- Pradžia
- Vartotojų blogai
- energetikai
- Kategorijos "Verta žinoti" archyvas
Susidėvėjusios įrangos keitimas padeda užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą
Ketvirtadienis, 2009-04-23 17:37 Verta žinoti | 0 komentarų
AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir ABB Lietuvoje šiandien pasirašė sutartį dėl 10/6 kV Vingio ir 110/35/6 kV VE-2 transformatorių pastočių rekonstrukcijos. „Iki rakto“ projekto vertė daugiau kaip 13 milijonų litų. Projektą planuojama įgyvendinti per pusantrų metų.
Per šį laikotarpį ABB įsipareigoja atlikti šiuos elektrotechninius ir statybinius darbus: 10 kV ir 35 kV naujų narvelių montavimą, penkių galios transformatorių remontą, naujų relinių apsaugų, valdymo, teleinformacijos surinkimo ir perdavimo sistemų bei ryšių įrangos montavimą ir derinimą bei pilną pastočių statybinės dalies rekonstrukciją. Rekonstruotos pastotės pradės veikti 2010 metų pabaigoje.
„Kasmet investuojame į elektros tinklų kokybę, rekonstruodami senas įmonės transformatorių pastotes, kurios jau nebetenkina dabartinių vartotojų poreikių“, - sako RST Elektros tinklo direktorius Virgilijus Žukauskas. Pasak jo, 10/6 kV Vingio ir 110/35/6 kV VE-2 transformatorių pastočių rekonstrukcijų metu bus pakeista susidėvėjusi įranga, bus įrengtas jų nuotolinis dispečerinis valdymas, šioje skirstomojo tinklo vietoje bus padidinta galia.
V. Žukausko teigimu, šių rekonstrukcijų naudą pajus didelė dalis elektros energijos vartotojų, įsikūrusių šioje Vilniaus miesto elektros skirstomojo tinklo vietoje. Tai nemaža dalis įmonių („Vilniaus vandenys“, „Vilniaus troleibusai“, „Akropolis“, „Paroc“, „Lietuvos dujos“, „Vilniaus energija“, „Vilniaus šilumos tinklai“, „Bitė Lietuva“, „Eismas-šviesoforai“, TEO LT, „LITEXPO“, „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Facto autocentras“, „Bis Pakas“, Lietuvos monetų kalykla, ir kt.), įstaigų (Vilkpėdės ligoninė, Vilniaus miesto policijos komisariatas, Lietuvos valstybės saugumo departamentas, Vilniaus universiteto genetinė katedra ir generalinė laboratorija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ir kt.), o taip pat ir Lazdynų, Bukčių, Lazdynėlių, Naujamiesčio gyventojai (pagrindinės gatvės: Gerosios vilties, Vilkpėdės, Savanorių pr., Žemaitės, Architektų, Erfurto ir kt.).
„Šis projektas žymi dar vieną sėkmingo bendradarbiavimo tarp ABB ir AB “Rytų skirstomųjų tinklų etapą“, - sako Bo Henriksson, ABB prezidentas Baltijos šalims. „Energetikos objektų atnaujinimas Lietuvoje naudojant modernią ABB įrangą padeda užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą ir prisideda prie efektyvaus elektros energijos vartojimo“.
Pastotės yra svarbiausia grandis elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemoje, padedanti transformuoti įtampą ir paskirstyti elektros energiją. ABB yra viena pagrindinių aukštos įtampos įrangos tiekėjų vykdant pastočių ir skirstyklų rekonstrukcijas Lietuvoje.
„Esame rekonstravę pastotes ne viename Lietuvos regione. Pasinaudodami ABB grupės patirtimi ir taikydami efektyvius sprendimus, įgyjome savo užsakovų pasitikėjimą ir jie mus vertina kaip patikimą rangovą“,- sako ABB Lietuvoje elektros sistemų skyriaus vadovas Saulius Girdvainis.
Apie Rytų skirstomuosius tinklus:
Nacionalinės elektros energetikos bendrovės LEO LT antrinė bendrovė Rytų skirstomieji tinklai tiekia ir skirsto elektros energiją Rytų Lietuvos teritorijoje. Bendrovė aptarnauja daugiau kaip 750 tūkstančių klientų. LEO LT valdo 71,3 proc. Rytų skirstomųjų tinklų akcijų.
Balandžio mėnesį akcinė bendrovė „VST“ tapo Pasaulinio susitarimo (Global Compact) nare. Pasaulinio susitarimo tikslas – skatinti įmones veikti atsakingai, dalyvauti socialinių ir aplinkos apsaugos problemų sprendime, prisidėti prie visuomenės raidos ir ekonomikos augimo.
Akcinė bendrovė „VST“ didelį dėmesį skiria socialinei atsakomybei. Bendrovė inicijuoja ir įgyvendina įvairius socialinius projektus. Jau keletą metų bendrovė remia inovatyvius mokslo, švietimo ir kultūros projektus, rūpinasi aplinkosauga. Socialinė atsakomybė yra neatsiejama akcinės bendrovės „VST“ veiklos dalis.
„Vykdydami savo veiklą, siekiame elgtis atsakingai prieš darbuotojus, visuomenę, klientus bei valstybę - būti draugiški savo aplinkai. Prisijungdami prie bendraminčių iš viso pasaulio – tapdami Global Compakt nariais - siekiame keistis žiniomis, patirtimi, mokytis bei tobulėti socialinės atsakomybės srityje“, - sako akcinės bendrovės „VST“ generalinis direktorius Aidas Ignatavičius.
