens . . . "

Dubai. Štai šio miesto pavadinimas pastarąją savaitę buvo linksniuojamas visame pasaulyje ne kaip nežabotos ekstravagancijos, beribių ambicijų ar, for that matter, "puikios vietos pirkti NT" sostinė - oi ne, ne ir dar kartą ne Šią savaitę matėme klasikinę istorijos what goes up, MUST come down antrąją dalį - prasidėjo vienos didžiausių valstybinių įmonių Dubai World (pastarajai priklauso garsiąsias palmių salas stačiusi statybos bendrovė Nakheel) skolos restruktūrizacija, kuri pasireiškė prašymu/reikalavimu (kad ir kaip keistai tai skambėtų - iki galo niekas nesuprato - its Arabs we’re talkin about :) ) atidėti skolos (Gruodį mokėjimai priklausantys mokėjimai sudaro virš $3bn) mokėjimus bent iki 2010 Gegužės.

What makes matters much worse, yra tai, jog šis sprendimas seka:

1. iki šiol vyravusią nuomonę (dalinai pagrįstą $10bn metu pradžioje ir $5bn Antradienį cash injekcijomis), jog UAE federacijos sostinė - Abu Dhabi, kuriai priklauso lygiai 1/10 pasaulio naftos rezervų - būtinai padarys viską, kad Dubajaus CDS nebūtų "išmušti" (priminsiu, skolos restruktūrizacija ISDA Definitions yra skaitoma už default, po kurio CDS pardavėjas turi supirkti underlying obligacijas už jų nominalą).
   
2. Pakartotinai girdėtus paties Dubajaus šeicho Mohammed bin Rashid Al Maktoum patikinimus, kad tiek Dubai World, tiek tos pačios Nakheel balansai yra pajėgūs padengti skolas.

Ką tai reiškia? Čia norėčiau išskirti dvi perspektyvas - kaip tai paveiks patį Dubajų kaip miestą ir kaip tai paveiks pasaulio ekonomiką bei finansu sistemą:

Dubajus:

• Pats pranešimo būdas, kuomet lakoniška žinutė paskelbiama Trečiadienį prieš pat 4 dienų šventes taip minimizuojant skaidrumą ir paliekant investuotojus ilgąjį savaitgalį mąstyti to be or not to be tipo klausimus apie turimas obligacijas yra apverktinas, negarbingas ir totaliai griaunantis visą Dubajaus, kaip finansų centro, reputaciją. Tai reiškia, kad šio miesto šeicho svajonėms paversti Dubajų finansų centru, kuris užpildytų gap tarp Azijos ir Europos, atėjo galas - Dubajaus pavadinimo niekada nebuvo ir niekada nebus parašyto prie vieno iš major financial centers laiką rodančių laikrodžių nei Londono, nei NY trading floors. 

• Antra internal išvada yra tokia, kad tai iš esmės yra Dubajaus, apie kokį esame girdėję, galas - dvi išeitys yra tokios, kad arba Dubajus bando susitvarkyti su skolomis on its own - kas reikštų radikalų išlaidų mažinimą ir, logiška, architektūrinių durnysčių pabaigą, arba finansavimo pritraukimą iš Abu Dhabi, kas reikštų stipresnę sostinės valdžią federacijoje taip sumažinant dabartinę Dubai konkurenciją ir įtaką. 

Finansų rinka:

Skirtingai nei rėksmingos laikraščių antraštės, drįstu manyti, kad Dubajaus fallout realios įtakos globaliai finansu sistemai turės minimaliai:

• Bendra numanoma Dubajaus sovereign įsiskolinimų suma tesiekia ~$85bn, kas, turint omenyje tokius market moving veiksnius kaip FED balansas, nuo Credit Crunch pradžios išsipūtęs nuo kiek mažiau nei $1trn iki $2.5trn ($1500bn pokytis), globaliu mastu yra niekas.
• Kas liečia finansines institucijas, netgi Dubai default nesukeltų didesnių finansinių pasekmių jau ir taip nukentėjusiems bankams - šiuo atveju didžiausius nuostolius turėtų prisiimti HSBC bei Standard Chartered, kurių total exposure oficialiais duomenimis siekia atitinkamai vos $500m bei ~$150m. Turint omenyje šių bankų stiprius balansus galime daryti prielaidą, kad blogiausias Dubai scenarijus surely apsieitų be dar vieno sisteminės rizikos protrūkio. 

Tad what’s all the fuss about? :) Situacija ganėtinai panaši į dar 2007 Vasarį-Kovą pasaulines rinkas ištikusią korekciją, kuomet oficiali panikos priežastis buvo cituojamas aštrus kritimas praktiškai tik vietiniams investuotojams atvirose Shanghai bei Shenzen Kinijos akcijų rinkose, kas taipogi žiūrint fundamentaliai paprasčiausiai neturi loginio ryšio.

Turiu pagrindo manyti, jog esmė slypi jau nuo 2009 Kovo besitęsiančiame nepertraukiamame ralyje tiek akcijose, tiek carry trade FX porose, tiek žaliavose - aukse ypač. Apie pastarąjį pasirodžius Peak Gold ir panašaus kalibro teorijoms galima manyti, kai kuriose rinkose prasidėjo ‘didesnio durniaus’ stadija, kada vis labiau nuo fundamentaliųjų veiksnių tolstančios kainos grindžiamos rinkos dalyvių naujai atrastomis, tegu ir ne visai logiškomis, teorijomis, neva paaiškinančiomis instrumento vertės begalinį augimą. 

Trumpai tariant, pasaulis pribrendo korekcijai bemaž visuose risk sensitive sektoriuose - 2007-aisiais jai pradžią davė neva labai svarbi Kinijos akciju rinka, 2009-aisiais šią rolę galimai užims neva labai svarbaus finansų centro - Dubajaus - rise and fall istorija.

Tuo tarpu stebime AUD/USD, auksą ir kitus pernelyg populiarius šioje aplinkoje tapusius instrumentus - penktadienis lūžis AUD/USD daily grafike žada tai būsiant kažką nauja