Pasaulinis susitarimas – tai didžiausia savanoriška įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) iniciatyva, siekianti padėti įmonėms įdiegti socialinės atsakomybės principus įmonės verslo strategijoje bei skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę tarp įvairių sektorių, valstybėje ir už jos ribų.
„Džiaugiamės, jog vis daugiau įmonių bei organizacijų suvokia socialinės atsakomybės svarbą, taiko ją savo versle, siekia tobulėti ir dalintis patirtimi socialinės atsakomybės srityje. Tokį įmonių siekį remia Jungtinės Tautos, pristatydamos didžiausią pasaulyje platformą dialogui socialinės atsakomybės srityje – Pasaulinį susitarimą; Lietuvos Respublikos vyriausybė taip pat aktyviai prisideda skatindama Lietuvos įmones veikti atsakingai“, - sako Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje vadovė Lyra Jakulevičienė.
Pasaulinis susitarimas jungia visus susijusius socialinius veikėjus: vyriausybes, kurios nustato šios iniciatyvos principus, įmones, kurioms ši iniciatyva skirta, darbuotojus, kurie vykdo konkretų gamybos procesą, pilietinės visuomenės organizacijas, atstovaujančias platesnę bendruomenę ir Jungtines Tautas - vienintelį pasaulinį politinį forumą.
Vakarų Lietuvoje aplinka rūpinasi ir energetikai
Pirmadienis, 2009-04-20 15:52 Verta žinoti | 1 komentarų
Balandžio 18 dieną, akcinės bendrovės „VST“ darbuotojai pradėjo vykdyti socialinę akciją „Kad gyventi būtų šviesiau“. Jos metu įmonės darbuotojai ir jų šeimos nariai savo darbu siekia prisidėti prie savo miestų ir miestelių gerovės – tvarko parkus, piliakalnius, aikšteles ir kitas bendruomenei svarbias vietas.
Jau ketvirtus metus akcinė bendrovė „VST“ inicijuoja ir vykdo įvairias akcijas, viena jų –„Kad gyventi būtų šviesiau“. Akcijos pagrindinis tikslas - aktualizuoti organizacijos vertybes kasdienėje veikloje bei prisidėti prie savo bendruomenės gerovės. „VST“ misija byloja apie siekį būti geriausiais. Tapus geriausiu reguliuojamųjų paslaugų teikėju Lietuvoje, svarbu suvokti, jog geriausiais reikia būti visur, o pirmiausiai savo aplinkai, kurios dalimi esame.
„Būdami atsakingi visuomenės nariai, norime savo darbu prisidėti prie bendruomenės gerovės. Darbščių rankos reikalingos visur – svarbu pasidomėti, kur jos naudingiausios. Daugybė darbų nereikalauja didelių investicijų, juos nudirbti tereikia noro – sutvarkyti parką, kapavietes, upių pakrantes. Balandžio - gegužio mėnesiais visi VST skyriai darbuosis savo bendruomenės labui. Akcijos tema pasirinkome organizacijos vizijos variaciją. Juk esant geriausiu reguliuotųjų paslaugų teikėju Lietuvoje, svarbu to nepamiršti ir paprastuose dalykuose: rūpintis savo miesto ar gyvenvietės aplinka,“ - sako akcinės bendrovės „VST“ generalinis direktorius Aidas Ignatavičius.
Akciją „Kad gyventi būtų šviesiau“ „VST organizuoja antrus metus. 2008 - aisiais „VST“ darbuotojai atliko daugybę gerų darbų – sutvarkė parkus, piliakalnius, aikšteles, darbavosi vaikų namuose. Padaryti gera savo bendruomenės labui suskubo visų akcinės bendrovės „VST“ skyrių darbuotojai.
Šiais metais įmonės darbuotojai taip pat darbuosis įvairiose bendruomenei svarbiose vietose. Savo darbu sieks prisidėti, kad visiems gyventi būtų šviesiau.
Akcinė bendrovė „VST“ inicijuoja ir įgyvendina įvairius socialinės atsakomybės projektus – moko su elektra susidraugauti mažuosius, skiria paramą vaikų ligoninėms, mokykloms, rūpinasi gyvenančiųjų globos namuose gerove. Šių metų bendrovės parama skirta švietimo, kultūros ir mokslo projektams, pažeidžiamiausiems visuomenės nariams.
Sulaikyti jaunuoliai, nusiaubę beveik 30 transformatorinių
Pirmadienis, 2009-04-20 09:42 Verta žinoti | 1 komentarų
Rytų skirstomųjų tinklų (RST) darbuotojai, bendradarbiaudami su Vilniaus apskrities Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnais, atskleidė dar vieną alyvos grobstymo iš transformatorinių atvejį. Įtariama, kad vagišiai per metus nusiaubė beveik 30 elektros transformatorinių.
Policijos duomenimis, 19–22 metų amžiaus jaunuoliai dažniausiai vogdavo tamsiu paros metu iš transformatorinių, esančių Deltuvos, Pabaisko, Lyduokių, Pivonijos ir kitose Ukmergės rajono seniūnijose. Atsisukę transformatorinės alyvos talpos varžtą arba pragręžę skylę, jie pritvirtindavo žarnelę ir į tuščias talpas išleisdavo alyvą. Apklausiami įtariamieji tikino, kad ją naudojo savais tikslais – neva pildavo į automobilį vietoj dyzelinio kuro. Tačiau policija turi duomenų, kad vogtą alyvą iš jaunuolių pirko traktorių savininkai. Bus siekiama, kad pirkėjai, žinantys, jog įsigyja neteisėtai pasisavintą alyvą, būtų taip pat nubausti.
RST Saugos ir prevencijos departamento direktoriaus Kęstučio Tubio teigimu, gedimas transformatorinėje užfiksuojamas tada, kai alyvos kiekis joje sumažėja iki kritinės ribos. „Siekdami, kad nusikaltimas nebūtų užfiksuotas iš karto, vagišiai transformatorinėse palieka dalį alyvos, o pragręžtas skyles mėgina užlopyti po ranka pasitaikiusias daiktais, pavyzdžiui, medžių šakomis. Tačiau alyva pamažu varva ir, jai ištekėjus, sutrinka transformatorinių darbas, neretai jos net perdega. Tuomet nutrūksta elektros tiekimas aplinkiniams gyventojams, o patirta žala gerokai išauga. Vien naujos transformatorinės įrengimas kainuoja iki 60 tūkstančių litų“, − sakė K. Tubis.
Pasak jo, glaudus bendradarbiavimas su policija, ir pačių žmonių sąmoningumas pranešant apie vagystes, atlapotas transformatorinių duris arba išbėgusią ant žemės alyvą, padeda greičiau nustatyti nusikalstamos veiklos atvejus ir likviduoti jų padarinius išvengiant didžiausių nuostolių ar skaudžių nelaimių.
2008 m. Utenos regione iš viso buvo apvogtos 54 elektros transformatorinės (42 iš jų – Ukmergės rajone) ir neteisėtai pasisavinta 9923 kg alyvos. Dėl šių vagysčių regione sudegė 9 transformatoriai. Bendrovė patyrė per 110 tūkst. litų žalos. 
Balandžio 17-oji – Lietuvos energetikų diena
Penktadienis, 2009-04-17 17:05 Verta žinoti | 1 komentarų
Nuo 2003 m. LR Ūkio ministrui įstatymu patvirtinus, balandžio 17 d. minima Energetikų diena. Energetikais vadinami darbuotojai, dirbantys elektros energetikos, centralizuoto šilumos tiekimo, naftos, gamtinių dujų, anglių ir vietinio kuro bei atsinaujinančių energijos išteklių sektoriuose. Energetikai sudaro 14 procentų Lietuvos pramonės darbuotojų.
Prieš 117 metų Lietuvoje buvo įžiebta pirmoji elektros lemputė. 1892 m. balandžio 17 d. pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje - grafo Bogdano Oginskio dvare Rietave. Pirmųjų Lietuvoje naudojamų elektros lempučių galingumas buvo matuojamas 16 ir 25 žvakėmis.
Lietuvos energetikos raidos svarbiausios datos:
1892 m. 04 mėn. 17 d. Rietave pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje elektrinė.
1900 m. 01 mėn. 02 d. Kaune pradėjo veikti pirmoji Lietuvos viešoji centrinė elektrinė.
1900 m. Klaipėdoje pradėjo veikti viešoji centrinė elektrinė.
1903 m. 02 mėn. 14 d. Vilniuje pradėjo veikti viešoji centrinė elektrinė.
1923 m. 06 mėn. Bačiūnuose pradėjo veikti aukštos generatorinės įtampos šiluminė elektrinė.
1923 m. įsikūrė tarptautinė elektros pramonės asociacija, vėliau tapusi WEC.
1929 m. 06 mėn. 17 d. Klaipėdoje pradėjo veikti viešoji elektrinė.
1930 m. 11 mėn. 11 d. Petrašiūnuose pradėjo veikti viešoji elektrinė.
1936 m. 09 mėn. 09 d. Vašingtone Lietuva buvo priimta į Pasaulio Energetikos Tarybą (WEC).
1940 m. 12 mėn. Rekyvoje pradėjo veikti viešoji elektrinė.
1941 m. 06 mėn. 19 d. įjungta pirmoji Lietuvoje 30 kV elektros tiekimo linija Šiauliai – Radviliškis – Panevėžys.
1944 m. 07 mėn. 07 d. Vokiečių kareiviai susprogdino Vilniaus centrinę elektrinę.
1944 m. 08 mėn. Operatyviniam energetikos valdymui Vilniuje įkurta pirmoji dispečerių grupė.
1944 m. 10 mėn. 14 d. Kaune pradėjo veikti Petrašiūnų popieriaus fabriko elektrinė.
1944 m. 11 mėn. 06 d. Vilniuje pradėjo veikti pirmasis 1000 kW galios energetinis traukinys.
1944 m. 12 mėn. 17 d. Kaune pradėjo veikti 500 kW galios atstatyta dyzelinė elektrinė.
1945 m. 01 mėn. Vokiečių kareiviai susprogdino Klaipėdos šiluminę elektrinę.
1945 m. 10 mėn. 08 d. pradėjo veikti atstatyta Klaipėdos elektrinės pirmojo 1500 kW turbina.
1945 m. 10 mėn. 19 d. Lietuvos energetikos valdymui Kaune įkurta Lietuvos energijos valdybos centrinė dispečerinė tarnyba.
1946 m. 10 mėn. 13 d. pradėjo veikti atstatyta Petrašiūnų šiluminės elektrinės 3200 kW galios turbina.
1946 m. 12 mėn. 24 d. pradėjo veikti atstatyta Vilniaus centrinės elektrinės 1800 kW galios pirmoji turbina.
1947 m. 06 mėn. 07 d. Petrašiūnų šiluminė elektrinė pradėjo tiekti garus Petrašiūnų popieriaus fabrikui. Tai laikoma termofikacijos pradžia Lietuvoje.
1951 m. 09 mėn. 27 d. pradėjo veikti naujos Vilniaus termofikacines elektrines (TE - 2) pirmoji 12000 kW galios turbina.
1955 m. 11 mėn. pradėta statyti Kauno hidroelektrinė.
1956 m. 11 mėn. 11 d. įjungta pirmoji Lietuvoje 110 kV elektros tiekimo linija: Petrašiūnų VRE – Panevėžys – Rekyvos VRE su 110 kV pastotėmis Petrašiūnuose ir Rekyvoje. Pradėta kurti Lietuvos energetikos sistema.
1957 m. 08 mėn. 01 d. įkurti Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos ir Šiaulių elektros tinklai.
1958 m. 05 mėn. 17 d. įkurtas Energetikos statybos trestas.
1958 m. 11 mėn. 02 d. įjungta antroji Lietuvoje 110 kV elektros tiekimo linija: Vilnius – Kaunas.
1959 m. 02 mėn. 16 d. paskirta komisija Lietuvos valstybinės elektrinės statybos vietai parinkti.
1959 m. 11 mėn. 05 d. įjungtas pirmasis 22500 kW galios Kauno hidroelektrinės agregatas.
1960 m. 02 mėn. 08 d. įungta 110 kV elektros tiekimo linija: Kaunas – Marijampolė – Sovetskas – Šilutė – Klaipėda. Tuo baigtas pirmasis energetinės sistemos kūrimo etapas.
1960 m. 07 mėn. pradėta statyti Lietuvos valstybinė rajoninė elektrinė.
1962 m. 10 mėn. 12 d. įjungta pirmoji Lietuvoje 330 kV elektros tiekimo linija: Šiauliai – Jelgava. Taip Lietuvos energetinė sistema sujungta su Latvijos ir įjungta į jungtinę Šiaurės – Vakarų energetikos sistemą.
1962 m. 12 mėn. 30 d. pradėjo veikti pirmasis Lietuvos VRE energetinis 150000 kW galios blokas.
1963 m. 01 mėn. 30 d. pradėjo veikti 330/110 kV Kauno rajoninė pastotė.
1964 m. 02 mėn. 01 d. įkurti Utenos ir Alytaus elektros tinklai.
1964 m. 11 mėn. 29 d. įjungta 330 kV elektros tiekimo linija Vilnius – Minskas ir 330/110 kV Vilniaus pastotė.
Lietuvos energetinė sistema sujungta su Baltarusijos energetine sistema.
1964 m. 12 mėn. 18 d. baigtas pirmasis Lietuvos elektrifikacijos etapas: prie respublikos energetinės sistemos tinklo prijungtas paskutinysis ūkis – Biržų raj. J. Biliūno v. kolūkis.
1966 m. 12 mėn. 25 d. įjungta 330 kV elektros tiekimo linija Kaunas – Sovetskas.
1971 m. 06 mėn. 01 d. pradėta statyti Kauno termofikacinė elektrinė.
1972 m. 09 mėn. 28 d. įjungtas aštuntasis 300000 kW galios Lietuvos VRE energetinis blokas. Elektrinė pasiekė 1800000 kW galią.
1975 m. 12 mėn. 27 d. pradėjo veikti pirmasis 60000 kW galios Kauno termofikacinės elektrinės agregatas.
1976 m. 01 mėn. pradėta statyti Mažeikių termofikacinė elektrinė.
1976 m. 12 mėn. 28 d. Kauno termofikacinėje elektrinėje įjungtas antrasis 100000 kW galios turboagregatas. 1977 m. 07 mėn 11 d. pradėta Kruonio HAE statyba.
1978 m. 09 mėn. 02 d. iš Kruonio HAE statybvietės daubos iškastas pirmas kubinis metras grunto.
1978 m. 09 mėn. 08 d. Ignalinos atominėje elektrinėje paklotas pirmas kubinis metras betono.
1979 m. 10 mėn. 26 d. pradėjo veikti pirmas 80000 kW galios Mažeikių termofikacinės elektrinės turboagregatas.
1980 m. 12 mėn. 14 d. Mažeikių TE įjungtas antrasis 80000 kW galios turboagregatas.
1983 m. 04 mėn. 26 d. paklotas pirmas kubinis metras betono Kruonio HAE viršutinio baseino statyboje.
1983 m. 12 mėn. 31d. pradėjo veikti pirmasis 1500000 kW galios Ignalinos atominės elektrinės blokas. 1984 m. 01 mėn. 07 d. pradėjo veikti pirmasis Vilniaus TE - 3 180000 kW galios blokas.
1984 m. 04 mėn. 21 d. Kruonio HAE jėgainės pastatui paklotas pirmasis kubinis metras betono.
1986 m. 09 mėn. 11 d. Vilniaus TE - 3 įjungtas antrasis 180000 kW galios blokas.
1987 m. 08 mėn. 31 d. įjungtas antrasis Ignalinos AE 1500000 kW galios blokas.
1992 m. 15 - ajame Madrido kongrese atstatyta Lietuvos narystė WEC.
1992 m. 02 mėn. 18 d. pradėjo veikti pirmasis Kruonio HAE 200000 kW galios agregatas.
1992 m. 07 mėn. 14 d. užtvindytas Kruonio HAE aukštutinis baseinas, priimti ir pašventinti pagrindiniai HAE statiniai.
1994 m. 03 mėn. 07 d. įkurta Energetikos statybos organizacijų asociacija.
1995 m. Lietuvos elektrinė pradėjo eksploatuoti elektrostatinį filtrą ir pradėjo deginti orimulsiją I - ojo ir II - ojo blokų katiluose.
1998 m. 06 mėn. 05 d. įkurta Nacionalinė elektros energijos asociacija.
1998 m. 06 mėn. 30 d. pradėjo veikti ketvirtasis Kruonio HAE agregatas.
1999 m. 03 mėn. 17 d. įkurta Energetikos asociacija (nuo 2001 05 31 – Asociacija „Lietuvos energetikų sąjunga“).
2003 m. 01 mėn. 28 d. Ūkio ministras Petras Čėsna įsakymu Nr. 4 - 32 nustatė, kad profesinė šventė, Lietuvos Energetikų diena, švenčiama kasmet balandžio mėn. 17 d.
2004 m. 12 mėn. 31 d. nutraukta Ignalinos atominės elektrinės I - ojo reaktoriaus eksploatacija.
2005 m. 06 mėn. 22 d. baigta Lietuvos elektrinės 330 kV ASĮ rekonstrukcija.
2005 m. 07 mėn. 07 d. pasirašyta sutartis dėl Kauno HE rekonstrukcijos.
2005 m. 10 mėn. 05 d. paleista Noreikiškių kogeneracinė elektrinė deginanti biokurą.
2006 m. 05 mėn. Lietuvos elektrinėje paleistas 8 bloko dūmų nusierinimo įrenginys.
2006 m. 07 mėn. 04 d. pradėta statyti Panevėžio kombinuoto ciklo termofikacinė elektrinė.
2006 m. 09 mėn. 29 d. pasirašyta sutartis dėl Vilniaus 330/110/10 kV įtampos transformatorių pastotės rekonstrukcijos.
2006 m. 10 mėn. 27 d. Vilniaus 2 - ojoje termofikacinėje elektrinėje paleistas 60 MW katilas deginantis biokurą.
2007 m. 01 mėn. 27 d. patvirtinta atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija.
2007 m. 07 mėn. 10 d. įsigaliojo Atominės elektrinės įstatymas.
2007 m. Vakarų Lietuvoje pradėjo veikti du nauji vėjo jėgainių parkai.
2008 m. 05 mėn. 20 d. įkurta nacionalinė elektros energetikos bendrovė LEO LT, AB.
2008 m. 06 mėn. 12 d. Panevėžyje atidaryta 35 MW elektrinės galios dujų turbininė termofikacinė elektrinė.
2008 m. 07 mėn. 29 d. įsteigta LEO LT antrinė bendrovė UAB „InterLinks“, kuri įgyvendins tarpsisteminių elektros jungčių, sujungsiančių Lietuvos ir kitų energetikos sistemų elektros perdavimo tinklus, projektus.
2008 m. 08 mėn. 11 d. įsteigta „LitPolLink“ – Nacionalinio investuotojo LEO LT dukterinės įmonės AB „Lietuvos energija“ ir Lenkijos įmonės PSE-Operator S.A. bendrovė, kurios tikslas – elektros jungties, sujungsiančios šalių energetikos sistemas, įgyvendinimo projekto rengimas.
2008 m. 08 mėn. 28 d. įsteigta antrinė LEO LT įmonė UAB „Visagino atominė elektrinė“, kuri atlieka parengiamuosius naujosios Lietuvos atominės jėgainės projekto darbus.
Egzotiškų gyvūnų pamoka – paroda vėl keliauja po Vakarų Lietuvos mokyklas
Trečiadienis, 2009-04-15 11:05 Verta žinoti | 1 komentarų
Akcija vaikams „Su elektra draugauju, bet neišdykauju“ vėl lanko Vakarų Lietuvos mokyklas, kur pradinukams rengia egzotinių gyvūnų parodą – pamoką, atskleidžiančią gyvūnų ir elektros keliamus pavojus.
Vykdydama savo veiklą – tiekdama ir skirstydama elektros energiją - akcinė bendrovė „VST“ didelį dėmesį skiria informavimui apie galimus elektros pavojus. Jau trečius metus iš eilės vykdo akciją vaikams „Su elektra draugauju, bet neišdykauju“, kurios metu organizuoja pamokas pradinukams, moko juos saugiai elgtis su elektra.
Vasario – kovo mėnesiais vyko mokyklų registracija. Dalyvauti akcijoje suskubo per 100 mokyklų iš įvairių Vakarų Lietuvos kampelių. Registruotis buvo galima apsilankius www.vst.lt/forumas ir atsakius į klausimą, kodėl pamoka – paroda „Su elektra draugauju, bet neišdykauju“ turi aplankyti konkrečią mokyklą. Pagal pateiktą mokyklų motyvaciją, akcijos komanda atrinko 60 mokyklų, į kurias atvyks šiais metais. Balandžio mėnesį planuojama aplankyti apie 30 mokyklų, spalį – dar 30.
„Šią akciją organizuojame jau trečius metus ir sulaukiame didelio mokyklų susidomėjimo. Rengdami šią akciją siekiame vaikus išmokyti tinkamai elgtis su elektra bei į šį procesą įtraukti pedagogus bei vaikų tėvelius“, – teigia šio projekto iniciatorė Rasa Kruopaitė-Lalienė, akcinės bendrovės „VST“ Marketingo ir viešųjų ryšių departamento vadovė.
Akcijos „Su elektra draugauju, bet neišdykauju“ komanda lanko Vakarų Lietuvos mokyklas, kur pradinių klasių mokinukams rengia pamoką – parodą, jos metu išradingai, suprantamai ir kūrybiškai pateikia faktų bei palyginimų apie galimus elektros ir gyvūnų pavojus. Pernai apie elektros teikiamą naudą, galimus pavojus bei būdus jų išvengti sužinojo apie 10 tūkstančių Vakarų Lietuvos pradinukų.
Akcinė bendrovė „VST“ inicijuoja ir įgyvendina įvairius socialinės atsakomybės projektus – moko su elektra susidraugauti mažuosius, skiria paramą vaikų ligoninėms, mokykloms, rūpinasi gyvenančiųjų globos namuose gerove. Šių metų bendrovės parama skirta švietimo, kultūros ir mokslo projektams, pažeidžiamiausiems visuomenės nariams.
Vykdydamos savo veiklą – tiekdamos ir skirstydamos elektros energiją – bendrovės „VST“ ir RST - didelį dėmesį skiria informavimui apie galimus elektros pavojus.
Atliekant žemės kasinėjimo darbus, dažnai pažeidžiami požeminiai kabeliai. Pažeidus požeminį kabelį, sutrinka ir kitų elektros įrenginių darbas, bendrovės klientams nutrūksta elektros energijos tiekimas. Aptikti, kurioje vietoje pažeistas kabelis ir pašalinti gedimą, „VST“ ir RST bendrovių specialistams prireikia nemažai pastangų ir laiko. Nuostolių patiria be elektros likę bendrovės klientai.
Primename, kad kasinėjimo darbus būtina derinti su „VST“ ir RST specialistais - kasinėjimo darbus atliekančios bendrovės gavusios leidimą žemės kasimo darbams, prieš atliekant darbus, į kasinėjimo vietą turi pakviesti atsakingą VST darbuotoją, kuris nurodo tikslią elektros kabelių buvimo vietą. Ši bendrovės paslauga – nemokama. Savavališkai atliekant kasinėjimo darbus ir tokiu būdu pažeidus kabelį numatyta administracinė atsakomybė. Kasinėti draudžiama: 1 m atstumu nuo kabelių linijos kraštinių kabelių, 10 m atstumu aplink transformatorines ir skirstomuosius punktus.
Atliekant žemės kasinėjimo darbus nesilaikant saugos reikalavimų, gali būti susižaloti ar mirtinai traumuoti statybinių įmonių darbuotojai. Dėl neatsakingų kasinėjimo darbų nukenčia elektros energijos vartotojai.
Primename, kad gyvybei pavojingos elektros įrenginių, kabelių ar oro linijų apsaugos zonos yra:
Elektros tinklų apsaugos zona – tai žemės juostos ir oro erdvė, apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse šiuo atstumu:
kabelio apsaugos zona – 1 m nuo kraštinių kabelių;
oro linijų apsaugos zona – iki 1 kV įtampos elektros oro linijoms – 2 m;
6-10 kV įtampos elektros oro linijoms – 10 m; 35 kV įtampos elektros oro linijoms – 15 m; 110 kV įtampos elektros oro linijoms – 20 m;
transformatorinių ir skirstomųjų punktų apsaugos zona – 10 m atstumu aplink transformatorines ir skirstomuosius punktus.
2008 metų pabaigoje atliktas gyventojų elektros vartojimo įpročių tyrimas parodė, kad didžioji dalis (42 proc.) namų ūkių suvartoja iki 200 kWh elektros energijos per mėnesį. Panašus skaičius (41 proc.) namų ūkių sunaudoja iki 100 kWh elektros energijos, 13 proc. vartotojų sunaudoja nuo 201 iki 300 kWh per mėnesį. Nedidelė dalis (3 proc.) namų ūkių elektros energijos sunaudoja nuo 301 iki 500 kWh ir 1 proc. vartotojų – daugiau kaip 500 kWh.
Skirstomųjų tinklų bendrovės RST duomenimis, trijų asmenų šeima per mėnesį elektrai vidutiniškai skiria 56 litus. Ar tai daug, ar mažai – priklauso nuo to, ar racionaliai vartojama elektra?
Tiriant vartotojų įpročių, paaiškėjo, jog kas trečias Lietuvos gyventojas prisipažįsta, kad elektros energiją galėtų vartoti racionaliau, tačiau elektrą taupančias lemputes naudoja tik 13 proc. gyventojų.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad beveik kas trečias Lietuvos gyventojas elektrą vartoją neracionaliai. 50 proc. respondentų savo būstui apšviesti visai nenaudoja elektros energiją taupančių lempučių.
Pagal Europos Sąjungos direktyvas nuo 2012 metų bus leidžiama naudoti tik taupiąsias elektros lemputes! Kodėl nepradėjus jų naudoti jau šiandien? Juk kaitinamąją 100 W lemputę pakeitus taupiąja 20 W lempute, per 10000 val. (tiek vidutiniškai šviečia taupioji lemputė) galima sutaupyti 290 litų.
Vienas dažniausių Lietuvos gyventojų įpročių, neleidžiančių elektrą vartoti racionaliau, − vienu metu įjungti daugelis elektros ir buities prietaisų. Dauguma pripažįsta, kad pagrindinis elektrą „suvalgantis” įprotis – bereikalingai vienu metu įjungti prietaisai – televizorius, kompiuteris, šviestuvai, muzikiniai centrai ir kt.
Neracionalūs elektros energijos vartojimo pavyzdžiai:
-
44 proc. vartotojų naudoja daug elektros prietaisų vienu metu;
- 35 proc. vartotojų naktį iš elektros lizdų neišjungia elektros prietaisų;
- 32 proc. vartotojų dažnai palieka be reikalo įjungtą šviesą;
- 13 proc. naudoja galingesnes nei būtina elektros lemputes. Paskaičiuokite, kiek elektros sunaudoja buities prietaisai.
|
Prietaisai |
kWh per metus |
Lt per metus (1 kWh = 0,37 Lt) |
|
100 W lemputė 1 val./parą |
37 |
13 |
|
Televizorius 1 val./parą |
37 |
13 |
|
Elektrinė viryklė 1 val./parą |
547 |
202 |
|
Skalbimo mašina, 60° 1k/sav. |
150 |
55 |
Gal jau laikas keisti savo įpročius – tapti racionalesniais elektros vartotojais?
Kartais džiaugsmą įsigijus namus gali apkartinti ankstesnių savininkų paliktos skolos. Taip nutinka, kai pamirštame sutvarkyti visus formalumus, netiesiogiai susijusius su būsto pirkimu.
Kad ir tokius, kaip sutartys su komunalinių paslaugų teikėjais. Ar visi žinome, kad norint iš buvusio savininko nusipirkti būstą be įvairių skolų, būtina pasirašyti ne vieną sutartį ir aktą?
Pavyzdžiui, kiekvienas asmuo įsigijęs gyvenamąsias patalpas turi pasirašyti sutartį su elektros energijos tiekėju. Nenorintiems „paveldėti“ buvusio būsto savininko skolų skirstomųjų tinklų specialistai pateikia keletą svarbių patarimų.
Pirma, įsigyjant būstą rekomenduojama su buvusiu gyvenamosios vietos savininku sudaryti elektros skaitiklio rodmenų suderinimo aktą. Po to siūloma kreiptis į skirstymo ir tiekimo bendroves ir gauti pažymą apie suvartotą ir apmokėtą elektros energijos kiekį ir įsitikinti , kad iki suderinimo akte nurodytų rodmenų yra apmokėta.
Šiame akte buvęs ir naujasis savininkai susiderina nuo kokių elektros skaitiklio rodmenų pradės mokėti naujasis būsto savininkas. Pasirašęs šį aktą ir gavęs skirstymo ir tiekimo bendrovės pažymą apie apmokėtą elektros energijos kiekį naujasis savininkas apsisaugo nuo galimų buvusio savininko aritmetinių klaidų ar neteisingai taikomos elektros energijos kainos. Skaitiklio rodmenų suderinimo aktas ir elektros skirstymo ir tiekimo bendrovės išduota pažyma, kurioje matosi ,kad suderinimo akte fiksuoti skaitiklio rodmenys yra apmokėti yra tie dokumentai, kurio pagrindu pretenzijos dėl neapmokėto suvartotos elektros energijos kiekio nebus pareiškiamos naujajam savininkui. Tuo tarpu sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje yra įrašyta, kad pardavėjas yra sumokėjęs visus mokesčius, nėra pakankamas įrodymas, kad susidariusi skola yra senojo, o ne naujojo būsto savininko.
Antra, būtina sudaryti naują elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį.
Kiekvienas naujakurys pasirašo sutartį su elektros tiekėju. Pagal abiejų šalių pasirašytą sutartį tiek klientas, tiek bendrovė prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Sudaręs sutartį naujasis būsto savininkas užsitikrina, kad esant reikalui jį pasieks būtent jam adresuota informacija ir jis negaus jokių senajam būsto savininkui adresuotų siunčiamų įspėjimų apie neapmokėtas sąskaitas. Senasis buto savininkas turi būti suinteresuotas, kad naujasis savininkas pasirašytų sutartį su elektros energijos tiekėju. Jeigu naujakurys to nepadarys, tuomet gali atsitikti taip, kad atsakomybė už naujojo būsto gyventojo įsipareigojimus elektros energijos tiekėjui (įsiskolinimai, elektros prietaisų priežiūra ir kt.) teks senajam būsto savininkui.
Rytų skirstomųjų tinklų ir ‘VST" informacija
RST primena privačių valdų savininkams apie želdinių genėjimo būtinybę ir atsakomybę
Penktadienis, 2009-04-03 09:01 Verta žinoti | 0 komentarų
Siekdama užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, Rytų skirstomųjų tinklų bendrovė (RST) primenama gyventojams bei organizacijoms apie atsakomybę kirsti ir genėti želdinius, augančius šalia nutiestų elektros oro linijų.
Pasak RST Elektros tinklo direktoriaus Virgilijaus Žukausko, želdinių savininkų ir želdinius prižiūrinčių organizacijų atsakomybė kirsti ar genėti medžius ir krūmus, augančius proskynose, šalia nutiestų elektros oro linijų, numatyta LR Ūkio ministerijos patvirtintose Elektros tinklų apsaugos taisyklėse. Tačiau elektrą skirstančios bei tiekiančios bendrovės savo iniciatyva apie šią pareigą vartotojams primena kiekvieną pavasarį.
Pasak V. Žukausko, pavojingai priartėję prie elektros oro linijų želdiniai gali kliudyti linijas, o siaučiant dideliam vėjui ar audrai, virstantys medžiai ar lūžtančios šakos gali nutraukti elektros linijų laidus. Dėl to gali kilti pavojus aplinkinių žmonių gyvybei ir jų turtui, gali būti sutrikdytas elektros energijos tiekimas daugeliui elektros energijos vartotojų.
"Kad želdiniai pavojingai nepriartėtų prie elektros oro linijų, turi būti išlaikomi minimalūs atstumai: 1 metras iki 1000 V, 3 metrai iki 6 ir 10 kV, 4 metrai iki 35 kV įtampos elektros oro linijų”, - sako V. Žukauskas. Jo teigimu, želdinius geriausia genėti ankstyvą pavasarį, kuomet dar neprasidėjusi augmenijos vegetacija, nes vegetacijos metu sparčiai augančios augalų šakos gali greitai priartėti prie elektros oro linijų laidų.
RST atstovas primena, kad numatomų želdinių kirtimo ar genėjimo darbų terminus būtina suderinti su elektros tinklus eksploatuojančia bendrove. “Gyventojai neturėtų pamiršti, kad be skirstomųjų tinklų bendrovės sutikimo yra itin pavojinga ir draudžiama kirsti didelius medžius elektros tinklų apsaugos zonose, taip pat už elektros tinklų apsaugos zonos, kur kertami želdiniai gali užvirsti ant elektros linijų laidų bei jų atramų“, – primena V. Žukauskas. “Šiuos darbus būtina suderinti iš anksto, kad esant būtinybei, galėtume laikinai išjungti elektros energiją ir apie tai laiku suspėtume informuoti vartotojus, kuriems tiekiama elektra šiomis oro linijomis. Be to, mes galime rekomenduoti tinkamą laiką ir saugiausią medžių kirtimo būdą. Tai padėtų išvengti skaudžių nelaimių bei nuostolių vartotojams ir mūsų bendrovei”, – sako V. Žukauskas.
RST reguliariai atlikdama elektros oro linijų techninę priežiūrą, savo lėšomis vykdo medžių kirtimo bei želdinių genėjimo darbus valstybei priklausančiuose miškuose. RST atstovams užfiksavus nenugenėtus želdinius privačiose teritorijose, jų savininkams bus raštu primenama šiuos darbus atlikti per nurodytą terminą. “Jei želdinių savininkai nenugenės ar neiškirs želdinių savo valdose, mes privalėsime patys organizuoti šiuos darbus, kad galėtume užtikrinti oro linijų saugumą bei nepertraukiamą elektros tiekimą visiems vartotojams“, - sako RST Elektros tinklo direktorius ir pabrėžia, kad želdinių savininkai ar želdinius prižiūrinčios įmonės savo želdinius turi nugenėti savo lėšomis, kaip numatyta Elektros tinklų apsaugos taisyklėse.
"Kad bendrovė galėtų laiku informuoti želdinių savininkus apie būtinus genėti želdinius jų valdose, labai svarbu, kad sodybų savininkai, ypač nauji arba tie, kurie tik keletą kartų per metus atvyksta į savo sodybas, patikslintų savo kontaktinius adresus bei telefonus“, - sako V. Žukauskas. Savo informaciją RST klientai gali pateikti atvykę į regioninius RST klientų aptarnavimo skyrius, telefonu 1802, elektroniniu paštu (info@rst.lt). Be to, savo duomenis klientai gali patikslinti ir bendrovės tinklalapio svetainėje “Mano elektra”.
V. Žukausko teigimu, RST yra atsakinga už elektros oro linijų eksploatavimą bei kokybišką elektros energijos tiekimą, todėl pasilieka teisę be išankstinio įspėjimo organizuoti privačiose valdose augančių želdinių genėjimą avariniais atvejais arba, jei šalia oro linijų auginami ir nenugenėti želdiniai yra pavojingai priartėję prie oro linijų. Gyventojai, pastebėję, kad jų valdoje augantys medžiai yra pavojingai pasvirę ir gali užgriūti ant elektros linijų ar atramų, prašomi nedelsiant pranešti RST telefonu 1802 arba užsukus į artimiausią RST klientų aptarnavimo skyrių.
 Gegužė 2013 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
- Kaip atsiskaitoma už sunaudotą elektrą, kai kelios šeimos turi vieną (bendrą) elektros skaitiklį? Kaip įsirengti atskirus skaitiklius?
- Negavau sąskaitos už suteiktas elektros energijos paslaugas, ką daryti?
- Ar įvedus vasaros laiką, yra reguliuojami dviejų tarifų elektros skaitiklių laikrodžiai?
- Kaip apskaičiuoti įsiskolinimą? Pernai mokėjau už elektrą pagal mažesnį tarifą nei galiojo tuo metu. Skola išaiškėjo šių metų kovo mėnesį.
- Kaip apskaičiuojami mokesčiai už sunaudotą elektros energiją bendro naudojimo patalpose daugiabučiuose?
Daugiau
Užduok savo klausimą
Skaičiuoklėje nurodytą sumą litų sutaupysite per 10 tūkst. valandų, t.y. per lemputės gyvavimo laiką
Konkurso komisija, kurią sudarė AB „VST“ atstovas Virginijus Jankauskas, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atstovas Audrius Kiškis ir visiems puikiai žinoma dailininkė Nomeda Marčėnaitė, šią nuotrauką išrinko kaip darbą, kuris labiausiai atspindi konkurso tematiką. Dėl laimėto prizo įteikimo projekto organizatoriai susieks asmeniškai su šios nuotraukos autoriumi.
- Senesnio tipo šaldytuvus būtina reguliariai atšildyti, nes susikaupus ledui, jie naudoja daugiau elektros energijos
- Namuose naudokite vietinio apšvietimo šviestuvus – bus jaukiau ir taupiau, nei apšviečiant visą patalpą.
- Be reikalo nevarstykite šaldytuvo durelių, nelaikykite jo atidaryto, į šaldytuvą nedėkite šiltų produktų, nes jiems atvėsinti taip pat naudojama elektros energija.
- Projektuodami būstą numatykite didesnius langus ten, kur labiausiai reikia šviesos – virtuvėje, darbo kambaryje... Natūralus apšvietimas leis sutaupyti lempų naudojamą elektros energiją.
- Elektros tinklų apsaugų zonose griežtai draudžiama artintis prie elektros įrenginių, gadinti juos ir taip sukelti grėsmę savo ir aplinkinių gyvybei.
Daugiau
